- Vieta
- Molėtų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- veikianti neoromaninė katalikų bažnyčia ir saugomas Alantos miestelio architektūros akcentas
- Adresas
- Turgaus a. 24, Alanta, Molėtų r.
- Koordinatės
- 55.35115, 25.29572
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min. išorei ir šventoriui; iki 1 val. ramiai apžiūrint vidų, jei bažnyčia atidaryta
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu; interjerui rinkitės laiką prieš arba po pamaldų, iš anksto suderinę su parapija
Alantos bažnyčia, Alantos Šv. Jokūbo bažnyčia, Alanta Church of St James the Apostle
Kodėl bažnyčia matoma dar neįvažiavus į Alantą
Šventovė pastatyta aukščiausioje miestelio vietoje, dešiniajame Virintos krante. Du 51 m aukščio fasado bokštai kyla gerokai virš aplinkinių vienaukščių namų ir medžių, todėl bažnyčia veikia kaip Alantos orientyras iš visų pagrindinių privažiavimo krypčių.
Ypač išraiškingi vaizdai atsiveria artėjant iš rytų ir pietryčių. Iš toliau pirmiausia matyti tamsūs piramidiniai bokštų stogai ir balta simetriška masė, o priėjus atsiskleidžia lauko akmenų cokolis, apvali rozetė, giliai įtrauktas portalas ir smulkių pusapskričių arkų juostos.
Šventorių juosia akmenų mūro siena. Ji, žalios vejos ir brandūs medžiai sudaro santūrų priekinį planą monumentaliam fasadui. Geriausia architektūros mastą vertinti ne prie pat durų, o atsitraukus link Turgaus aikštės arba miestelio prieigų.
Strandmanno neoromanika, o ne neogotika
Bažnyčią projektavo Liepojoje dirbęs architektas Karlas Eduardas Strandmannas, sukūręs ne vieną Lietuvos šventovę. Nors jo kūryboje dažna neogotika, Alantoje pasirinkta neoromanika - pusapskritės arkos, masyvūs bokštai, arkadų ritmai ir apvalus fasado langas vietoje smailių gotikinių formų.
Pastatas yra lotyniškojo kryžiaus plano, halinis, trijų navų, su pusapskrite pagrindine apside. Išskirtinė detalė - dvi mažesnės apsidės prie didžiosios. Transeptų galuose kartojama fasado rozetės ir arkinių nišų kompozicija, todėl architektūrinė kalba nuosekli iš visų pusių.
Viduje sugrupuoti stulpai skiria šviesią trijų navų erdvę, o pasikartojančios pusapskritės arkos tęsia išorės stilių. Net eklektiškuose altoriuose vyrauja romaninių formų motyvai. Interjerą verta stebėti kaip vientisą erdvę, tačiau nepamiršti, kad tai pirmiausia maldos vieta.
Nuo 1504 m. tradicijos iki 1921 m. konsekracijos
Panevėžio vyskupijos istorijoje pirmoji Alantos bažnyčia ar koplyčia minima apie 1504 m., o Jokūbas Astikas ją aprūpino 1534 m. Dabartinis mūrinis pastatas yra daug vėlesnis, bet jis tęsia kelis šimtmečius miestelyje gyvavusią katalikų parapijos tradiciją.
Naujojo pastato projektas patvirtintas 1903 m., o pagrindinis statybos laikotarpis datuojamas 1904-1912 m. 1909 m. presbiterija jau buvo tinkuota, iš senosios bažnyčios perkeltas altorius ir pradėtos pamaldos. Tai paaiškina, kodėl dalis šaltinių 1909 m. vadina pastatymo data, nors darbai ir įrengimas dar tęsėsi.
Pirmasis pasaulinis karas sutrukdė užbaigti interjerą, o 1915 m. vokiečių kariuomenė paėmė metalines vargonų dalis. Vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo 1921 m., altoriai perstatyti 1929-1931 m., o 1937 m. atnaujintas interjeras. 1944 m. nukentėję bokštai ir sienos pokariu buvo suremontuoti.
Meno vertybės ir tai, ko nebereikėtų žadėti
Oficialiame lankytinos vietos apraše minimi septyni reikšmingi bažnyčios meno objektai. Vis dėlto meno paveldo sąrašas nėra nekintamas: 2024 m. KPD informavo, kad keturi anksčiau atskirai saugoti kūriniai buvo nuolat perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.
Dėl to lankytojui nereikėtų tikėtis, kad kiekvienas senesniame kataloge ar straipsnyje paminėtas kūrinys tebėra savo ankstesnėje vietoje. Patikimiausia vertinti tai, kas matoma apsilankymo dieną, o dėl konkretaus paveikslo, skulptūros ar liturginio daikto teirautis parapijos.
Fotografuodami nenaudokite blykstės per pamaldas, nefotografuokite žmonių be sutikimo ir neikite į presbiteriją. Kukli apranga, tylus balsas ir trumpa pauzė prie įėjimo padeda suprasti, ar tuo metu vyksta malda, laidotuvės ar kitos apeigos.
Mišios, patekimas į vidų ir praktinis planas
2026-07-25 Panevėžio vyskupija skelbė Mišias šeštadieniais ir sekmadieniais 10:00, o darbo dienomis 18:00. Tvarkaraštis gali keistis dėl švenčių, laidotuvių ar kunigo pareigų, todėl prieš vykstant jį tikrinkite parapijos puslapyje arba telefonu.
Bažnyčia nėra bilietinis muziejus, tačiau atviros durys ne pamaldų metu negarantuojamos. Norėdami apžiūrėti interjerą, ypač su grupe, kreipkitės į parapiją. Oficialiame šaltinyje nurodytas parapijos adresas Bažnyčios g. 3 skiriasi nuo bažnyčios žemėlapio adreso Turgaus a. 24 - abu yra Alantoje, bet navigacijai rinkitės pačios šventovės kortelę.
2024 m. savivaldybė finansavo panduso įrengimo projektą, tačiau patikimo patvirtinimo apie užbaigtą prieinamą maršrutą rasti nepavyko. Riboto judumo lankytojams verta iš anksto pasiteirauti apie dabartinį įėjimą, slenksčius ir durų plotį, o automobilį statyti tik pažymėtose miestelio vietose.
