Kauno miesto savivaldybė
Kaunas
universiteto botanikos sodas istorinėje Aukštosios Fredos dvaro aplinkoje
Ž. E. Žilibero g. 6, Kaunas
54.87152, 23.91078
1-2,5 val.; ilgiau žydėjimo metu arba su oranžerija
pavasaris ir vasaros pradžia žydėjimui, ruduo spalvoms, žiema oranžerijai
Kauno botanikos sodas, Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodas, Aukštosios Fredos botanikos sodas
VDU Botanikos sodas: seniausias Lietuvos universiteto sodas dvaro parke
VDU Botanikos sodas Aukštojoje Fredoje yra seniausias ir didžiausias Lietuvos universiteto botanikos sodas, užimantis 62,5 ha. Jis išsiskiria tuo, kad nėra vien augalų kolekcijų aikštelė: takai, tvenkiniai, parko struktūra ir istoriniai pastatai sudaro svarbią lankymo patirties dalį, nes sodas įkurtas buvusio Aukštosios Fredos dvaro teritorijoje.
Sodą 1923 m. kaip viso krašto botanikos mokslų centrą įsteigė Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universiteto) Matematikos-gamtos fakultetas. Aukštojoje Fredoje jam parinktas apie 70 ha plotas, į kurį pateko buvęs Juozapo (Jozefo) Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Taip lankytojas čia mato dvigubą sluoksnį – botaninį ir istorinį.
Nuo Konstantino Regelio iki VDU: sodo įkūrimo istorija
Sodo pradininkas buvo profesorius Konstantinas Regelis, 1922 m. pakviestas iš Tartu universiteto dėstyti augalų sistematikos. Jis kilo iš garsios botanikų giminės: senelis Eduardas Regelis vadovavo Sankt Peterburgo botanikos sodui, o dėdė Arnoldas Regelis buvo žymus parkų architektas. Regelio ryšiai su Berlyno Dahlem, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo sodais leido Kauno sodui kurtis sparčiai ir kvalifikuotai. Jis čia vadovavo 1923-1940 m.
Teritorija oficialiai paskirta 1923 m. vasario 15 d., o liepos 8 d. sodas iškilmingai pašventintas – kertinį akmenį būsimai oranžerijai padėjo Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Kolekcijos sparčiai augo: 1926 m. jose buvo 4650 augalų rūšių, 1936 m. – jau apie 7200. Sodas tapo Lietuvos botanikos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze.
Aukštosios Fredos oranžerija ir augalų kolekcijos
Šiandien sode auga apie 14 700 augalų rūšių, veislių ir formų. Lankytojai čia mato saugomus Lietuvos augalus, rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių, bijūnų, hortenzijų bei petunijų kolekcijas, vaistinių ir prieskoninių augalų ekspozicijas, dendrologines ir spygliuočių sodinius bei floros sistematikos ekspoziciją. Veikia ir edukacinis daržas.
Oranžerija leidžia sodą lankyti ir tada, kai lauke žiedų mažiau. Tarpukariu, dar 1925 m., dviejuose šiltnamiuose augo atogrąžų augalai – gigantiškoji viktorija, riešutinis lotosas, o 1937 m. iškilo 12,2 m aukščio oranžerija su baseinu palmėms auginti. Joje geriausiai matyti, kad botanikos sodas yra ne vien gražus parkas, o gyvų kolekcijų, tyrimų ir augalų įvairovės saugojimo vieta.
Karas, atkūrimas ir grįžimas į universitetą
Antrojo pasaulinio karo metais sodas stipriai nukentėjo: žuvo dalis oranžerijų augalų, beveik visiškai sunaikinta rožių kolekcija. 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją sodas perėjo jos žinion, o 1946-1959 m. priklausė Biologijos institutui. Kolekcijos pamažu buvo atkuriamos ir gausinamos.
1976 m. pagal kraštovaizdžio architektės D. Juchnevičiūtės projektą prasidėjo didelė centrinės dalies rekonstrukcija – įrengti nauji gėlynai, takai ir laistymo sistema, o 1983-1986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijomis. 1989 m. sodas tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Mokslų akademijos įstaiga, o 1992 m. sausio 31 d. prijungtas prie atkurto Vytauto Didžiojo universiteto.
Ką pamatyti ir kaip planuoti sezoną
Geriausias laikas priklauso nuo to, ko ieškote. Žiedų ir fotografijų – pavasarį ir vasaros pradžioje; rožynų ir želdynų – vasarą; spalvų – rudenį; o žiemą pagrindinis akcentas persikelia į oranžeriją ir renginius. Sodas yra didesnis, nei atrodo žemėlapyje, todėl verta avėti patogius batus, o po lietaus dalis takų gali būti drėgna.
Tarp savitų akcentų – 1997 m. įrengta ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje augalus galima liesti ir uostyti, o pavadinimai užrašyti Brailio raštu; 2011 m. pasodinta Birutės M. Galdikas ąžuolų giraitė; 2013 m. pastatytas didelis vabzdžių namas, taip pat skulptūra Planeta X. Sodas yra Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI) ir Augalų mainų tinklo (IPEN) narys.
Darbo laikas, bilietai ir lankymas
Tyrimų metu oficialus VDU Botanikos sodo puslapis skelbė atskirą lankytojų informaciją apie darbo laiką, bilietus, oranžeriją, renginius ir galimas nuolaidas. Kadangi sezonai keičia lankymo sąlygas, prieš vykstant būtina tikrinti oficialų puslapį.
Paprastam pasivaikščiojimui planuokite 1-1,5 valandos, o jei norite aplankyti oranžeriją, skaityti informacinius stendus ir fotografuoti žydėjimą, geriau skirti apie 2-2,5 valandos. Sodą patogu derinti su Pažaislio vienuolynu, Kauno mariomis ar miesto centro maršrutu.
