Lankytinos vietos Lietuvoje

Saldutiškio dvaras - klasicistinė Jaloveckių sodyba su parku

Saldutiškio dvaras Utenos rajone - klasicistinė Jaloveckių giminės sodyba su saugomu parku, ilga liepų alėja ir retais medžiais. Dvaro savininkas Boleslovas Jaloveckis ne tik įrengė parką, bet ir vadovavo siaurojo geležinkelio tiesimui pro Saldutiškį, todėl miestelis išaugo prie traukinių stoties.

Vieta

Saldutiškis, Utenos rajono savivaldybė

Regionas

Utenos rajonas

Tipas

Klasicistinė dvaro sodyba su saugomu parku

Adresas

Saldutiškio mstl., Saldutiškio sen., Utenos rajonas

Koordinatės

55.34980, 25.81130

Kiek skirti laiko

30-60 min. (su parku ir liepų alėja)

Geriausias metas

nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai žaliuoja parkas ir matyti senieji medžiai

Vardai ir variantai

Saldutiškio dvaro sodyba

Saldutiškio dvaras ir Jaloveckiai

Saldutiškio dvaras stovi Saldutiškio miestelyje, Utenos rajone. Tai klasicistinė dvaro sodyba, ilgą laiką priklausiusi Jaloveckių (Jałowieckių) giminei. Dvaro rūmai, anot vietos šaltinių, mūryti apie 1830 m., o dabartinį pavidalą įgavo XIX a. antrojoje pusėje juos perstačius.

Dvarą supa saugomas parkas su sena liepų alėja ir retais medžiais. Būtent gamta ir Jaloveckių veikla šiandien yra pagrindinė dvaro vertė: čia susipina dvaro architektūra, dendrologinis paveldas ir krašto geležinkelio istorija.

Jaloveckių giminė ir siaurasis geležinkelis

Ryškiausias dvaro savininkas - Boleslovas Jaloveckis (1846-1917), karo inžinierius ir Rusijos kariuomenės generolas. Jis pastatė klasicistinius dvaro pastatus, įrengė didelį parką su gėlynais ir apsodino miestelį liepomis bei tuopomis, o forsuotai apsodino ir kelis miško kvartalus maumedžiais.

1899 m. pro Saldutiškį nutiesta siaurojo geležinkelio linija Švenčionėliai-Panevėžys; jos tiesimui vadovavo būtent dvaro šeimininkas Jaloveckis. Dėl to miestelis ėmė augti prie geležinkelio stoties. Sūnus Mečislovas Jaloveckis vėliau sukūrė kelių šimtų akvarelių albumą, vaizduojantį Lietuvos dvarus.

Saugomas parkas ir medžiai

Saldutiškio dvaro parkas yra valstybės saugomas gamtos paveldo objektas - gamtos paminklu jis paskelbtas dar 1958 m. Svarbu neperdėti jo dydžio: pats parkas užima apie 2,1 ha (didesnis, apie 11,9 ha plotas, yra visa dvaro sodybos teritorija).

Parke auga apie 22 retų medžių ir krūmų rūšių. Įspūdingiausias akcentas - apie 150 m ilgio mažalapių liepų alėja palei sodybos ribą; auga ir vinkšnos, kėniai, pilkasis riešutmedis bei Jaloveckio sodinti maumedžiai. Kelios pakaitomis išsidėsčiusios kūdros papildo dvaro kraštovaizdį.

Dvaras XX amžiuje

XX a. dvaro pastatai ne kartą keitė paskirtį. 1923 m. dvaro rūmai atiteko parapijai ir tapo klebonija; 1938 m. Saldutiškio parapija buvo pasiūlyta saleziečiams, kurie čia kurį laiką darbavosi. Sovietmečiu pastate veikė ligoninė, vėliau - mokykla.

Šalia dvaro stovinti Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia 1928 m. pastatyta panaudojant senojo dvaro svirno sienas. Atkūrus nepriklausomybę dvaro pastatai privatizuoti; juose rengiami kultūros ir edukacijos renginiai, tačiau tikslią lankymo tvarką verta pasitikrinti vietoje.

Kaip aplankyti Saldutiškio dvarą

Saldutiškio dvarą patogu derinti su Utenos krašto maršrutu - netoliese yra Tauragno ežeras, kiti dvarai ir Labanoro giria. Dvaro aplinkai, parkui ir liepų alėjai apžiūrėti dažniausiai pakanka 30-60 min.

Dvaras privatus, jame rengiami renginiai, todėl nuolatinio lankymo tvarkaraščio ar bilietų kainų oficialiai neskelbiama. Prieš vykstant tyrimų metu rekomenduojama susitarti iš anksto arba bent apžiūrėti laisvai prieinamą parką ir liepų alėją.

Saldutiškio dvaro šaltiniai