- Vieta
- Kamariškių kaimas, Zarasų rajono savivaldybė
- Regionas
- Zarasų rajonas
- Tipas
- istoristinis dvaro rūmų ir parko ansamblis
- Adresas
- Kamariškių k., Zarasų r.
- Koordinatės
- 55.92081, 26.04834
- Kiek skirti laiko
- 60-120 min.
- Geriausias metas
- šiltasis sezonas ir diena, prieš tai suderinus patekimą į rūmų teritoriją
Kamariškės dvaras, Kamariškių dvaro sodyba
Dvaro rūmai ir parko aplinka
Kamariškių dvaras yra Kamariškių kaime, Zarasų rajone, netoli Latvijos pasienio. Tai ne vien fasadas prie kelio, o istorinis rūmų, parko, tvenkinių ir ūkinių statinių ansamblis. Navigacijai naudokite 55.920811, 26.048337 koordinates; jos žymi vietovę, o įėjimas į kiekvieną pastatą negarantuojamas.
Dvaro aplinkoje verta lėtinti tempą ir stebėti, kaip raudonų plytų rūmai susiję su vandeniu, medžių alėjomis bei atviresnėmis parko vietomis. Kadangi teritorijoje vyksta atkūrimo darbai ir dalis erdvių nėra vieša be susitarimo, lankytojas turi laikytis aptvėrimų, ženklų bei šeimininkų nurodymų.
Nuo 1583 m. minimo palivarko iki Kamariškių
Pirmasis Kamariškių paminėjimas siekia 1583 m., kai vietovė aprašyta kaip Suvieko dvaro palivarkas, priklausęs Martynui Komorovskiui ir Beatai Kmitaitei. Pavadinimas galėjo būti siejamas su lenkiška forma Komoryszki, o 1634 m. Jurgio Komorovskio testamente jau įrašytos Kamariškės.
XVII a. pabaigoje dvaras perėjo Zarankų-Horbovskių giminei, o 1696 m. įkeitimo ir inventoriaus dokumentai leidžia matyti aplinkinių kaimų bei valdų tinklą. Šie ankstyvieji įrašai svarbūs todėl, kad dabartinių rūmų istorija prasideda gerokai anksčiau nei išlikęs raudonų plytų pastatas.
Brinkenų laikotarpis ir rūmų architektūra
XIX a. pradžioje dvaras priklausė Antanui Kušelevskiui, o 1858 m. maždaug 1125,31 ha valdą įsigijo baronas Lotaras Reingoldas fon Brinkenas su žmona Irena fon Engelhardt. Su šiuo laikotarpiu siejama rūmų statyba. Rūmai išsiskiria raudonų plytų istorizmo ir neogotikos bruožais.
Brinkenai gyveno Rygoje, tačiau jų sūnus Anatolijus gimė Kamariškėse. Vėlesni savininkai keitėsi: 1882 m. valdą įsigijo Viktoras Krauzė, o 1901 m. - baronas Heinrichas Vilhelmas Berndtas fon Richteris su žmona. Šis faktų sluoksnis padeda skaityti rūmus kaip besikeičiančių šeimų, o ne vienos nenutrūkstamos giminės rezidenciją.
Dvaro gyvenimas, kapinės ir praradimai
Richterių laikotarpiu dvaras apibūdinamas kaip klestėjęs: čia vykdavo Joninių šventės, laikyti šunys ir žirgai, o svečiai vaišinti saldainiais „Karvutė“. 1936 m. miręs baronas buvo palaidotas miško kapinėse prie alėjos. Po karo kapinės nukentėjo, tačiau kai kurie antkapiai išliko ir tapo atskiru vietos atminties ženklu.
1940 m. sovietų okupacija nutraukė ankstesnį dvaro gyvenimą, paveldėtojai pasitraukė, o pokariu rūmai buvo plėšiami ir niokojami. Vėliau čia veikė kolūkis, kol iš pagrindinio pastato liko tik sienos. Todėl šiandien matomas atkūrimas yra ilgo praradimo ir atsargaus grįžimo į gyvenimą procesas, o ne paprasta kosmetinė renovacija.
Atgaivinimas nuo 2019 m.
2019 m. Kamariškių dvarą įsigijo VšĮ „Inovatorių slėnis“ ir pradėjo naują vietos etapą. Tvarkomi tvenkiniai ir parkas, saugomi išlikę ūkiniai statiniai. 2024 m. Kultūros paveldo departamentas pranešė apie priimtus rūmų liekanų tyrimų ir tvarkybos darbus: restauruoti flygelių frontonai, plytų mūras, langų ir nišų apvadai, karnizai, dūmtraukis, pietinio fasado anga, durų ir langų angokraščiai, autentiškas grindinys, išlikusios vidaus sienos bei stogo danga.
Atkūrimas čia derinamas su kultūros ir kūrybos erdvės idėja, todėl dvaras nėra vien užkonservuotas eksponatas. Tvarkant teritoriją joje rastos Raudonosios knygos rūšys: niūriaspalvis auksavabalis, raudonpilvė kūmutė ir skiauterėtasis tritonas. Dalis sodo sąmoningai paliekama mažiau tvarkyta, kad išliktų gamtinė buveinė.
Kaip planuoti apsilankymą Kamariškėse
Dvaras įdomiausias šiltuoju sezonu, kai galima pamatyti parko tvenkinius, alėjas ir atkuriamus rūmų tūrius. Tiksli lankymo tvarka priklauso nuo darbų ir renginių, o į rūmų vidų gali būti patenkama tik iš anksto susitarus. Prieš kelionę susisiekite su dvaro šeimininkais ir neplanuokite savavališko įėjimo.
Skirkite maždaug 60-120 minučių, jei norite ne tik apžiūrėti rūmų išorę, bet ir apeiti viešai prieinamas parko vietas. Koordinatės žymi vietovę, o vykstantys darbai reiškia, kad maršrutą verta susiplanuoti iš anksto.
