- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- veikiantis tarpukario funikulierius ir Kauno panoramos maršrutas
- Adresas
- Amerikos Lietuvių g. 6, Kaunas
- Koordinatės
- 54.89144, 23.88730
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; ilgiau su Aleksoto apžvalgos aikštele
- Geriausias metas
- giedrą dieną arba vakarop panoramai; darbo laiką ir bilietus tikrinti prieš vykstant
Aleksoto keltuvas, Aleksotas Funicular, Aleksoto funikulieriaus statinių kompleksas
Keltuvas į geriausią Kauno panoramą
Aleksoto funikulierius yra trumpas maršrutas, kurio vertė didesnė už pačią kelionės trukmę. Jis kelia nuo Aleksoto kalno papėdės prie Vytauto Didžiojo tilto į viršutinę Aleksoto pusę, šalia apžvalgos aikštelės, nuo kurios atsiveria Kauno centro, Senamiesčio, Nemuno ir Neries santakos kryptys.
Šis keltuvas yra unikali transporto priemonė, kelianti žmones ant Aleksoto kalno, ir tarpukario miesto infrastruktūros modernėjimo ženklas. Todėl čia verta atvykti ne tik dėl nuotraukos, bet ir dėl labai konkretaus tarpukario miesto planavimo sprendimo.
Kodėl statytas antrasis Kauno funikulierius
Žaliakalnio funikulierius buvo pirmasis, o Aleksoto - antrasis Kauno funikulierius. Keltuvas, jungiantis Kauno centrą su Aleksoto kalnu, sumanytas siekiant paskatinti Aleksoto augimą, nes dėl patogaus susisiekimo stokos ten dar buvo nedaug gyvenamųjų namų.
Šis tikslas siejamas ir su Linksmadvario gyvenviete: Kauno miesto savivaldybė priėmė sprendimą pastatyti funikulierių, kad būtų palengvintas susisiekimas. Žemės darbai pradėti 1934 m. kovo 1 d.
1935 m. atidarymas
Aleksoto funikulierius atidarytas 1935 m. gruodžio 5 d. Į atidarymą atvyko vidaus reikalų ministras Julius Čaplikas, Kauno burmistras Antanas Merkys, viceburmistras pulkininkas Steponas Rusteika ir kiti pareigūnai.
Tai buvo ne vien pramoga virš šlaito. Tarpukario Kaunas kūrė modernios sostinės infrastruktūrą, o Aleksoto keltuvas turėjo praktiškai sujungti centrą ir aukštutinę miesto dalį. Dėl to jo istorija gerai papildo Žaliakalnio funikulieriaus pasakojimą: abu keltuvai rodo, kaip Kaunas sprendė reljefo diktuojamas miesto problemas.
Kas pagamino ir įrengė
Statybos darbus atliko bendrovė „Mūras“, vagonus pagamino „Amlit“ Kaune, elektros įrengimus sumontavo Berlyno AEG, o įrangą pagamino ir sumontavo Šveicarijos bendrovė „Theodor Bell und Cie“. Funikulieriaus įrenginiams vertinti buvo paskirta komisija, kurioje minimi K. Reisonas, N. Dobkevičius, J. Andriūnas, A. Ganfmanas, A. Mačiūnas ir kiti.
Operatorius taip pat mini inžinierių profesorių Jurgį Čiurlį kaip konsultantą. Šie vardai svarbūs, nes Aleksoto funikulierius nėra vien romantiška senovinė mašina: tai tarptautinės techninės kompetencijos ir vietos miesto poreikio susitikimas.
Technika, kurią verta pastebėti
Operatorius nurodo, kad tai vienkelis keltuvas su dviem vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Bėgiai plieniniai, kelio ilgis - 132,9 m, pasvirimo kampas - 18 laipsnių, vienas vagonėlis gali vežti iki 25 keleivių.
Išlikusi autentiška traukos įranga, mediniai prieškario vagonėliai, mediniai suoleliai ir stotelių pastatai. Vagonėliuose įrengti automatiniai stabdžiai, kurie trūkus lynui neleistų vagonams nuriedėti žemyn. Būtent šios detalės daro objektą technikos paveldu, o ne tik transporto priemone į apžvalgos aikštelę.
KVR saugomas kompleksas
Kultūros vertybių registre objektas vadinamas Aleksoto funikulieriaus statinių kompleksu, jo unikalus kodas - 16775, statusas - paminklas, reikšmingumo lygmuo - nacionalinis. Taip pat fiksuojami ankstesni kodai G50KP ir IV1018.
Kompleksą sudaro kelios saugomos dalys: stotis, paviljonas, kelias su įranga ir pati įranga. Vertingųjų savybių apraše minimi plano struktūra, tūrinė erdvinė kompozicija, reljefas su ryškiu nuolydžiu, kelio trasa, betoniniai laiptai su turėklais ir pirminė komunikacinė bei visuomeninė paskirtis.
Darbo laikas, bilietai ir „Žiogas“
2026 m. birželio 14 d. tikrintame operatoriaus puslapyje buvo nurodytas darbo laikas I-VII 7:00-19:00, pietų pertrauka 12:00-13:00, kėlimas kas 10 minučių, vienkartinis bilietas į vieną pusę - 1,50 Eur. Tačiau tokie duomenys gali keistis, todėl prieš vykstant būtina tikrinti UAB „Kauno autobusai“ puslapį.
Operatorius taip pat nurodo, kad terminuotieji elektroniniai Kauno miesto viešojo transporto bilietai Aleksoto funikulieriuje negalioja, o naudojantis kaupiamuoju mėnesiniu bilietu reikia kiekvieną kartą pažymėti bilietą funikulieriuje esančiame komposteryje arba „Žiogas“ programėlėje. Leidžiama vežti vieną dviratį.
Kaip planuoti maršrutą
Patogiausias klasikinis maršrutas - pradėti nuo Senamiesčio arba centro, pereiti Vytauto Didžiojo tiltą, pakilti Aleksoto funikulieriumi ir viršuje nueiti į apžvalgos aikštelę. Tada galima grįžti tuo pačiu keltuvu arba leistis pėsčiomis, jei norisi ilgesnio pasivaikščiojimo.
Jei tą pačią dieną planuojate abu funikulierius, Aleksotas ir Žaliakalnis duoda skirtingus Kauno pjūvius. Aleksotas stipriausiai veikia per panoramą į Senamiestį ir upes, o Žaliakalnis - per ryšį su Prisikėlimo bazilika, muziejų kvartalu ir tarpukario gyvenamaisiais rajonais.
