- Vieta
- Saločių seniūnija, Pasvalio rajono savivaldybė
- Regionas
- Biržų regioninis parkas
- Tipas
- piliakalnis su senovės gyvenviete Tatulos kraštovaizdžio draustinyje
- Adresas
- Ąžuolpamūšė, Saločių sen., Pasvalio r. sav.
- Koordinatės
- 56.12338, 24.45957
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; ilgiau, jei piliakalnį jungsite su Biržų regioninio parko maršrutu
- Geriausias metas
- pavasaris-ruduo; po lietaus atsargiai vertinkite statų šlaitą ir žvyrkelio būklę
Dabužių piliakalnis, Ąžuolpamūšio piliakalnis
Piliakalnis Tatulos ir Ūgės santakos kyšulyje
Ąžuolpamūšės piliakalnis yra prie Ąžuolpamūšės kaimo, Saločių seniūnijoje, kur Tatula susitinka su Ūgės upeliu. Piliakalnis įrengtas aukštumoje virš santakos, todėl jo istorinis gynybinis vaidmuo neatsiejamas nuo vandens linijų ir natūralaus reljefo.
Objektas patenka į Tatulos kraštovaizdžio draustinį ir siejamas su Biržų regioninio parko Šiaurės Lietuvos karstiniu bei kultūriniu kraštovaizdžiu. Šio puslapio koordinatė 56.123375, 24.4595738 žymi patį piliakalnio objektą, o ne viso parko centrą ar bendrą apylinkių tašką.
Pylimai, aikštelė ir papėdės gyvenvietė
Visuotinė lietuvių enciklopedija piliakalnio aikštelę apibūdina kaip pailgą, rytų-vakarų kryptimi orientuotą, maždaug 60 x 36 m dydžio. Rytinę dalį juosia du pylimai: vidinis yra apie 45 m ilgio ir 3,5 m aukščio, išorinis - apie 50 m ilgio ir 1,3 m aukščio. Saugoma.lt nurodo, kad statūs šlaitai siekia apie 7-10 m, o piliakalnio aikštelė apytiksliai 50 m.
Vakarinę aikštelės dalį nuplovė Tatulos vanduo, todėl dabartinis reljefas yra ir gamtos, ir ilgos erozijos istorijos rezultatas. Į rytus nuo piliakalnio buvusioje papėdės gyvenvietėje rasta lipdytinės grublėtu paviršiumi keramikos.
Žiemgalių pilies vieta ir archeologinis laikas
Piliakalnis datuojamas 9-13 amžiumi ir nuo 1998 m. laikomas nacionalinės reikšmės archeologijos paminklu. 2001 m. atlikti tyrimai padėjo geriau suprasti įtvirtinimų ir gyvenvietės sandarą, o archeologiniai radiniai patvirtino, kad tai buvo ne vien natūrali kalva.
VLE nurodo, kad antrojo tūkstantmečio pradžioje ant Ąžuolpamūšės piliakalnio stovėjo žiemgalių pilis. Šis teiginys nusako istorinį laikotarpį ir vietos reikšmę, bet neleidžia atkurti viso pilies plano: šiandien lankytojas mato žemės įtvirtinimų reljefą, šlaitus, santaką ir miško pakraštį.
Ką pamatysite atvykę
Piliakalnio aplinkoje labiausiai išsiskiria vandens ir šlaito derinys: medžiais apaugusi santaka apačioje, atviresnė žalia aukštuma virš jos ir pylimų linijos, kurias geriausia skaityti žiūrint į reljefą iš skirtingų pusių. Tai vieta, kur archeologija matoma ne atskirame pastate, o pačiame kraštovaizdyje.
Saugoma.lt prie objekto nurodo žvyrkelio dangą. Atskiro lankytojų centro ar nuolatinės ekspozicijos čia nereikėtų tikėtis, todėl prieš važiuodami pasiruoškite savarankiškam trumpam sustojimui ir vietoje laikykitės galiojančių paveldo bei saugomos teritorijos reikalavimų.
Lankymas tausojant piliakalnį
Statūs 7-10 m šlaitai, upės pakrantė ir Tatulos ardoma vakarinė aikštelės dalis primena, kad tai pažeidžiamas archeologinis reljefas. Nelipkite pylimų kraštais, nekaskite, nerinkite radinių ir nevažiuokite ant piliakalnio. Po lietaus ar pavasarinio atlydžio šlaitai gali būti slidūs, o žvyrkelis - sunkiau pravažiuojamas.
Ąžuolpamūšės piliakalnį patogu jungti su Biržų regioninio parko karstiniais objektais arba Pasvalio miesto pažintimi. Toks maršrutas parodo du skirtingus krašto sluoksnius: ilgą žiemgalių gynybinės vietos istoriją ir gyvą Šiaurės Lietuvos reljefą, kurį formuoja vanduo bei tirpūs požeminiai sluoksniai.
