- Vieta
- Pakruojo rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- apie 4 km linijinis pažintinis takas per Rozalimo pušyną nuo miestelio parko iki Paežerių tvenkinio
- Adresas
- Miško g., Rozalimas, Pakruojo r.
- Koordinatės
- 55.89784, 23.87653
- Kiek skirti laiko
- 1,5-2,5 val. viena kryptimi; 3-4 val. grįžtant tuo pačiu taku
- Geriausias metas
- gegužė-spalis sausu oru ir šviesiu paros metu; po lietaus lentų atkarpos bei šaknys gali būti slidžios
Rozalimo pažintinis miško parko takas, Rozalimo pažintinis takas, Rozalimas Forest Park, Rozalimas Forest Nature Trail
Keturi kilometrai jungia du įėjimus, todėl visą maršrutą reikia planuoti kaip linijinį
Rozalimo miestelio pusėje kelionę pradėkite Miško gatvės gale, ties Google Maps kortele 55.8978407, 23.8765321. Čia yra poilsio ir renginių parko dalis, stendas su schema bei lengviausiai atpažįstamas akcentas - masyvūs drožinėti medžio vartai su trimis kabančiais varpais. Kitas tako galas yra Paežerių poilsiavietėje prie kelio 149, maždaug ties 55.919070, 23.871164, kur taip pat galima palikti automobilį.
Naujausiame Pakruojo rajono bendrojo plano aiškinamajame rašte nurodomas apie 4 km ilgis, 18 informacinių stendų ir naujos atokvėpio vietos. 2013 m. taką aprašančiame bei 2021 m. savivaldybės atnaujintame tekste nurodyta apie 4,5 km. Skirtumas greičiausiai priklauso nuo to, ar įskaičiuojamas visas miestelio rekreacinis lankas ir atšaka prie akmens, todėl vietoje nevertėtų tikėtis kilometro tikslumu sutampančio sportinio matavimo.
Pagrindinis pažintinis takas yra linijinis: nuėjus nuo Rozalimo iki Paežerių, į pradinį tašką savaime negrįžtama. Dviem automobiliams patogu vieną palikti kitame gale; kitu atveju planuokite maždaug 8-9 km pirmyn ir atgal arba apsisukite ties pasirinkta stotele. Vienos krypties lėtas ėjimas su visais stendais ir akmens atšaka paprastai užima 1,5-2,5 valandos.
Pušyną paįvairina Lapgirio ozas, tvenkinio užutekiai ir skirtingos miško dangos
Maršrutas prasideda sausame, šviesiame pušyne, tačiau jis nėra vienodas visus keturis kilometrus. Natūralų smėlingą ir sutankinto grunto taką keičia lapuočių priemaiša, drėgnesnės įdubos, šaknys, trumpi lentų takai ir tilteliai. Arčiau Paežerių atsiveria tvenkinio užutekiai bei poilsio vietos, o po lietaus žemiausiose atkarpose susidaro visai kitokios sąlygos nei prie miestelio vartų.
Vienas svarbiausių reljefo objektų yra Lapgirio ozas. Ozas - ledyno tirpsmo vandenų tuneliuose sunešto smėlio, žvirgždo ir gargždo ilgas siauras gūbrys, iškilęs paviršiuje ledynui ištirpus. Mišku apaugusį Lapgirio gūbrį reikia pastebėti iš tako kilimo ir šlaitų, o ne laukti plikos aukštos apžvalgos kalvos; Pakruojo rajono mastu jis įvardijamas geomorfologiniu gamtos paveldo objektu.
Pakruojo rajone vyrauja mišrūs miškai, todėl Rozalimo pušyno pobūdis šiame lygumų krašte yra neįprastai ryškus. 2010 m. preliminariame biologinės įvairovės tyrime čia buvo fiksuotos miškinės lelijos, gegūnės, juodosios meletos, mažieji apuokai ir kitos rūšys, tačiau tai yra konkretaus tyrimo laiko duomenys, o ne garantuotas šiandienos stebėjimų sąrašas. Augalų neieškokite nulipdami nuo tako, o paukščius stebėkite netrikdydami.
Miško parkas išaugo iš apsaugos ir poilsio idėjos, bet nėra atskiras nacionalinis ar regioninis parkas
2001 m. parengtoje tyrimų medžiagoje parko pradžia siejama su Rozalimo bendruomenės ir Lietuvos žaliųjų judėjimo iniciatyva išsaugoti miestelio pušyną. 2002 m. Rozalimo miškui suteiktas II grupės rekreacinio miško - miško parko - režimas. Šis miškininkystės statusas nereiškia, kad teritorija tapo atskiru valstybiniu regioniniu parku ar draustiniu, todėl pavadinime esantis žodis parkas neturėtų klaidinti.
2011 m. patvirtinta rekreacinio sutvarkymo koncepcija prie miestelio ir Paežerių tvenkinio išskyrė 54,6 ha intensyvaus naudojimo zoną, o likusiai projektuojamai daliai skyrė 158,5 ha saikingos rekreacijos režimą. Buvo numatyti sutvirtinti grunto takai, stendai, apžvalgos aikštelės, pavėsinės, laužavietės, skulptūros, mediniai lieptai ir terasuotos atkarpos. Projektu siekta ne tik sukurti poilsį, bet ir nukreipti žmonių srautą taip, kad miškas būtų mažiau mindomas.
Pažintinis takas atidarytas 2013 m. Daug jo infrastruktūros pagaminta iš medžio, todėl savivaldybė 2021 m. viešai įvardijo lietaus, sniego ir puvimo daromą žalą bei poreikį bendromis seniūnijos ir miškininkų jėgomis atnaujinti statinius. Naujas planavimo dokumentas patvirtina, kad takas ir 18 stendų tebėra turizmo infrastruktūra, bet konkretaus liepto, sūpynių ar tualeto būklę vis tiek reikia vertinti vietoje, o ne pagal seną nuotrauką.
Zigmantiškių akmuo yra dokumentuotas apeiginis riedulys, o Marijos pėda - pasakojimo vardas
Maždaug 2 km į šiaurės vakarus nuo Rozalimo, ties 55.908, 23.864, tako atšaka veda prie Zigmantiškių apeiginio akmens. VLE aprašo apskaldytą riedulį, kurio viršuje yra apie 5 cm gylio ir 25 x 35 cm dydžio duobutė bei maždaug 30 cm netaisyklingas griovelis. Aplinką žymi kryžiai, koplytstulpis ir suolai, todėl miške tai ne vien sunkiai atpažįstamas akmuo.
Pasakojama, kad ant akmens piemenims pasirodžiusi Švč. Mergelė Marija ir palikusi pėdą. Kiti užrašyti pasakojimai rieduliui priskiria gydomąją galią, o bandžiusius jį skaldyti žmones ištikdavusi nelaimė. Tai folkloro bei gyvos pamaldumo tradicijos liudijimai - jie nėra geologinis duobutės kilmės įrodymas ar medicininis teiginys.
Akmenį anksčiau skaldė ne tik ūkio darbai: tikėdami jo galia žmonės parsinešdavo nuoskalų skaudamoms vietoms trinti. Ši praktika paaiškina dabartinę apskaldytą formą, bet jos kartoti negalima. Nelipkite ant akmens, negramdykite įdubos, nepalikite plastiko ar savadarbių daiktų ir netrukdykite žmogui, kuris šią vietą lanko kaip šventą.
Trijų varpų vartai ir dešimt skulptūrų pušyną paverčia literatūriniu maršrutu
Rozalimo pusės vartus 2013 m. sukūrė Eugenijus Rimdžius, o trys virš tako kabantys varpai aiškinami kaip žemės ir dangaus ryšio simbolis. Tai ryškiausias parko atpažinimo ženklas: du aukšti drožti stulpai laiko šaką primenančią siją, o aplink lieka natūralus pušynas, ne formalus miesto gėlynas.
Etninės kultūros globos tarybos tyrime suskaičiuota dešimt 2013 m. skulptūrinių objektų, kuriuos sukūrė Egidijus Impolis, Eugenijus Rimdžius ir Pranciškus Miežis. Tarp jų yra riboženklis, Petrui Kurmeliui skirta skulptūra, Bitė ant žiedo, Dvi laumės, Jonukas su žąsimi, Katytė, Šunelis ir poeto Henriko Radausko suolelis. Vartus bei vaikų įrenginius meistravo ir bendrovės Meresta darbuotojai.
Literatūrinė tema pasirinkta ne atsitiktinai. Šaltiniai su Rozalimo pušynu sieja čia poilsiavusį Joną Biliūną, Gabrielę Petkevičaitę-Bitę ir netoliese gimusį Henriką Radauską, todėl skulptūros primena ir autorius, ir jų kūrinių veikėjus. Medis lauke sensta, tad ne kiekvienas 2013 m. inventoriuje įvardytas objektas šiandien bus vienodai ryškus ar visiškai sveikas.
Įėjimas nemokamas, bet visą parą žemėlapyje nereiškia saugaus naktinio tako
Rozalimo miško parkas yra atvira rekreacinė miško infrastruktūra: kasos, vartų užrakinimo ar privalomo bilieto oficialiuose aprašuose nėra. 2026 m. liepos 13 d. Google kortelėje buvo rodoma 24 val. prieiga visomis savaitės dienomis. Takas neapšviestas, todėl šis įrašas reiškia fizinę prieigą, o ne darbuotojų budėjimą, nuvalytas lentas ar saugų ėjimą tamsoje.
Didžioji dalis maršruto gana lygi, be ilgų laiptų ar stačių įkalnių, tad sausu metu tvirtas vaikiškas vežimėlis gali pravažiuoti nemažą dalį. Tačiau natūralus smėlis, šaknys, siauresni mediniai lieptai, sezoninis purvas ir linijinis atstumas neleidžia viso tako vadinti patikrintai pritaikytu neįgaliojo vežimėliui. Jei svarbi bekliūtė trasa, rinkitės trumpą Rozalimo poilsio zonos lanką ir dėl dabartinės dangos kreipkitės į seniūniją arba Rozalimo girininkiją.
Laužą kurkite tik pažymėtoje įrengtoje vietoje ir tik kai nėra gaisrų pavojaus ribojimų; šunį laikykite su pavadėliu prie žmonių, paukščių buveinių ir siaurų lieptų. Paežerių užtvankos maudykla savivaldybės plane įvardyta atskirai, todėl miško tako pakrantės ar kiekvieno užutekio nelaikykite automatiškai saugia maudymosi vieta. 2026 m. liepos 13 d. tiksli Rozalimo miško parko Google kortelė turėjo 170 atsiliepimų ir 4,8 balo iš 5 vidurkį.
