- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- 2019 m. bendruomeninis sienos tapybos kūrinys
- Adresas
- Kranto al. 62, Kaunas
- Koordinatės
- 54.86774, 23.93054
- Kiek skirti laiko
- 10-20 min.; 45-75 min. derinant su pasivaikščiojimu Nemuno pakrante ir kitais Šančių objektais
- Geriausias metas
- dienos šviesoje, geriausia ryte arba vėlyvą popietę, kai lengviau įžiūrėti pilkų tonų detales
Šančių laikai, Piešinys „Šančių laikai“, Šančiai Times
Kūrinys laukia ne centre, o prie Nemuno tako Žemuosiuose Šančiuose
„Šančių laikai“ nutapyti ant daugiabučio Kranto al. 62 aklinosios galinės sienos. Koordinatės 54.86774, 23.93054 žymi patį fasadą, o ne kasą, automobilių stovėjimo vietą ar įėjimą į pastatą. Kauno miesto savivaldybė kūrinį pristatė kaip objektą ant Nemuno kranto, prie pat pėsčiųjų ir dviračių tako, todėl natūraliausia jį įtraukti į pakrantės pasivaikščiojimą.
Siena iš tolo atrodo santūri: pilkšvame fasade palikta daug tuščios erdvės, o skirtingo mastelio figūros išdėstytos lyg atverstas rajono fotografijų albumas. Priėjus arčiau išryškėja drabužių, veidų, valties, irklo ir senų nuotraukų detalės. Geriausia atsitraukti tiek, kad matytųsi visa kompozicija, o paskui grįžti prie atskirų personažų.
Tai nėra atskira galerijos teritorija. Gretimame name gyvena žmonės, todėl apžiūrėkite kūrinį iš viešai prieinamos erdvės, neikite į laiptines ar privačią kiemo dalį ir neužstatykite privažiavimo. Prie fasado nėra oficialios lankytojų kasos ar specialiai šiam objektui pažymėtos automobilių aikštelės.
Pilkas koliažas sujungia skalbėją, irkluotoją, fotografą ir kaimynus
Kompozicijos viršuje seną medinį Šančių langą lydi prie Nemuno skalbinius skalbianti moteris ir padžiauti drabužiai. Kitame fragmente matoma valtis, o centrinėje dalyje dominuoja aukšta tarpukario irkluotojo figūra su ilgu irklu. Šalia jos atsiranda šių dienų turistas ar fotografas su kuprine ir fotoaparatu, balta gulbė, šuo bei sėdintis berniukas su armonika.
Apatinėje dalyje keturi berniukai perkelti iš sovietmečio fotografijos, o didelė sėdinčios, knygą skaitančios moters figūra vaizduoja bendruomenės veiklą puoselėjusią Vidą Bliumkienę. Kūrėjų pasakojimuose minima ir Antano Smetonos figūra, susieta su jo apsilankymu Šančių karių kapinėse. Tokie atvaizdai nėra chronologinė istorijos iliustracija - jie vienoje sienoje sąmoningai sugretina skirtingus laikus.
Gulbė pasirinkta dėl Nemuno pakrantės ir vietos paukščių lesinimo tradicijos, medinis langas primena senąją Šančių architektūrą, o žmonės atkeliavo iš gyventojų nuotraukų ir prisiminimų. Autoriai lankytojams dar pasiūlė mažą paieškos žaidimą: kompozicijoje paslėptos trys katės ir mobilusis telefonas. Dabartinis smulkių detalių ryškumas priklauso nuo dažų būklės ir apšvietimo.
2019 m. projektas buvo kuriamas kartu su namo ir rajono bendruomene
Idėja subrendo tarp vietos žmonių, bet sienos teko palaukti, kol bus baigta daugiabučio renovacija. 2019 m. rugpjūčio 4-osios į 5-ąją naktį piešinio kontūrai buvo perkelti ant fasado, o tapyba, derinta prie permainingų orų, baigta rugpjūčio 30 d. Oficialus susitikimas su autoriais ir personažų pristatymas surengtas rugsėjo 30 d.
Piešinio autorė yra Šančiuose gyvenanti menininkė Gražvyda Andrijauskaitė. Gatvės menininkas ir festivalio „Nykoka“ iniciatorius Tadas Šimkus prisidėjo kaip bendraautoris bei konsultantas. Projektą koordinavo iniciatyvų platformos „Šančių kioskas“ kuratorė Austėja Bliumkytė-Padgurskienė, o daugiabučio bendrijai atstovavo jos pirmininkas Darius Ruzgas.
Maždaug 10,5 m aukščio ir 7 m pločio sienos mastelis svarbus, tačiau kūrinio esmė yra ne vien dydis. Rajono gyventojai atpažino savo vaikystės fotografijas, pažįstamus žmones ir architektūros detales. Taip atnaujintas daugiabutis tapo vietos atminties laikmena, o ne atsitiktine dekoratyvia drobe.
Dokumentuoti prototipai ir laisvos asociacijos čia nėra tas pats
Dalis vaizdų turi aiškiai įvardytus prototipus: keturi berniukai atkartoja seną fotografiją, knygą skaitanti moteris yra Vida Bliumkienė, o sportininkas siejamas su tarpukario irklavimo kultūra. Šiuos faktus galima atskirti nuo žiūrovo interpretacijų, pavyzdžiui, minties, kad ilgas irklas ar valtis simbolizuoja visą rajono kelionę per laiką.
Sienoje nėra vientiso chronologinio pasakojimo. Autoriai veikiau sudėjo vietos atminties fragmentus - prezidento apsilankymo pėdsaką, vaikų nuotrauką, medinį langą, skalbimą upėje, sportą ir dabartinį fotografą. Todėl kūrinį verta skaityti kaip bendruomenės albumą, kuriame dokumentas, kasdienybė ir meninis sugretinimas veikia kartu.
Jei prie personažo nėra aiškaus užrašo ar oficialaus paaiškinimo, saugiau jo tapatybės nespėti. Kūrinio pristatymo medžiaga padeda atpažinti pagrindines figūras, bet ne kiekviena poza ar daiktas turi paskelbtą simbolinę reikšmę.
Lauko kūriniui nereikia bilieto, bet verta rinktis šviesų ir ramų laiką
2026-07-29 oficialiuose puslapiuose nebuvo skelbiama atskiro darbo laiko, bilieto ar registracijos savarankiškai apžiūrėti fasadą. Siena matoma iš lauko, tačiau personažus ir paslėptas detales geriausia tyrinėti dienos šviesoje. Prieš specialiai vykstant iš toliau verta patikrinti oficialius Kauno šaltinius, nes fasado remontas, takų darbai ar renginiai gali laikinai pakeisti prieigą.
Greitai apžvalgai pakanka 10-20 minučių. Ilgesniam maršrutui kūrinį patogu jungti su Nemuno pakrante ir Šančių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia. Dviratį ar automobilį palikite taip, kad neužblokuotumėte tako, įvažiavimo ir gyventojų stovėjimo vietų.
Oficialus pritaikymo vežimėliams aprašas neskelbiamas. Kūrinys apžiūrimas iš išorės ir tam nereikia lipti į pastatą, tačiau konkreti tako danga, borteliai ar laikinos kliūtys gali keistis. Jei svarbus visiškai bepakopis priėjimas, sąlygas saugiausia pasitikrinti vietoje arba savivaldybėje.
