- Vieta
- Utena, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Utenos rajonas
- Tipas
- miesto parkas palei Krašuonos upelį su pėsčiųjų ir dviračių takais, tilteliais, Atgimimo bei Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynais ir šunų aikštele
- Adresas
- Krašuonos upelio slėnis šalia Krašuonos mikrorajono ir Utenos dvaro, Utena
- Koordinatės
- 55.49520, 25.61170
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.; apie 2 val. su Utenos dvaro prieigomis ir Miesto sodu
- Geriausias metas
- pavasarį upelio slėniui, vasarą ilgesniam pasivaikščiojimui, rudenį ąžuolynų spalvoms; 2025-2027 m. projekto darbai gali keisti prieigas
Utenos Krašuonos parkas, Krašuonos mikrorajono parkas, Atgimimo ąžuolynas
11 ha parkas yra ilga žalioji jungtis, o ne vienas taškas žemėlapyje
Dabartiniame savivaldybės atskirųjų želdynų sąraše Krašuonos parkui priskiriama 11 ha. Senesniame miesto bendrajame plane galima rasti 36,47 ha kultūrinės ir rekreacinės paskirties teritoriją, o 2025-2027 m. projektas apima 6,7 ha bendrą parko, gimnazijos ir dvaro prieigų plotą. Šie skaičiai matuoja skirtingas ribas ir planavimo objektus, todėl 36,47 ar 6,7 ha nereikėtų pateikti kaip dabartinio prižiūrimo parko dydžio.
Parkas driekiasi Krašuonos slėniu nuo buvusio Utenos dvaro prieigų miesto centro kryptimi į Krašuonos gyvenamąjį kvartalą. Oficialus lankytojų aprašas nenurodo vienų pagrindinių vartų ar vieno gatvės numerio. Šio puslapio žyma perskaičiuota iš 2025 m. savivaldybės stebėsenos LKS-94 koordinatės ir rodo reprezentacinę parko dalį, ne automobilių aikštelę ar vienintelę tako pradžią.
Tai pirmiausia kasdienė susisiekimo ir poilsio erdvė: grįsti pėsčiųjų bei dviračių takai, tiltukai per upelį, suolai, želdiniai, sporto ir poilsio vietos sujungia gyvenamąjį rajoną su centrine Utena. Norint suprasti parką, geriau eiti ne trumpą ratą aplink vieną aikštelę, o pasirinkti linijinį maršrutą palei upelį ir grįžti kitu krantu ar miesto gatvėmis.
Krašuona parke yra siauras upelis, o ne maudymosi vandens telkinys
VLE nurodo, kad Krašuona yra 23 km ilgio Vyžuonos dešinysis intakas, kurio baseinas užima 149 kv. km. Ji prasideda prie Aviniškio, teka šiaurės vakarų kryptimi ir į Vyžuoną įteka Utenoje. Nemeikščių tvenkinys yra aukščiau upės, ne pačiame Krašuonos parke, todėl parko nereikėtų painioti su poilsiaviete prie didelio vandens telkinio.
Parko patirtį kuria upelio vingiai, žemi krantai ir keli trumpi tilteliai. Pakrantės takas leidžia nuolat matyti vandenį, tačiau Krašuona nėra oficiali maudymosi vieta, o po lietaus žolė bei grunto pakraščiai gali būti šlapi. Saugiau likti ant takų ir tiltų, nebristi į vagą ir saugoti vaikus prie neaptvertų krantų.
Savivaldybės želdinių stebėsena Utenos upelių parkuose atskirai išskiria bebrų daromą žalą jauniems medžiams. Tai priežiūros klausimas, o ne pažadas, kad lankytojas čia pamatys bebrą. Negraužkite žievės, nejudinkite apsaugų ir neikite į pakrantės sąžalynus ieškoti gyvūnų - ramus stebėjimas nuo tako mažiau trikdo slėnio gyvybę.
Atgimimo ir Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynai žymi dvi skirtingas datas
1990 m., Lietuvai atkuriant nepriklausomybę, parke pasodintas Atgimimo ąžuolynas. Utenos rajono savivaldybė jį yra paskelbusi tyliąja viešąja zona. Tai nėra vienas vardinis medis: ąžuolynas yra platesnė atminimo erdvė, kurioje medžių grupė ir jos ramus pobūdis svarbesni už vieną centrinį monumentą.
2006 m., artėjant 2009 m. Lietuvos vardo pirmojo paminėjimo tūkstantmečiui, parke pradėtas dar vienas želdinys - Lietuvos tūkstantmečio ąžuolynas. Jis nėra Atgimimo ąžuolyno antras pavadinimas. Pirmasis siejamas su 1990 m. valstybės nepriklausomybės atkūrimu, antrasis - su istorinio Lietuvos vardo tūkstančio metų sukaktimi.
Ąžuolų gausą patvirtina ne vien simboliniai pavadinimai. 2025 m. stebėtoje 1243 augalų parko dalyje suskaičiuoti 783 paprastieji ąžuolai: 676 įvertinti kaip geros, 94 kaip patenkinamos ir 13 kaip nepatenkinamos būklės. Tai paaiškina, kodėl ąžuolynai yra ne dekoratyvinė etiketė, o realus parko medynų pagrindas.
Dvaro kaimynystė yra svarbi, tačiau parkas nėra vien senasis dvaro sodas
Krašuonos parkas įrengtas buvusios Utenos dvaro sodybos teritorijos prieigose. Dvaras minimas nuo XV a. kaip Lietuvos didžiojo kunigaikščio valda, tačiau ši plati istorija savaime nepadaro visų dabartinio parko takų autentiškais viduramžių dvaro elementais. Kraštovaizdis keitėsi kartu su miestu, gyvenamuoju kvartalu ir naujais želdynais.
Greta išlikęs valstybės saugomas Utenos dvaro sodybos namas, KVR kodas 40637. Savivaldybės istoriniame apraše nurodoma, kad paskutiniai dvarininkai Balcevičiai 1882 m. pastatė raudonplyčius rūmus ir aplink juos kūrė parką. Nuo 1907 m. buvusiame dvare įsitvirtino lietuviškos mokyklos tradicija, o mokymo įstaigos pastate veikė iki 2016 m.
2020-2023 m. rūmai buvo tvarkomi ir remontuojami, juose įsikūrė Utenos švietimo centras bei regioninis STEAM atviros prieigos centras. Dvaro pastato darbo laikas ir edukacijų registracija yra atskiri nuo laisvo pasivaikščiojimo Krašuonos parke. Parko lankytojas gali apžiūrėti prieigas, bet neturėtų manyti, kad kiekvienu metu galės užeiti į pastatą ar savarankiškai naudotis laboratorijomis.
2015 m. atnaujinimas parką pavertė centro ir mikrorajono maršrutu
2015 m. baigus tvarkyti Krašuonos upelio pakrantes, parkas įsiliejo į bendrą Utenos viešųjų želdynų sistemą. Buvo pratęsti pėsčiųjų ir dviračių takai bei apšvietimas, sutvarkyti krantai, įrengti tilteliai, sporto ir poilsio zonos. Todėl parkas naudingas ne tik kaip atskiras lankytinas objektas, bet ir kaip saugesnė žalioji jungtis kasdieniam judėjimui.
Parke veikia šunų vedžiojimo ir dresavimo aikštelė. Savivaldybės taisyklėse nurodoma, kad specialioje aikštelėje šuo gali būti be pavadėlio ir antsnukio tik tuomet, kai laikytojas užtikrina, kad gyvūnas nepabėgs ir nekels grėsmės. Už aikštelės ribų galioja viešosioms vietoms taikomi pavadėlio bei saugaus atstumo reikalavimai.
Pagrindinis takas yra tinkamas vaikščiojimui ir dviračiui, bet jis nėra uždara sporto trasa. Dalį kelio dalijasi pėstieji, dviratininkai, vaikai ir šunų vedžiotojai, todėl važiuokite lėtai prie tiltelių ir poilsio zonų. Tamsiu metu naudokitės tik apšviestomis atkarpomis, nes ilgo parko infrastruktūra ir pakrančių kraštai nėra visur vienodi.
Bendruomeninis sodas dar kuriamas, todėl 2026 m. svarbiausia tikrinti darbų eigą
Savivaldybė 2025 m. liepos 17 d. pradėjo projektą, apimantį Krašuonos parko, „Saulės“ gimnazijos ir Utenos dvaro prieigas; numatyta pabaiga - 2027 m. rugsėjo 30 d. Bendra projekto teritorija yra 6,7 ha, o vertė - 450 tūkst. eurų. Patikrinimo dieną oficialus puslapis projektą tebevadino įgyvendinamu, todėl darbų aptvėrimai ar pakitusios jungtys yra tikėtini.
Planuojamas Bendruomeninis sodas turi apimti pakeltas lysves, pergoles, šiltnamius-oranžerijas, lauko aikšteles, vandens kolonėles, žoliniais augalais apsodintas akmenų juostas, žemuogių kalvelę ir Eugenijos Šimkūnaitės pievą. Taip pat numatyti gruntiniai takai, dviračių stovai ir informaciniai stendai. Tai projekto siekiami rezultatai, ne garantija, kad kiekvienas elementas jau įrengtas ir atviras 2026 m. liepą.
Patikrintuose oficialiuose šaltiniuose parkui nepaskelbta bilietų kasa ar vartų darbo valandos - tai vieša miesto erdvė. Vis dėlto statybų laikotarpiu bebarjerė prieiga, automobilių stovėjimas ir konkretus takas gali keistis. Prieš vykstant dėl Bendruomeninio sodo, šiltnamio ar edukacijos tikrinkite naujausią savivaldybės projekto informaciją; įprastam pasivaikščiojimui turėkite alternatyvią tako pradžią.
