- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinė turgaus ir renginių aikštė, Radvilų laikų miesto audinys ir vieša bronzos bei granito skulptūra
- Adresas
- Didžiosios Rinkos aikštė, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.28554, 23.98172
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min. aikštei ir paminklui; 2-3 val. su aplinkiniais senamiesčio objektais
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu skulptūros reljefams ir pastatų išklotinėms; prieš vykstant patikrinkite, ar aikštėje nevyks renginys
Kėdainių Didžioji Rinka, Didžiosios Rinkos aikštė, Paminklas kunigaikščiams Radviloms, Skrynia, Jonušo II Radvilos paminklas
Aikštė, paminklas ir aplinkiniai pastatai yra susiję, bet ne tas pats objektas
Didžioji Rinka yra atvira miesto aikštė, o jos šiaurinėje dalyje stovinti „Skrynia“ - lauko skulptūra be vidaus patalpų, bilietų kasos ar atskiro darbo laiko. Rotušė, evangelikų reformatų bažnyčia ir aikštės pakraščių namai sudaro istorinį vaizdą, tačiau jų durys nėra automatiškai atviros vien todėl, kad lankytojas stovi viešoje aikštėje.
Puslapio koordinatė žymi patį paminklą, ne visos aikštės geometrinį centrą, įvažiavimą ar automobilių stovėjimo vietą. Nuo šios vietos kūrinį galima apeiti ratu, paskui atsitraukti rotušės link ir perskaityti aikštę kaip platesnę urbanistinę kompoziciją.
Svarbu neskirti viso dėmesio vien skulptūrai. Žemas atviras aikštės plotas, aukštesnėje terasoje kylantys visuomeniniai pastatai, perimetriniai namų fasadai ir į Nevėžio pusę vedančios gatvės paaiškina, kodėl ši vieta kelis šimtmečius veikė kaip miesto centras.
Po XVI a. aikšte išliko XIV a. sodžiaus ir senosios Nevėžio vagos sluoksniai
Archeologiniai radiniai rodo, kad dabartinės Didžiosios Rinkos vietoje XIV a. pradžioje kūrėsi žvejų ir žemdirbių sodžius. Tai dar nebuvo taisyklinga miesto aikštė: po dabartiniu paviršiumi aptikti ankstyvos gyvenvietės sluoksniai, medinės statybos pėdsakai ir Nevėžio senvagės sąnašos. Todėl XIV a. data nusako vietos apgyvendinimą, o ne Didžiosios Rinkos suplanavimo laiką.
Stačiakampė maždaug 135 × 110 m rinkos erdvė suplanuota XVI a. pabaigoje, greičiausiai po 1590 m. Kėdainiams suteiktų savivaldos teisių. Ji turėjo žemesnę ir aukštesnę dalis: žemasis maždaug 110 × 60 m plotas tapo pagrindine turgaviete ir šią funkciją išlaikė iki Pirmojo pasaulinio karo, o pakilumoje XVII a. iškilo reformatų bažnyčia, rotušė ir krautuvės.
Aikštės kontūrai išryškėjo apie 1654 m., kai buvo baigta rotušė ir vakarinėje pusėje suformuotos prekybinės eilės. Archeologai skirtinguose gyliuose rado ne vieną grindinio horizontą, todėl dabartinis paviršius nėra nepaliestas XVII a. grindinys. Tai daug kartų aukštinta, pergrįsta ir pertvarkyta gyva miesto vieta.
Turgaus, paradų ir miesto švenčių erdvę geriausia skaityti per jos pakraščius
Didžiojoje Rinkoje vyko ne tik kasdienė prekyba. Muziejaus tyrimų apžvalga mini tradicinius turgus, triukšmingas muges, karines pratybas, paradus, miesto šventes ir iškilmingas savininkų sutiktuves. Ši funkcijų įvairovė išliko: šiandien aikštė tebėra svarbi viešų renginių vieta, todėl festivalio ar ceremonijos dieną jos vaizdas ir praėjimai gali smarkiai skirtis nuo ramaus ryto.
Rytinį pakraštį žymi ilgas pilkai žalsvas Kėdainių rotušės fasadas ir aukštas čerpių stogas. Greta, aukštesnėje aikštės dalyje, matyti evangelikų reformatų bažnyčios tūris, o kitose išklotinėse - šiltesnių spalvų miestietiškų ir buvusių prekybinių namų frontonai. Ne visi matomi pastatai yra vieno amžiaus ar vienodai autentiški, tačiau jų mastelis išlaiko istorinės aikštės perimetrą.
1959-1961 m. aikštė buvo pertvarkyta į istorinei erdvei nebūdingą apželdintą skverą. Dabartinis atviresnis vaizdas su trinkelių danga ir lauko akmenų intarpais susiformavo per 2004-2005 m. darbus, o 2006 m. kompoziciją papildė Radviloms skirtas paminklas. Taigi matomas ansamblis jungia saugomą senamiesčio struktūrą ir šiuolaikinį viešosios erdvės sutvarkymą.
2006 m. Algirdo Boso „Skrynia“ yra ne paprastas biustas ant postamento
Paminklas atidengtas 2006 m. rugpjūčio 12 d. Jo autorius - 1943 m. Kėdainiuose gimęs skulptorius Algirdas Bosas. Kūrinys nulietas iš bronzos ir pastatytas ant poliruoto rausvai rudo granito pagrindo; žemas horizontalus tūris sąmoningai skiriasi nuo įprasto aukšto valdovo paminklo.
Pavadinimas „Skrynia“ kyla iš masyvaus valstybės iždą primenančio centrinio tūrio. Virš jo iškyla ūsuoto Jonušo II Radvilos pusfigūrė su sąmoningai padidinta ranka, o aplinkui telkiasi karių, heraldikos, miesto panoramos ir istorinių reljefų motyvai. Ant skrynios taip pat vaizduojami Kristupas Radvila Perkūnas ir Kristupas II Radvila, todėl kūrinį prasminga apeiti iš visų pusių, o ne fotografuoti tik iš priekio.
Šaltiniuose vartojami du ne visai vienodi pavadinimai. Savivaldybė ir VLE jį vadina paminklu Jonušui Radvilai, tačiau kūrinys taip pat pristatomas kaip paminklas kunigaikščiams Radviloms. Pirmasis pavadinimas nurodo pagrindinę figūrą, antrasis - platesnę giminės ir miesto istorijos programą; „Skrynia“ yra paties meno kūrinio vardas.
Jonušas II Radvila siejamas ir su Kėdainių klestėjimu, ir su ginčijama 1655 m. sutartimi
Paminkle vaizduojamas Jonušas II Radvila (1612-1655), o ne jo bendravardis giminaitis Jonušas Radvila, gyvenęs 1579-1620 m. XVII a. viduryje jis buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas ir Vilniaus vaivada, o Kėdainiuose rėmė reformatų kultūrą, mokslą bei miestietišką savivaldą.
VLE nurodo, kad 1649 m. Jonušas pertvarkė mokyklą į gimnaziją, 1650 m. įsteigė Rheto spaustuvę ir popieriaus fabriką, o 1653 m. suteikė miestui plačias savivaldos teises. Šie darbai padeda suprasti, kodėl jo figūra pastatyta būtent prie rotušės ir buvusios pagrindinės turgavietės.
1655 m. Kėdainių sutartimi dalis LDK didikų nutraukė uniją su Lenkija ir sudarė sąjungą su Švedija. VLE pažymi priešingus šio sprendimo vertinimus - nuo bandymo išsaugoti LDK valstybingumą iki išdavystės interpretacijos. Skulptūrą verta skaityti kaip sudėtingos istorinės atminties kūrinį, o ne kaip vienareikšmį herojaus nuosprendį. Jonušo II sarkofagas saugomas netolimos reformatų bažnyčios mauzoliejuje; po aikštės paminklu jis nepalaidotas.
Aikštė nemokama, bet renginiai, dangos ir interjerai reikalauja atskiro planavimo
Aikštę ir lauko paminklą galima apžiūrėti nemokamai bet kuriuo paros metu; bendro bilieto, vartų ar turistinio darbo laiko nėra. Viešas renginys, scenos montavimas ar miesto ceremonija gali laikinai pakeisti praėjimus ir užstoti dalį fasadų, todėl norint ramaus architektūrinio apsilankymo verta patikrinti miesto renginių kalendorių.
Dabartinėje dangoje derinamos betoninės trinkelės ir lauko akmenų intarpai. Maršrutas iš esmės atviras, bet nelygesnės siūlės, akmens plotai, lietus ar plikledis gali apsunkinti judėjimą; išsamaus visos aikštės prieinamumo audito rasti nepavyko. Koordinatė negarantuoja stovėjimo vietos, todėl automobilį palikite tik teisėtai pažymėtoje senamiesčio vietoje.
Aikštei ir paminklo reljefams paprastai pakanka 30-45 minučių. Rotušės kiemelis ir salės, reformatų bažnyčia bei Radvilų mauzoliejus turi atskiras funkcijas, darbo režimą ir kai kuriais atvejais bilietus. Jei norite patekti į vidų, remkitės konkretaus objekto oficialia informacija, o ne šios atviros aikštės lankymo sąlygomis.
