- Vieta
- Padaliai, Kaišiadorių rajono savivaldybė / Čiobiškis, Širvintų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- sezoninė srovės varoma lyninė perkėla pėstiesiems, dviračiams ir lengviesiems automobiliams
- Adresas
- Padalių k., Žaslių sen. / Laisvės g., Čiobiškis
- Koordinatės
- 54.94841, 24.67516
- Kiek skirti laiko
- 10-20 min. persikėlimui be eilės; 30-45 min. su laukimu ir trumpo sustojimo abiejuose krantuose rezervu
- Geriausias metas
- gegužę-spalį, esant stabiliam vandens lygiui ir prieš tai telefonu patvirtinus, kad keltas tą dieną dirba
Čiobiškio-Padalių keltas, Padalių keltas, Čiobiškio keltas, Padalių (Čiobiškio) keltas, keltas per Nerį ties Čiobiškiu
Vienas keltas turi du vardus ir du privažiavimo krantus
Kaišiadorių pusėje perkėla vadinama Padalių keltu, Širvintų pusėje - Čiobiškio keltu. Abu vardai žymi tą patį maršrutą per Nerį tarp Padalių kaimo Žaslių seniūnijoje ir Čiobiškio prieigų. Tai ne apžvalginis plaukimas, grįžtantis į tą pačią vietą, o reali kelio jungtis: įvažiavę viename krante išlipsite kitame rajone.
Puslapio koordinatė žymi šiaurės rytinę įlaipinimo rampą Čiobiškio pusėje, ties Laisvės gatvės tęsiniu. Priešingas galas yra Padaliuose. Navigacijos programos gali rodyti perkėlą kaip nuolatinę kelio atkarpą, nors žiemą, sutrikus darbui ar pasikeitus vandens sąlygoms jos nėra, todėl maršrutą būtina tikrinti ne vien žemėlapyje.
Savivaldybių puslapiuose keltas vadinamas Lietuvos technikos paminklu ir vieninteliu išlikusiu tokio tipo keltu. Atskiro tiesioginio Kultūros vertybių registro įrašo šiam objektui rasti nepavyko, todėl puslapyje sąmoningai nenurodomas išgalvotas KVR kodas. Jo vertė akivaizdžiausiai atsiskleidžia kaip tebenaudojama tradicinė technologija ir kelių kartų keltininkų amatas.
Lynas sulaiko, vairai nustato kampą, o darbą atlieka Neries srovė
Keltas neturi variklio ir nėra tempiamas nuo kranto virve. Virš Neries tarp krantų ištemptas plieninis lynas, istoriškai vadintas kardeliu, liečiasi su aukštame rėme įtaisytu volu ir neleidžia platformai būti nuneštai žemyn upe. Keltininkas dviem vairais pasuka korpusą kampu į tėkmę; vanduo spaudžia pontonus ir stumia keltą į pasirinktą krantą. Keičiant kampą pakeičiama ir judėjimo kryptis.
2014 m. ekspedicinėje monografijoje užfiksuota 7,55 × 9,2 m medinė platforma ant dviejų metalinių valčių, 1 m aukščio turėklai ir 3,9 m pločio angos transportui. Tai paaiškina savitą plausto išvaizdą, tačiau nėra šiandienos leidimas krauti bet kokią transporto priemonę: medinės prieplaukos, vandens lygis, svorio pasiskirstymas ir keltininko sprendimas riboja daugiau nei vien teorinis denio dydis.
Pats plaukimas geromis sąlygomis dažniausiai trunka apie penkias minutes. Greitis priklauso nuo Neries tėkmės, vandens lygio, vėjo ir net prie korpuso prikibusių augalų, todėl lėtesnis persikėlimas nereiškia gedimo. Keltas neplaukia pagal minučių tikslumo grafiką - jis kursuoja pagal atvykstančius keleivius ir saugias sąlygas.
1784 m. įrašas nėra dabartinio kelto pagaminimo data
1784 m. Čiobiškio parapijos topografiniame aprašyme jau minėtas Padalių keltas ant dviejų didelių valčių. Prie jo susitiko keliai iš Vilniaus, Kernavės, Musninkų ir Ukmergės dešiniajame Neries krante bei iš Kauno, Gegužinės, Žaslių ir Paparčių kairiajame. Tai rodo ilgą perkėlos vietos funkciją, bet nereiškia, kad dabartinė metalo ir medžio konstrukcija yra XVIII a. autentiškas daiktas.
1912 m. ties Čiobiškiu pradėtas medinis tiltas. Archyvais paremta Neries ekspedicijos studija nurodo, kad Pirmojo pasaulinio karo pradžioje jį susprogdino besitraukianti Rusijos kariuomenė, Vokietijos kariuomenė tiltą atstatė, o po karo jis sunyko. Kai nuolatinės jungties vėl neliko, Padalių gyventojai Jurgis Dzeventauskas ir Andrius Raudeliūnas apie 1935 m. užsakė naują keltą ir pradėjo dabartinę šeimos perkėlos istorijos liniją.
1935 m. dokumentuose tuometė keliamoji galia nurodyta kaip 3 tonos arba 40 žmonių. Šis istorinis skaičius apibūdina to meto keltą, ne dabartines eksploatavimo taisykles. Jis svarbus tuo, kad parodo perkėlą buvus kasdienio susisiekimo infrastruktūra, o ne vien smalsuolių atrakcija.
Karo ir pokario šaltiniai pasakoja ne visai vienodą istoriją
Kaišiadorių muziejaus paveldo leidinyje rašoma, kad pokariu partizanus persekioję sovietų kareiviai keltą susprogdino. Archyviniais dokumentais paremtoje Neries monografijoje pateikiama kita seka: 1944 m. rudenį Raudonosios armijos inžinieriai atstatė Čiobiškio tiltą, granatų pramuštą keltą paliko krante, o 1946 m. potvynis jį nuplukdė. Abi versijos liudija sužalotą ir prarastą senąjį keltą, tačiau jų detalių nereikėtų sulieti į vieną neabejotiną pasakojimą.
Perkėla atgaivinta 1956 m., kai Jurgis Dzeventauskas įtikino Neries kolūkį vėl paleisti keltą. Dabar naudojama konstrukcija maždaug 1976 m. atgabenta iš Petrašiūnų, o apie 1992 m. ją įsigijo Dzeventauskų šeima. Taigi šiandienos vertė slypi ne nekintančiame 1935 m. korpuse, bet išlaikytoje veikimo sistemoje, vietoje ir šeimos perduodamame darbe.
2026 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės puslapis keltininką Gediminą Dzeventauską pristatė kaip trečios kartos keltininką ir tautinio paveldo meistrą. Keltas tebėra gyvas transportas: juo naudojasi vietos žmonės, dviratininkai, automobiliais keliaujantys lankytojai ir Neries slėnio maršrutų dalyviai.
Automobilio dydį ir svorį sprendžia ne interneto nuotrauka
Dabartiniame Širvintų savivaldybės apraše nurodoma, kad keltas gali perkelti didesnę žmonių grupę ir 1-2 automobilius. Ankstesniame keltininko interviu prieplaukos praktinė riba buvo įvardyta 3,5 tonos, nors pats keltas atlaikytų daugiau. Šie duomenys nėra leidimas kemperiui, mikroautobusui, sunkvežimiui ar automobiliui su sunkia priekaba - prieš važiuodami tokia transporto priemone skambinkite ir nurodykite jos bendrą masę, ilgį bei aukštį.
Atvykę sustokite prieš rampą ir laukite keltininko ženklo. Nevažiuokite ant platformos savarankiškai, nestatykite automobilio ar dviračio ten, kur patogiau fotografuoti, ir nekeiskite nurodyto svorio paskirstymo. Variklį, stovėjimo stabdį, keleivių buvimą salone ar išlipimą tvarkykite tik pagal vietoje duotas instrukcijas. Vaikus ir gyvūnus laikykite prie savęs, o prie įtempto lyno bei judančio volo nesiartinkite.
Išsamaus perkėlos prieinamumo neįgaliojo vežimėliui audito rasti nepavyko. Privažiavimo nuolydis, medinių rampų sandūros ir tarpai kinta kartu su vandens lygiu, todėl vien automobiliams skirta prieiga dar nereiškia savarankiško bebarjerio maršruto. Prieš kelionę aptarkite pagalbos poreikį telefonu.
Sezoną, 08:00-20:00 valandas ir kainas tikrinkite tą pačią dieną
Oficialūs savivaldybių aprašai nurodo įprastą sezoną nuo gegužės iki lapkričio pradžios. 2026 m. liepos 18 d. viešame lankytojų sąraše buvo skelbiama, kad šiltuoju sezonu keltas kasdien dirba 08:00-20:00. Ledonešis, labai aukštas ar žemas vanduo, audra, techninė priežiūra ir keltininko užimtumas gali pakeisti net vasaros dieną, todėl prieš specialiai sukdami šiuo keliu skambinkite +370 610 42112.
Tą pačią dieną viešai skelbtos kainos buvo 2 Eur pėsčiajam, 3 Eur dviratininkui, 3,50 Eur motociklui ir 5 Eur lengvajam automobiliui su keleiviais. Kainos ir atsiskaitymo būdas gali keistis; pasitikrinkite telefonu ir neplanuokite atvykimo po darbo valandų tikėdamiesi, kad perkėla būtinai bus paleista. Ankstesniuose leidiniuose nurodyta interneto svetainė 2026 m. neberodė kelto informacijos, todėl ji sąmoningai nepateikiama kaip aktualus šaltinis.
Važiuodami per keltą neplanuokite labai trumpo persėdimo, rezervacijos ar renginio pradžios kitame krante. Be paties maždaug penkių minučių plaukimo gali tekti palaukti, kol keltas grįš, bus tinkamai pakrautas ar atsilaisvins rampa. Jei tą dieną keltas nedirba, per Nerį reikės rinktis tiltą ir gerokai ilgesnį sausumos maršrutą.
