Lankytinos vietos Lietuvoje

Žagarės dvaro sodyba - dvaro sodyba ir regioninio parko centras

Žagarės dvaro sodyba yra Naujosios Žagarės istorinis centras: klasicistiniai rūmai, Naryškinų epochos pastatai, senas žirgynas, vėjo malūnas ir daugiau kaip 70 ha parkas, kuriame šiandien veikia Žagarės regioninio parko lankytojų centras.

Vieta

Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė

Regionas

Joniškio rajonas

Tipas

istorinė dvaro sodyba, parkas ir regioninio parko lankytojų centras

Adresas

Malūno g. 1, Žagarė, Joniškio r.

Koordinatės

56.36204, 23.26527

Kiek skirti laiko

1-2,5 val.; ilgiau su parku, lankytojų centru ir Žagarės maršrutu

Geriausias metas

pavasaris-ruduo, kai geriausiai atsiveria parkas ir dvaro sodybos pastatai

Vardai ir variantai

Žagarės dvaro ansamblis, Naujosios Žagarės dvaro sodyba

Naujosios Žagarės dvaro centras

Žagarės dvaro sodyba yra vienas svarbiausių Žagarės regioninio parko kultūros paveldo objektų. Ji stovi Naujosios Žagarės dalyje, prie senojo parko, kur dvaro rūmai, ūkiniai pastatai, žirgyno atmintis ir alėjos sudaro vientisą ansamblį.

Saugoma.lt ją vadina Žagarės dvaro ansambliu. Tai svarbu, nes lankytojas čia neturėtų apsiriboti rūmų fasadu: vertė slypi visoje sodyboje, įskaitant parką, vėjo malūną, žirgyno pastatus ir regioninio parko lankytojų centro veiklą.

Gruževskiai ir Naryškinai

Žagarės dvaro istorija siekia ankstyvąją XVI a. dvarų raidą, tačiau ryškiausią dabartinį pavidalą sodyba įgijo XIX a. Naryškinų laikais. Tyrimų duomenimis, 1858 m. rūmai perstatyti kaip angliško tipo rezidencija.

Ankstesnė savininkų linija siejama su Gruževskiais, o vėlesnis Naryškinų laikotarpis paliko reprezentacinį rūmų ir parko vaizdą. Šios pavardės padeda suprasti Žagarę ne tik kaip pasienio miestelį, bet ir kaip didelės dvaro ekonomikos centrą.

Parkas ir Kuphaldto pertvarka

Žagarės dvaro parkas užima daugiau kaip 70 ha. XIX a. pabaigoje jis pertvarkytas pagal žymaus kraštovaizdžio architekto Georgo Friedricho Ferdinando Kuphaldto projektinius principus, todėl parkas turi ne vien vietinę, bet ir platesnę Baltijos dvarų parkų istorijos reikšmę.

Lankant verta ieškoti ne tik gražių medžių, bet ir erdvių logikos: alėjų, atvirų vejų, senųjų medžių grupių, vandens ir kelių santykio. Dvaro parkas geriausiai atsiveria lėtai vaikštant, ne vien pravažiuojant automobiliu pro rūmus.

Žirgynas, malūnas ir lankytojų centras

Žagarės dvaras garsėjo ir žirgyno tradicija. Tyrimų duomenimis, žirgynas minimas nuo 1899 m., o dvaro aplinkoje išliko ir senas vėjo malūnas, datuojamas XVIII a. pabaiga. Šie objektai rodo, kad dvaras buvo ne tik reprezentacinė rezidencija, bet ir ūkio sistema.

Šiandien rūmų aplinkoje veikia Žagarės regioninio parko lankytojų centras ir gamtos mokykla. Todėl dvarą verta naudoti kaip praktinį Žagarės regioninio parko maršruto pradžios tašką.

Darbo laikas ir lankymas

Tyrimų metu lankytojų centro puslapis skelbė sezoninį grafiką: balandžio 1 d.-rugsėjo 30 d. antradienį-penktadienį 9-18 val., šeštadienį 10-15 val.; spalio 1 d.-kovo 31 d. antradienį-penktadienį 8-17 val., šeštadienį 10-15 val.; pirmadienį, sekmadienį ir švenčių dienomis nedirba.

Parką ir išorės erdves galima apžiūrėti kitaip nei ekspozicijas, bet dėl renginių, švenčių ir sezono lankymo tvarka gali keistis. Prieš kelionę verta tikrinti oficialią Žagarės regioninio parko informaciją.

Žagarės dvaro sodybos šaltiniai