Vyžuonų seniūnija, Utenos rajono savivaldybė
Utenos rajonas
Miško ir pelkių pažintinis takas
55.59200, 25.53400
2-3 val.
sausesnis pavasario ar rudens metas, kai lengviau eiti miško ir pelkių pakraščiais
Vyžuonų šilo pažintinis takas
Vyžuonų šilo takas: ilgesnis Utenos krašto maršrutas
Vyžuonų šilo pažintinis gamtos takas yra Utenos rajone, Vyžuonų seniūnijoje, maždaug 2 km į šiaurės rytus nuo Vyžuonų miestelio. Vietos šaltiniuose jis pristatomas kaip maždaug 7 km maršrutas per Vyžuonų šilą su šešiomis gamtos pažinimo stotelėmis; takas skirtas žurnalisto ir gamtininko Leonardo Grudzinsko atminimui.
Tai ne trumpas miesto parkas, o ilgesnis miško maršrutas. Jame svarbus ne vien finišas, bet ir pats perėjimas per skirtingus šilo veidus: sausesnius pušynus, Balčio (Balčio) ežero apylinkes, pelkėtus plotus ir senųjų pilkapių aplinką.
Vyžuonų botaninis draustinis
Saugoma.lt nurodo, kad Vyžuonų botaninis draustinis (apie 6 ha) saugo spygliuočių ir mišraus miško medynus bei miško pelkinius biotopus, tipiškas augalijos ir gyvūnijos bendrijas ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų rūšių buveines. Tai Natura 2000 objektas; draustinis įsteigtas 2001 m. (rugsėjo 27 d. Utenos rajono tarybos sprendimu).
Draustinis yra Vyžuonų šilo viduryje, Aukštaičių aukštumoje, netoli Šventosios. Daugiau kaip 90 proc. jo ploto užima pelkės - tarpinio tipo pelkės, aukštapelkės, mažiau žemapelkių ir užpelkėjusių miškų, todėl biologinės įvairovės koncentracija čia labai didelė.
Retos rūšys mažame plote
Vyžuonų botaninis draustinis įdomus tuo, kad labai mažame plote užregistruota apie 530 augalų rūšių (neskaičiuojant samanų) - tai maždaug trečdalis visų Lietuvos laukinės floros rūšių. Aprašymuose minimos 13 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų rūšių, taip pat grybų ir gyvūnų rūšių.
Tarp retųjų augalų vardijami vienalapis gedutis, dvilapis purvuolis, Rusovo gegūnė, mažalapė saulašarė, pelkinė laksva ir kiti pelkių bei miškų augalai. Tokia įvairovė paaiškina, kodėl takas vertingas ne tik pasivaikščiojimui, bet ir gamtos pažinimui.
Balčio ežeras, pilkapiai ir šilo atmintis
Vyžuonų šilo takas nėra vien botaninis maršrutas. Jis siejamas su Balčio (vietinis vardas - Baltys) ežero aplinka, šilo reljefu ir senaisiais Vyžuonų pilkapiais, kurie datuojami IX-XII a. lietuvių genčių kapais, todėl kelionė turi ir kultūrinės atminties sluoksnį.
Šioje vietoje gamtos ir istorijos skaitymas persidengia: pelkės ir pušynai rodo natūralų kraštovaizdį, o pilkapiai primena, kad šilas buvo ne tik miškas, bet ir žmonių judėjimo bei laidojimo erdvė.
Kaip pasiruošti takui
Vyžuonų šilo pažintiniam takui verta skirti daugiau laiko nei trumpam parkui. Maršrutas ilgesnis, todėl reikalinga patogi avalynė, vanduo ir atsargesnis tempas, ypač po lietaus ar pavasarį, kai pelkinės vietos gali būti šlapios. Į pradžią patogu pasukti nuo Vyžuonų prie rodyklės į botaninį draustinį.
Oficialiuose šaltiniuose tyrimų metu nebuvo nurodyta bilieto ar pastovaus darbo laiko. Tai laisvai lankomas miško maršrutas, bet lankantis svarbu neiti į jautrias pelkių dalis, nerinkti saugomų augalų ir laikytis vietoje esančių ženklų.