Lietuviški tradiciniai patiekalai

Cepelinai, dar vadinami didžkukuliais, yra vienas labiausiai atpažįstamų Lietuviškos virtuvės patiekalų: iš tarkuotų ir virtų bulvių masės formuojami dideli…

Kugelis, Lietuviškai dažnai vadinamas bulvių plokštainiu, yra orkaitėje kepamas tarkuotų bulvių patiekalas su kiaušiniais, svogūnais, karštu pienu ir spirgais.

Bulviniai blynai yra kasdienis Lietuviškas tarkuotų bulvių patiekalas: ploni blynai kepami keptuvėje, kol kraštai tampa traškūs, o vidus lieka minkštas.

Žemaičių blynai yra iš virtų trintų bulvių formuojami ir keptuvėje apkepami blynai su mėsos, grybų ar varškės įdaru.

Vėdarai yra tradicinis patiekalas, kai išvalytos kiaulių žarnos kemšamos tarkuotų bulvių mase arba kraujo ir kruopų mišiniu, tada kepamos iki apskrudimo.

Švilpikai yra iš virtų bulvių masės formuojami ir orkaitėje arba keptuvėje apkepami gabalėliai, dažnai patiekiami su grybų, spirgų ar grietinės padažu.

Kukuliai yra plati Lietuviškos virtuvės sąvoka: taip gali būti vadinami bulvių, miltų, mėsos, žuvies, varškės ar grybų rutuliukai, verdami, troškinami ar kepami…

Kastinys su karštomis bulvėmis yra vienas aiškiausių Žemaitijos pieno virtuvės derinių.

Bulvinės bandos – dzūkų ir suvalkiečių patiekalas: iš tarkuotų bulvių masės suformuoti paplotėliai kepami ant kopūstų lapų duonkepėje krosnyje.

Šaltibarščiai yra ryškiai rožinė Lietuviška vasaros sriuba iš kefyro, burokėlių, agurkų, krapų, svogūnų laiškų ir virto kiaušinio.

Raugintų kopūstų sriuba yra soti žieminė sriuba iš raugintų kopūstų, bulvių, morkų, svogūnų ir dažnai rūkytos kiaulienos.

Barščiai yra karšta burokėlių sriuba, Lietuvoje verdama su sultiniu, bulvėmis, morkomis, kartais kopūstais, grybais ar raugintais burokėliais.

Rūgštynių sriuba yra pavasario ir vasaros žalumynų sriuba, verdama iš rūgštynių, bulvių, morkų, svogūnų, dažnai patiekiama su virtu kiaušiniu ir grietine.

Grybų sriuba yra Lietuviškos miško virtuvės patiekalas, verdamas iš šviežių arba džiovintų grybų, bulvių, morkų, svogūnų, kartais kruopų ar makaronų.

Baravykienė yra baravykų sriuba, kurioje pagrindinis skonis turi priklausyti baravykams: šviežiems arba džiovintiems.

Cibulynė yra Žemaitiškas šaltas patiekalas iš svogūnų, silkės, vandens, acto ar silkės sūrymo ir pipirų, dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis.

Žuvienė yra žvejiška žuvies sriuba, verdama iš žuvies galvų, kaulų, filė, bulvių, morkų, svogūnų ir prieskonių.

Zacirka yra paprasta sriuba su pirštais trintais ar smulkiai plėštais miltiniais trupiniais.

Pieniška sriuba Lietuviškoje virtuvėje yra plati kasdienių patiekalų grupė: piene verdamos kruopos, bulvės, daržovės, tešlos trupiniai ar kukuliai.

Bulvinių kukulių sriuba sujungia du Lietuviškos virtuvės bruožus: bulvių tešlą ir šiltą sriubą.

Juka yra sena kraujo sriuba, siejama su skerstuvių ir kaimo ūkio taupumo tradicija.

Pupelių sriuba yra tiršta žieminė sriuba iš išmirkytų daržinių pupelių (Phaseolus vulgaris), dažniausiai verdama su rūkyta kiauliena ar kaulais, svogūnais ir…

Mutinys šiame apraše – vandeniu praskiestų trintų mėlynių ir juodos duonos valgis.

Skabaputrė, dar vadinama skabaputra, yra su Lietuvos ir Latvijos paribiu siejamas rūgštus valgis.

Kilikynė Mažosios Lietuvos enciklopedijoje aprašyta kaip pieno sriuba su kvietinės tešlos gabalėliais – kilikais.

Batvininė – su burokų lapais siejamas sriubos pavadinimas.

Skilandis yra tradicinis Lietuviškas brandintas ir rūkytas mėsos gaminys iš stambiau pjaustytos kiaulienos, lašinių ir prieskonių, kemšamas į natūralų…

Balandėliai yra kopūstų lapuose susukta malta mėsa su ryžiais ar kruopomis, troškinama pomidorų, grietinės ar sultinio padaže.

Šaltiena yra ilgai virtos mėsos ir kolageno turinčių kiaulienos dalių drebučiai, sustingstantys be papildomos želatinos.

Lašiniai yra sūdyti, rūkyti ar džiovinti kiaulienos riebalai arba riebesnė šoninė, tradiciškai valgomi plonomis riekėmis su rugine duona, svogūnu, česnaku ar…

Rūkytas kumpis yra tradicinis kiaulienos konservavimo gaminys: kumpis sūdomas, prieskoniuojamas, džiovinamas ir rūkomas, o ant stalo patiekiamas plonomis…

Lietuviškos dešros apima šviežias kepamas dešras, rūkytas dešras, kraujines dešras ir kitus kimštus mėsos gaminius.

Rūkyta žuvis yra pajūrio, pamario ir ežerų kraštų tradicija: žuvis sūdoma ar mirkoma sūryme, apdžiovinama ir rūkoma, dažnai alksnio dūmu.

Silkė su bulvėmis yra paprastas, bet labai Lietuviškas derinys: sūdyta ar marinuota silkė patiekiama su virtomis bulvėmis, svogūnais, aliejumi, krapais, kartais…

Įdaryta lydeka yra šventinis žuvies patiekalas: nuo lydekos atsargiai nuimama oda, žuvies mėsa sumalama su priedais, įdaras grąžinamas į odą ir žuvis kepama…

Užkulas, kitur vadinamas taukine, užtrinu ar įsnauja, yra senas Lietuviškas taukų gaminys: prieskoniais ir česnaku gardinti kiaulės papilvės taukai, suvynioti į…

Pamario žuvies patiekalai yra Kuršių marių ir pajūrio krašto virtuvės tradicija, kurioje žvejybos laimikis – ungurys, stinta, plekšnė ir kitos marių bei jūros…

Juoda ruginė duona yra vienas svarbiausių Lietuvos maisto simbolių: rauginta iš ruginių miltų, dažnai plikyta, gardinama kmynais ir valgoma kasdien, per šventes…

Šiupinys yra senas sotus maišytas patiekalas iš žirnių, pupų, kruopų, mėsos ar spirgų, dažnai siejamas su Užgavėnėmis ir Žemaitijos virtuve.

Duonos kepimas Lietuvoje yra ne vien virtuvės darbas: ruginis raugas, plikinys, duonkepė krosnis, ližė ir pagarba kepalui jungia kasdienį maistą su namų,…

Plikyta duona yra ruginės duonos atmaina, kuriai dalis miltų užplikoma karštu vandeniu.

Ragaišis yra minkštesnis, šviesesnis ir dažnai šventiškesnis kepinys už kasdienę ruginę duoną.

Grikinė boba yra sotus grikių kruopų kepinys arba apkepas, dažniausiai siejamas su Dzūkijos grikių kultūra.

Košės yra viena seniausių ir paprasčiausių Lietuviškos virtuvės formų: kruopos, miltai, bulvės ar daržovės verdamos vandenyje ar piene, gardinamos sviestu,…

Žirniai su spirgučiais yra senas valstiečių valgis: sausi žirniai išmirkomi, išverdami minkšti ir paliekami sveiki arba sugrūdami, o ant viršaus dedami…

Pupos su spirgučiais yra senas Lietuvių valstiečių valgis iš virtų stambiasėklių daržo pupų (Vicia faba), pagardintų spirgintų lašinių ir svogūnų padažu.

Bėralinė duona — baudžiavos laikų Lietuvių valstiečių kasdienė ruginė duona, kepta iš nevėtytų, su pelais maltų grūdų miltų (bėralo).

Grucė gali reikšti apdorotus javus ir iš jų verdamą valgį.

Pomelė – Mažosios Lietuvos šaltiniuose aptinkamas kvietinio pyrago ar baltos duonelės vardas.

Koldūnai yra maži įdaryti tešlos virtinukai, Lietuvoje dažniausiai verdami su mėsos, grybų ar varškės įdaru.

Virtiniai yra Lietuviški virti tešlos patiekalai su varškės, bulvių, grybų, mėsos ar uogų įdarais.

Auselės Lietuviškoje virtuvėje yra variantinis pavadinimas: juo gali būti vadinami maži ausies formos virtinukai su grybais ar kitu įdaru, o kai kur ir saldūs…

Kibinai yra karaimų virtuvės pyragėliai, Lietuvoje labiausiai siejami su Trakais.

Varškėčiai yra iš varškės, kiaušinio ir miltų ar manų gaminami virti, kepti arba orkaitėje kepami patiekalai.

Lietiniai blynai yra ploni keptuvėje kepami blynai iš skystos miltų, kiaušinių ir pieno tešlos.

Sklindžiai yra maži storesni blynai, kepami iš tirštesnės tešlos ir dedami į keptuvę šaukštu.

Grikiniai blynai yra iš grikių miltų arba virtų grikių kruopų kepami blynai, ypač natūraliai siejami su Dzūkijos grikių tradicija.

Skryliai yra paprasti virti miltinės tešlos lakšteliai, supjaustyti rombais, trikampiais ar kitomis formomis.

Kastinys yra Žemaitijai būdingas rankomis sukamas pieno produktas iš grietinės, sviesto ir rūgštaus pieno produktų, gardinamas kmynais, česnaku ar žolelėmis ir…

Varškės sūris yra vienas atpažįstamiausių Lietuviškų pieno produktų: iš sutraukinto pieno ar varškės suformuojamas, nuspaudžiamas ir dažnai kmynais gardinamas…

Rūgpienis yra vienas paprasčiausių ir svarbiausių Lietuviškos pieno virtuvės produktų: suraugintas pienas, valgytas su bulvėmis, košėmis, duona, naudotas…

Grietinė Lietuviškoje virtuvėje yra ne tik priedas prie sriubos.

Sviestas Lietuviškoje virtuvėje jungia pieno ūkį, duoną, košes, bulves, kepinius ir kastinį.

Lietuviški sūriai apima namų varškės sūrį, kmynais gardintą ar džiovintą sūrį ir atskirą brandintų fermentinių sūrių tradiciją.

Pasukos yra pieno perdirbimo šalutinis produktas, liekantis išmušus sviestą iš grietinėlės: liesas, biologiškai vertingas rūgštokas skystis, kuris Lietuvoje…

Troškinti rauginti kopūstai yra žieminis patiekalas arba garnyras, kai rauginti kopūstai ilgai troškinami su svogūnais, morkomis, prieskoniais, grybais arba…

Grybai Lietuvių virtuvėje yra ir maistas, ir miško kultūra: jie renkami, džiovinami, marinuojami, verdami sriubose, kepami su svogūnais, dedami į virtinius ir…

Džiovinti grybai leidžia miško sezoną perkelti į žiemą.

Marinuoti grybai yra Lietuviško žiemos stalo užkandis: apvirti miško grybai užpilami rūgščiu prieskonių marinatu ir laikomi stiklainiuose.

Rauginti agurkai yra agurkai, laikomi druskos sūryme su krapais, česnakais, krienų ar kitais lapais, kol vyksta pienarūgštė fermentacija.

Rauginti burokėliai ir jų rasalas yra senas būdas išlaikyti burokėlius ir gauti rūgštų pagrindą barščiams, šaltibarščiams ar salotoms.

Raugintos daržovės žiemai yra vienas svarbiausių Lietuviško atsargų ruošimo būdų: kopūstai, agurkai, burokėliai ir kitos daržovės rauginamos su druska,…

Šakotis yra šventinis Lietuviškas kepinys, tradiciškai kepamas pilant kiaušiniais ir sviestu turtingą tešlą ant besisukančio volo prie kaitros.

Šaltnosiai, dažniau rašomi ir kaip šaltanosiai, yra saldūs virtinukai su mėlynėmis ar kitomis uogomis.

Obuolių sūris nėra pieno sūris: tai iš ilgai virtų obuolių, cukraus ir prieskonių suspaustas bei džiovintas saldumynas.

Žagarėliai yra ploni, susukti ir aliejuje virti tešlos skanėstai, barstomi cukraus pudra.

Spurgos Lietuvoje dažniausiai pažįstamos kaip varškės spurgos arba mielinės spurgos.

Tinginys yra modernus Lietuviškas namų desertas: laužyti sausainiai sumaišomi su kakavos, sviesto ir kondensuoto pieno mase, suformuojami ir atšaldomi.

Skruzdėlynas yra įspūdingas šventinis desertas iš plonai kočiotų, aliejuje virtų tešlos lakštų, sluoksniuojamų į bokštą ir apliejamas medaus sirupu.

Šimtalapis yra Lietuvos totorių gastronomijos kepinys, Lietuvoje tapęs plačiai atpažįstamu šventiniu desertu.

Meduoliai yra prieskoniniai kepiniai, gaminami su medumi arba sirupu, cinamonu, gvazdikėliais, imbieru ir kitais prieskoniais.

Velykų pyragas nėra vienas griežtas receptas, bet saldus, sviestu ir kiaušiniais praturtintas kepinys, dedamas ant šventinio Velykų stalo greta margučių, mėsos…

Vofeliai – Mažosios Lietuvos lietuvininkų vafliniai kepiniai.

Kūčiukai yra maži aguoniniai kepinėliai, neatsiejami nuo Kūčių vakarienės.

Aguonpienis yra iš mirkytų ir sutrintų aguonų gaminamas baltas saldus gėrimas arba šalta sriuba, tradiciškai patiekiama per Kūčias su kūčiukais.

Margučiai yra ne tik tautodailės objektas, bet ir valgomas Velykų stalo simbolis.

Kūčių vakarienės patiekalai sudaro ramų pasninkinį stalą be mėsos ir pieno: silkė, grybai, pupos, žirniai, raugintos daržovės, kūčiukai, aguonpienis ir…

Velykų stalo patiekalai žymi Gavėnios pabaigą ir pavasario šventę: pirmiausia valgomi margučiai, o greta jų dedama šaltiena, kumpis, dešros, krienai, mišrainės…

Vestuvių vaišės Lietuvoje jungia bendruomeninį stalą, karvojų, naminius pyragus, alų ir šakotį.

Užgavėnių valgiai sudaro sąmoningai sotų ir riebų stalą paskutinę žiemos mėsiedo dieną prieš gavėnią: blynai, Žemaitiškas šiupinys, šaltiena ir kiti mėsiški…

Martyno žąsis – per Šv. Martyno dieną (lapkričio 11-ąją) kepama žąsis, kuri Žemaitijoje buvo paskutinės didesnės rudens šventės valgis; iš jos krūtinkaulio buvo…

Gira yra tradicinis lengvai fermentuotas gėrimas, Lietuvoje dažniausiai gaminamas iš ruginės duonos, cukraus ar medaus, vandens ir mielių arba natūralios…

Spanguolių kisielius yra ryškiai raudonas, rūgštelėjęs Kūčių ir žiemos stalo gėrimas arba desertas.

Krupnikas yra medaus ir prieskonių likeris, siejamas su Lietuvos ir Lenkijos didikų bei vėlesne gėrimų tradicija.

Midus yra natūralios fermentacijos medaus gėrimas, Lietuvoje turintis seną istorinę atmintį ir šiuolaikinį Stakliškių saugomos geografinės nuorodos kontekstą.

Lietuviškas alus apima namų, kaimiško ir pramoninio alaus sluoksnius, bet tradicinis branduolys yra miežių salyklas, vanduo, apyniai, mielės, misa ir aludario…

Keptinis alus yra reta Lietuviškos aludarystės atmaina, siejama su Jūžintų kraštu: miežių salyklo masė formuojama į kepalus, kepama krosnyje, tada iš jų…

Naminis alus Lietuvoje ypač siejamas su Biržų ir Kupiškio krašto aludarystės tradicija.

Sula yra pavasarį leidžiamos beržų ar klevų sultys, geriamos šviežios, rauginamos arba konservuojamos.

Gilių kava yra iš mirkytų, džiovintų, skrudintų ir sumaltų ąžuolo gilių ruošiamas kavos pakaitalas.

Žolelių arbatos Lietuvoje gaminamos iš vietinių žiedų, lapų, šakelių ir vaisių: ramunėlių, liepžiedžių, čiobrelių, aviečių šakelių, žemuogių lapų.

Avižinis kisielius yra seniausias Lietuvos kisielius – rūgštus, nesaldintas valgis iš dvi tris dienas raugintų avižinių miltų.

Trauktinės yra stiprūs, kvapūs, kartoko skonio alkoholiniai gėrimai, gaunami užpilant spiritą ar degtinę ant žolelių, šaknų, sėklų ir uogų bei juos išlaikant.

Kafija Mažojoje Lietuvoje vadinama kava ir iš vietinių žaliavų ruošiamais jos pakaitalais.

Kepta duona yra traškiai aliejuje arba orkaitėje apskrudinta juoda ruginė duona, įtrinta česnaku ir dažnai patiekiama su sūrio, majonezo ar grietinės padažu.

Spirgai yra lėtai kepinti lašinių ar riebios šoninės gabalėliai su išsiskyrusiais taukais, dažnai gardinami svogūnais.

Krienai yra aštrus Lietuviško stalo pagardas, valgomas su mėsa, kiaušiniais, šaltiena ir Velykų patiekalais.

Kmynai yra vienas atpažįstamiausių Lietuviškų prieskonių: jų dedama į duoną, varškės sūrį, kastinį, kopūstus, mėsos gaminius ir gėrimus.

Aguonos Lietuviškoje virtuvėje svarbiausios per Kūčias ir kepiniuose: iš jų gaminamas aguonpienis, įdarai, vyniotiniai, barstomi kūčiukai ir pyragai.

Kanapių valgiai Lietuviškoje virtuvėje reiškia maistines kanapių sėklas: skrudintas, grūstas su druska, svogūnu ar kitais priedais ir valgytas su bulvėmis.