- Vieta
- Butleriškių miškas, Anykščių rajono savivaldybė
- Regionas
- Anykščių rajonas
- Tipas
- valstybės saugomas ledyninis riedulys ir mitologinė vieta
- Adresas
- Smėlynė, 29305 Anykščių r. sav. (Butleriškių miškas)
- Koordinatės
- 55.53561, 24.86602
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. nuo artimiausios saugios sustojimo vietos; ilgesnis maršrutas priklauso nuo pasirinkto miško kelio
- Geriausias metas
- sausas vėlyvas pavasaris, vasara arba ankstyvas ruduo šviesiu paros metu; po lietaus žemuma pažliunga
Mackeliškių akmuo, Mackeliškių Barboros akmuo, Pašilvio akmuo
Tiksli kortelė veda į mišką, ne į Troškūnų miestą
Google Maps objektas „Barboros akmuo“ pažymėtas koordinatėse 55.535614, 24.8660154, adresu Smėlynė, 29305 Anykščių rajono savivaldybė. Pats riedulys yra Butleriškių miške, maždaug 5 km į pietus nuo Troškūnų ir apie 3 km į šiaurę nuo Mackeliškių kaimo. Žemėlapyje miestelio ar kaimo pavadinimas apibūdina platesnę vietovę, o ne automobilių aikštelę prie pat akmens.
Navigacijos smeigtukas žymi objektą, ne garantuotą privažiavimą. Įprastuose maršrutų aprašuose minimas žvyruotas miško kelias iš Dabužių ir priėjimas nuo kelio 1214 Troškūnai-Laukagaliai-Traupis. Kelio ženklai, kirtimai ir leidžiama sustojimo vieta gali keistis, todėl automobilį palikite saugioje neužtvertoje vietoje ir paskutinę atkarpą eikite pėsčiomis.
Barboros akmens Google Maps vieta 2026-07-27 buvo įvertinta 5,0 balo iš 5. Kortelėje tuo metu nebuvo patikimai matomas bendras atsiliepimų skaičius, tad pateikiame tik patvirtinamą vidurkį - nuotraukų ar kitų veiksmų skaitikliai nėra lankytojų atsiliepimai.
Dvi nuožulnios plokštumos primena samanotą trobos stogą
VLE nurodo, kad matoma Barboros akmens dalis yra 4,50 m ilgio, 3,80 m pločio ir 2,45 m aukščio, o didžiausia horizontali apimtis siekia 13,30 m. Kituose matavimuose pateikiami šiek tiek kitokie dydžiai - 4,20 m, 4,00 m, 2,67 m ir 13,51 m, todėl skirtumą reikia suprasti kaip matavimo vietos bei atsidengusios dalies kaitą, ne kaip du skirtingus akmenis.
Riedulys netaisyklingos piramidės formos. Vienas šonas status, kiti du nuožulnūs ir susijungia tarsi dvišlaitis stogas. Dėl šios formos senesniuose aprašymuose jis lygintas su į žemę susmegusia samanota trobele.
Paviršius nelygus, vietomis padūlėjęs ir įskilęs, didelę dalį dengia samanos bei kerpės. Jos yra gyva miško ir paveldo objekto dalis, todėl nereikia jų gramdyti, rašyti ant akmens ar lipti į viršų vien dėl nuotraukos.
Rapakivio granitą ledynas atgabeno iš Fenoskandijos
Petrologiškai Barboros akmuo yra amfibolinis biotitinis granitas, vadinamas rapakiviu. Jo struktūra granitinė, porfyriškoji ir įvairiagrūdė, o tekstūra masyvi. Stambūs rausvai rudi grūdeliai bei tamsesni biotito ir raginukės intarpai geriausiai matomi ten, kur paviršiaus nedengia samanos.
VLE pateikia ir mineralinę sudėtį: apie 70 proc. mikroklino, 15 proc. kvarco, 10 proc. plagioklazo, iki 5 proc. biotito bei raginukės ir nedaug apatito. Šie skaičiai parodo, kad riedulio spalvą ir raštą kuria ne viena vienalytė medžiaga.
Akmenį į dabartinę Lietuvos teritoriją iš Fenoskandijos atnešė paskutinio apledėjimo ledynai. Ledas jį transportavo, o tirpdamas paliko žemoje miško vietoje. Tai dokumentuota geologinė kilmė, kuri turi būti atskirta nuo vėliau atsiradusių pasakojimų apie milžinus ir velnią.
Objektas saugomas ir kaip geologija, ir kaip pasakojimų vieta
Barboros akmuo saugomas nuo 1964 m. VSTT dabartiniame Anykščių rajono sąraše jį priskiria geologiniams gamtos paveldo objektams. Nuo 2000 m. jis taip pat yra gamtos ir kultūros paminklas, o Kultūros vertybių registre įrašytas kaip valstybės saugoma mitologinė vieta, unikalus kodas 1870.
Dviguba apsauga prasminga: mokslui svarbi riedulio uoliena, forma ir ledyninė kilmė, o kultūrai - vardas, pasakojimai ir vietos atmintis. Vien legendų nepakanka geologijai paaiškinti, tačiau vien mineralų sąrašas taip pat neatskleidžia, kodėl miško akmuo tapo vardine vieta.
Barboros akmuo yra už Anykščių regioninio parko ribų, nors jo priežiūra minima Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioninio parko grupės veiklos dokumentuose. Todėl nereikėtų automatiškai taikyti visų regioninio parko maršrutų ar infrastruktūros pažadų šiam atokiam objektui.
Trys legendų kryptys nėra istoriniai faktai
Viena legenda pasakoja, kad akmenį nešė milžinai ir jis išslydo jiems iš rankų. Kitoje versijoje velnias ketino akmeniu sugriauti bažnyčią; vietos pasakojimuose ši bažnyčia dažnai siejama su netolimais Troškūnais. Tai padavimų kalba, ne ledyninio riedulio kilmės paaiškinimas.
Dar pasakojama apie dvarininko dukterį Barborą, kuri prie akmens slapta susitikinėjo su neturtingu vaikinu. Mylimojo netekusi arba tėvui neleidus tuoktis ji esą nusiskandino, o akmuo gavo jos vardą. Kitoje vietinėje versijoje nuskęsta netoliese gyvulius ganiusi piemenaitė Barbora.
Šios versijos viena kitai prieštarauja detalėmis, todėl puslapyje jos pateikiamos kaip tautosaka. Patikimas faktas yra tai, kad vardas ir pasakojimai užfiksuoti vietos atmintyje; nėra pagrindo teigti, kad istorikai nustatė konkrečią čia žuvusią Barborą.
Drėgna žemuma reikalauja gero pasiruošimo
Riedulys guli lygioje, drėgnoje miško vietoje. Po ilgesnio lietaus ar pavasarinio polaidžio gruntas gali pažliugti, o kelio provėžos prisipildyti vandens. Rinkitės neperšlampamus batus, turėkite neprisijungus veikiantį žemėlapį ir grįžimui palikite dienos šviesos.
Miško vietoje nėra garantuoto muziejinio darbo laiko, apšvietimo ar nuolat budinčio darbuotojo. Privalomas lankymo bilietas viešuose oficialiuose šaltiniuose nenurodomas, tačiau laikini miško darbai, gaisrų pavojus ar sugadintas kelias gali keisti prieigą. Stebėkite VMU ir saugomų teritorijų ženklus vietoje.
Su vaikais planuokite trumpą priėjimą tik esant sausam orui. Saugokite riedulį ir jo aplinką: nelipkite ant samanotos viršūnės, nekūrkite laužo prie akmens, nevažiuokite iki pat objekto ir išsineškite visas šiukšles.
