Lietuviška virtuvė

Lietuviški tradiciniai patiekalai

Šiame hube renkame svarbiausius Lietuvos virtuvės patiekalus, gėrimus ir maisto tradicijas: nuo bulvinių valgių ir šaltų vasaros sriubų iki duonos, rūkytos mėsos, žuvies, Kūčių patiekalų, pieno produktų ir regioninių receptų.

Patiekalų puslapiai

Kiekviename puslapyje pateikiame patiekalo kontekstą, istoriją, kai ji patikimai dokumentuota, ingredientus, gaminimo eigą, regioninius niuansus, šaltinius ir praktinius klausimus.

Cepelinai su spirgų ir svogūnų padažu, grietine, krapais ir juoda rugine duona ant medinio stalo Bulviniai patiekalai · gyvoji tradicija

Cepelinai

Cepelinai, dar vadinami didžkukuliais, yra vienas labiausiai atpažįstamų lietuviškos virtuvės patiekalų: iš tarkuotų ir virtų bulvių masės formuojami dideli kukuliai, dažniausiai įdaromi mėsa, varške arba grybais ir valgomi su grietine bei spirgų padažu.

Dubenėlis lietuviškų šaltibarščių su kiaušiniu, agurkais, krapais ir karštomis bulvėmis šalia Šaltos sriubos · gyvoji tradicija

Šaltibarščiai

Šaltibarščiai yra ryškiai rožinė lietuviška vasaros sriuba iš kefyro, burokėlių, agurkų, krapų, svogūnų laiškų ir virto kiaušinio. Jie patiekiami šalti, o šalia dažniausiai dedamos karštos virtos bulvės.

Lietuviškos juodos ruginės duonos kepalas su riekele, kmynais ir rugių varpomis ant medinio stalo Duona ir grūdų patiekalai · gyvoji tradicija

Juoda ruginė duona

Juoda ruginė duona yra vienas svarbiausių Lietuvos maisto simbolių: rauginta iš ruginių miltų, dažnai plikyta, gardinama kmynais ir valgoma kasdien, per šventes bei su daugeliu tradicinių patiekalų.

Kugelis arba bulvių plokštainis supjaustytas gabalais su grietine, spirgais ir raugintais agurkais Bulviniai patiekalai · gyvoji tradicija

Kugelis / bulvių plokštainis

Kugelis, lietuviškai dažnai vadinamas bulvių plokštainiu, yra orkaitėje kepamas tarkuotų bulvių patiekalas su kiaušiniais, svogūnais, karštu pienu ir spirgais. Jis valgomas su grietine, spirgų padažu ar raugintomis daržovėmis.

Traškūs lietuviški bulviniai blynai su grietine, krapais ir grybų padažu Bulviniai patiekalai · gyvoji tradicija

Bulviniai blynai

Bulviniai blynai yra kasdienis lietuviškas tarkuotų bulvių patiekalas: ploni blynai kepami keptuvėje, kol kraštai tampa traškūs, o vidus lieka minkštas. Jie patiekiami su grietine, spirgais, grybų padažu ar varške.

Žemaičių blynai su mėsos įdaru, grietine, grybų padažu ir krapais ant keraminės lėkštės Bulviniai patiekalai · regioninė gyvoji tradicija

Žemaičių blynai

Žemaičių blynai yra iš virtų trintų bulvių formuojami ir keptuvėje apkepami blynai su mėsos, grybų ar varškės įdaru. Jie siejami su Žemaitija, bet šiandien yra paplitę visoje Lietuvoje kaip sotus namų patiekalas.

Lietuviški koldūnai su mėsos įdaru dubenyje, sviestu, grietine, žalumynais ir pipirais Tešlos patiekalai · gyvoji tradicija

Koldūnai

Koldūnai yra maži įdaryti tešlos virtinukai, Lietuvoje dažniausiai verdami su mėsos, grybų ar varškės įdaru. Jie priklauso platesnei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir regiono virtuvei, o Lietuvoje dažnai siejami ir su totorių kulinariniu paveldu.

Lietuviški virtiniai su varškės įdaru, lydytu sviestu, grietine ir žalumynais Tešlos patiekalai · gyvoji tradicija

Virtiniai

Virtiniai yra lietuviški virti tešlos patiekalai su varškės, bulvių, grybų, mėsos ar uogų įdarais. Jie artimi koldūnams, bet dažnai būna didesni, minkštesni ir labiau siejami su namų virtuve.

Mažos lietuviškos auselės su grybų įdaru, patiektos dubenyje su sviestu, svogūnais ir žalumynais Tešlos patiekalai · variantinė tradicija

Auselės

Auselės lietuviškoje virtuvėje yra variantinis pavadinimas: juo gali būti vadinami maži ausies formos virtinukai su grybais ar kitu įdaru, o kai kur ir saldūs ploni kepti kepiniai, artimi žagarėliams. Todėl puslapis aiškina abu vartojimus, receptui pasirinkdamas grybų auseles.

Karaimiški kibinai su auksine plutele, kapotos mėsos įdaru ir sultiniu ant stalo Tešlos patiekalai · regioninė ir karaimų tradicija

Kibinai

Kibinai yra karaimų virtuvės pyragėliai, Lietuvoje labiausiai siejami su Trakais. Tradiciškai jie kepami iš riebios trapios tešlos su kapotos avienos ar kitos mėsos ir svogūnų įdaru, paliekant sultingą vidų.

Lietuviškas šakotis ant šventinio stalo su matomomis šakomis, riekėmis ir kiaušiniais tešlai Šventiniai kepiniai · gyvoji šventinė tradicija

Šakotis

Šakotis yra šventinis lietuviškas kepinys, tradiciškai kepamas pilant kiaušiniais ir sviestu turtingą tešlą ant besisukančio volo prie kaitros. Jo šakos ir sluoksniai tapo vestuvių, jubiliejų ir didelių šeimos švenčių ženklu.

Pjaustytas lietuviškas skilandis ant medinės lentelės su rugine duona, česnaku ir pipirais Mėsos gaminiai · ES garantuotas tradicinis gaminys

Skilandis

Skilandis yra tradicinis lietuviškas brandintas ir rūkytas mėsos gaminys iš stambiau pjaustytos kiaulienos, lašinių ir prieskonių, kemšamas į natūralų apvalkalą. Pavadinimas „Lietuviškas skilandis“ saugomas kaip ES garantuotas tradicinis gaminys.

Žemaitiškas kastinys moliniame dubenyje su kmynais, česnaku, krapais ir karštomis bulvėmis Pieno produktai · ES garantuotas tradicinis gaminys

Kastinys

Kastinys yra Žemaitijai būdingas rankomis sukamas pieno produktas iš grietinės, sviesto ir rūgštaus pieno produktų, gardinamas kmynais, česnaku ar žolelėmis ir dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis.

Kepti lietuviški bulviniai vėdarai su traškia plutele, grietine, spirgais ir raugintais agurkais Bulviniai ir mėsos patiekalai · gyvoji tradicija

Vėdarai

Vėdarai yra tradicinis patiekalas, kai išvalytos kiaulių žarnos kemšamos tarkuotų bulvių mase arba kraujo ir kruopų mišiniu, tada kepamos iki apskrudimo. Lietuvoje labiausiai paplitę bulviniai vėdarai su grietine ar spirgais.

Lietuviški balandėliai pomidorų ir grietinės padaže su bulvėmis ir krapais Mėsos ir daržovių patiekalai · gyvoji tradicija

Balandėliai

Balandėliai yra kopūstų lapuose susukta malta mėsa su ryžiais ar kruopomis, troškinama pomidorų, grietinės ar sultinio padaže. Tai regionui bendra, bet Lietuvoje labai įprasta šeimos pietų klasika.

Kepta juoda ruginė duona su česnaku, sūrio padažu ir krapais ant medinės lentelės Užkandžiai · gyvoji šiuolaikinė tradicija

Kepta duona

Kepta duona yra traškiai aliejuje arba orkaitėje apskrudinta juoda ruginė duona, įtrinta česnaku ir dažnai patiekiama su sūrio, majonezo ar grietinės padažu. Tai modernus lietuviškas užkandis, išaugęs iš stiprios ruginės duonos kultūros.

Kūčiukai su aguonomis dubenyje šalia aguonpienio ir Kūčių stalo žvakės Kūčių patiekalai · apeiginė gyvoji tradicija

Kūčiukai

Kūčiukai yra maži aguoniniai kepinėliai, neatsiejami nuo Kūčių vakarienės. Jie valgomi vieni arba mirkomi aguonpienyje, o regionuose gali būti vadinami šližikais, prėskučiais ar kitais vardais.

Aguonpienis moliniame dubenyje su kūčiukais, aguonomis ir šventiniu Kūčių stalo apšvietimu Kūčių patiekalai · apeiginė gyvoji tradicija

Aguonpienis

Aguonpienis yra iš mirkytų ir sutrintų aguonų gaminamas baltas saldus gėrimas arba šalta sriuba, tradiciškai patiekiama per Kūčias su kūčiukais.

Lietuviškas varškės sūris su kmynais ant lentelės, šalia duona, medus ir žolelės Pieno produktai · ES saugomas tradicinis gaminys

Varškės sūris

Varškės sūris yra vienas atpažįstamiausių lietuviškų pieno produktų: iš sutraukinto pieno ar varškės suformuojamas, nuspaudžiamas ir dažnai kmynais gardinamas sūris, valgomas šviežias, džiovintas, keptas ar marinuotas.

Lietuviška duonos gira stikliniame ąsotyje su ruginės duonos riekėmis, razinomis ir mėtomis Gėrimai · gyvoji tradicija

Gira

Gira yra tradicinis lengvai fermentuotas gėrimas, Lietuvoje dažniausiai gaminamas iš ruginės duonos, cukraus ar medaus, vandens ir mielių arba natūralios fermentacijos. Ji gaivi, rūgštelėjusi ir paprastai silpnai alkoholinė.

Raugintų kopūstų sriuba dubenyje su bulvėmis, rūkyta mėsa, morkomis ir rugine duona Sriubos · gyvoji tradicija

Raugintų kopūstų sriuba

Raugintų kopūstų sriuba yra soti žieminė sriuba iš raugintų kopūstų, bulvių, morkų, svogūnų ir dažnai rūkytos kiaulienos. Ji remiasi konservuotų kopūstų rūgštumu ir ilgu virimu, kuris sušvelnina skonį.

Karšti lietuviški barščiai su burokėliais, kopūstais, bulvėmis, grietine ir krapais Sriubos · regioninė gyvoji tradicija

Barščiai

Barščiai yra karšta burokėlių sriuba, Lietuvoje verdama su sultiniu, bulvėmis, morkomis, kartais kopūstais, grybais ar raugintais burokėliais. Ji skiriasi nuo šaltibarščių tiek temperatūra, tiek skoniu.

Rūgštynių sriuba su bulvėmis, virtu kiaušiniu, grietine ir šviežiais žalumynais Sriubos · gyvoji namų tradicija

Rūgštynių sriuba

Rūgštynių sriuba yra pavasario ir vasaros žalumynų sriuba, verdama iš rūgštynių, bulvių, morkų, svogūnų, dažnai patiekiama su virtu kiaušiniu ir grietine.

Lietuviška miško grybų sriuba su bulvėmis, grietine, krapais ir džiovintais grybais šalia Sriubos · gyvoji miško virtuvės tradicija

Grybų sriuba

Grybų sriuba yra lietuviškos miško virtuvės patiekalas, verdamas iš šviežių arba džiovintų grybų, bulvių, morkų, svogūnų, kartais kruopų ar makaronų. Džiovintų grybų versijos ypač tinka žiemos ir Kūčių stalui.

Baravykienė su baravykais, bulvėmis, grietine ir krapais, šalia džiovinti baravykai Sriubos · regioninė miško virtuvės tradicija

Baravykienė

Baravykienė yra baravykų sriuba, kurioje pagrindinis skonis turi priklausyti baravykams: šviežiems arba džiovintiems. Ji artima grybų sriubai, bet siauresnė ir aromatingesnė.

Žemaitiška cibulynė su silke, svogūnais, pipirais ir karštomis bulvėmis šalia Regioniniai patiekalai · regioninė tradicija

Cibulynė

Cibulynė yra žemaitiškas šaltas patiekalas iš svogūnų, silkės, vandens, acto ar silkės sūrymo ir pipirų, dažniausiai valgomas su karštomis bulvėmis. Tai aštraus, rūgštaus ir sūraus skonio regioninė virtuvė.

Šiupinys su žirniais, pupomis, kruopomis, kiauliena, spirgais ir svogūnais moliniame dubenyje Kruopų ir ankštinių patiekalai · regioninė gyvoji tradicija

Šiupinys

Šiupinys yra senas sotus maišytas patiekalas iš žirnių, pupų, kruopų, mėsos ar spirgų, dažnai siejamas su Užgavėnėmis ir Žemaitijos virtuve. Jo tekstūra artima tirštai košei ar troškiniui.

Lietuviška šaltiena su mėsos gabalėliais, morkomis, krienais, actu ir rugine duona Mėsos patiekalai · gyvoji tradicija

Šaltiena

Šaltiena yra ilgai virtos mėsos ir kolageno turinčių kiaulienos dalių drebučiai, sustingstantys be papildomos želatinos. Ji patiekiama šalta su krienais, actu, duona ar bulvėmis.

Lietuviški lašiniai plonomis riekėmis su rugine duona, svogūnais, česnaku ir pipirais Mėsos gaminiai · gyvoji tradicija

Lašiniai

Lašiniai yra sūdyti, rūkyti ar džiovinti kiaulienos riebalai arba riebesnė šoninė, tradiciškai valgomi plonomis riekėmis su rugine duona, svogūnu, česnaku ar naudojami spirgams ir kitiems patiekalams.

Spirgai su svogūnais mažoje keptuvėje, šalia bulvės, cepelinai ir medinis šaukštas Padažai ir pagardai · gyvoji tradicija

Spirgai

Spirgai yra lėtai kepinti lašinių ar riebios šoninės gabalėliai su išsiskyrusiais taukais, dažnai gardinami svogūnais. Jie naudojami kaip padažas cepelinams, kugeliui, bulviniams blynams, košėms ir virtiniams.

Rūkytas kumpis riekėmis ant medinės lentos su krienais, garstyčiomis, rugine duona ir raugintais agurkais Mėsos gaminiai · gyvoji tradicija

Rūkytas kumpis

Rūkytas kumpis yra tradicinis kiaulienos konservavimo gaminys: kumpis sūdomas, prieskoniuojamas, džiovinamas ir rūkomas, o ant stalo patiekiamas plonomis riekėmis arba pašildytas su bulvėmis, kopūstais, krienais ar garstyčiomis.

Lietuviškos dešros ant lentos su česnaku, pipirais, rugine duona ir raugintais kopūstais Mėsos gaminiai · gyvoji tradicija

Lietuviškos dešros

Lietuviškos dešros apima šviežias kepamas dešras, rūkytas dešras, kraujines dešras ir kitus kimštus mėsos gaminius. Jų pagrindas yra kiauliena, riebalų ir liesos mėsos santykis, česnakas, pipirai ir natūralus apvalkalas.

Rūkyta žuvis ant medinės lentos su rugine duona, svogūnais, citrina ir krapais pamario stiliumi Žuvies patiekalai · pajūrio ir ežerų gyvoji tradicija

Rūkyta žuvis

Rūkyta žuvis yra pajūrio, pamario ir ežerų kraštų tradicija: žuvis sūdoma ar mirkoma sūryme, apdžiovinama ir rūkoma, dažnai alksnio dūmu. Ji valgoma viena, su duona, bulvėmis arba naudojama užtepėlėms ir salotoms.

Silkė su karštomis virtomis bulvėmis, svogūnais, krapais ir aliejumi ant lietuviško stalo Žuvies patiekalai · gyvoji tradicija

Silkė su bulvėmis

Silkė su bulvėmis yra paprastas, bet labai lietuviškas derinys: sūdyta ar marinuota silkė patiekiama su virtomis bulvėmis, svogūnais, aliejumi, krapais, kartais grietine, kiaušiniu ar raugintais agurkais.

Šventinė įdaryta lydeka ant lėkštės su daržovėmis, citrina, žalumynais ir krienų padažu Žuvies patiekalai · šventinė gyvoji tradicija

Įdaryta lydeka

Įdaryta lydeka yra šventinis žuvies patiekalas: nuo lydekos atsargiai nuimama oda, žuvies mėsa sumalama su priedais, įdaras grąžinamas į odą ir žuvis kepama arba troškinama. Ji patiekiama šilta arba šalta.

Lietuviška žuvienė su žuvies gabalėliais, bulvėmis, morkomis, krapais ir duona Sriubos · pajūrio ir ežerų gyvoji tradicija

Žuvienė

Žuvienė yra žvejiška žuvies sriuba, verdama iš žuvies galvų, kaulų, filė, bulvių, morkų, svogūnų ir prieskonių. Pamario, ežerų ir stovyklų tradicijose ji dažnai verdama lauke, iš kelių žuvų rūšių.

Lietuviški varškėčiai su grietine, sviestu, uogomis ir cukrumi ant keraminės lėkštės Pieno ir tešlos patiekalai · gyvoji namų tradicija

Varškėčiai

Varškėčiai yra iš varškės, kiaušinio ir miltų ar manų gaminami virti, kepti arba orkaitėje kepami patiekalai. Jie gali būti saldūs ar sūrūs, patiekiami su grietine, sviestu, uogomis ar uogiene.

Lietiniai blynai su varškės įdaru, grietine, uogomis ir sulankstytais plonais blynais Blynai · gyvoji namų tradicija

Lietiniai blynai

Lietiniai blynai yra ploni keptuvėje kepami blynai iš skystos miltų, kiaušinių ir pieno tešlos. Jie valgomi vieni arba įdaromi varške, mėsa, grybais, obuoliais, uogiene ar kitais priedais.

Sklindžiai su varške ir obuoliais, patiekti su grietine, uogiene ir cukraus pudra Blynai · gyvoji namų tradicija

Sklindžiai

Sklindžiai yra maži storesni blynai, kepami iš tirštesnės tešlos ir dedami į keptuvę šaukštu. Jie gali būti miltiniai, varškiniai, obuoliniai, daržoviniai ar bulviniai, saldūs arba sūrūs.

Grikiniai blynai su grietine, grybų padažu, medumi ir grikių kruopomis ant stalo Blynai · regioninė gyvoji tradicija

Grikiniai blynai

Grikiniai blynai yra iš grikių miltų arba virtų grikių kruopų kepami blynai, ypač natūraliai siejami su Dzūkijos grikių tradicija. Jie gali būti sūrūs su grybais ar grietine arba saldesni su medumi.

Dzūkiški švilpikai su grybų padažu, grietine, krapais ir apskrudusiais bulvių gabalėliais Bulviniai patiekalai · regioninė gyvoji tradicija

Švilpikai

Švilpikai yra iš virtų bulvių masės formuojami ir orkaitėje arba keptuvėje apkepami gabalėliai, dažnai patiekiami su grybų, spirgų ar grietinės padažu. Jie ypač siejami su Dzūkijos virtuve.

Lietuviški skryliai su spirgų ir svogūnų padažu, grietine ir žalumynais Tešlos patiekalai · gyvoji namų tradicija

Skryliai

Skryliai yra paprasti virti miltinės tešlos lakšteliai, supjaustyti rombais, trikampiais ar kitomis formomis. Jie patiekiami su spirgų, svogūnų, grietinės, sviesto ar varškės padažu.

Lietuviški bulvių kukuliai su grietinės ir grybų padažu, žalumynais ir mediniu šaukštu Tešlos ir bulvių patiekalai · plati variantinė tradicija

Kukuliai

Kukuliai yra plati lietuviškos virtuvės sąvoka: taip gali būti vadinami bulvių, miltų, mėsos, žuvies, varškės ar grybų rutuliukai, verdami, troškinami ar kepami ir patiekiami su padažu arba sriuboje.

Šaltnosiai su mėlynių įdaru, grietine, uogomis ir cukrumi ant keraminės lėkštės Saldūs tešlos patiekalai · regioninė variantinė tradicija

Šaltnosiai

Šaltnosiai, dažniau rašomi ir kaip šaltanosiai, yra saldūs virtinukai su mėlynėmis ar kitomis uogomis. Jie verdami kaip maži užspausti tešlos gaminiai ir patiekiami su grietine, sviestu, cukrumi ar uogų padažu.

Troškinti rauginti kopūstai su morkomis, svogūnais, grybais ir rūkyta dešra moliniame inde Daržovių patiekalai · gyvoji tradicija

Troškinti rauginti kopūstai

Troškinti rauginti kopūstai yra žieminis patiekalas arba garnyras, kai rauginti kopūstai ilgai troškinami su svogūnais, morkomis, prieskoniais, grybais arba rūkyta mėsa. Jie dera su dešromis, kumpiu, bulvėmis ir Kūčių patiekalais be mėsos.