Lankytinos vietos Lietuvoje

Antalieptės karmelitų vienuolynas - vėlyvojo baroko karmelitų vienuolynas

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia - vėlyvojo baroko ansamblis prie Šventosios upės Zarasų rajone. Dvibokštė bažnyčia 1732-1760 m. pastatyta Livonijos kašteliono J. M. Strutinskio lėšomis; po ja driekiasi trinavė kripta su dvylika rūsių. Buvęs vienuolynas šiandien pritaikytas lankytojams.

Vieta

Antalieptė, Zarasų rajono savivaldybė

Regionas

Zarasų rajonas

Tipas

Vėlyvojo baroko basųjų karmelitų vienuolynas su dvibokšte bažnyčia

Adresas

M. Reinio g. 4, Antalieptė, Zarasų r.

Koordinatės

55.66000, 25.86700

Kiek skirti laiko

30-60 min.

Geriausias metas

pavasaris-ruduo, kai patogu apžiūrėti ir Antalieptės apylinkes

Vardai ir variantai

Antalieptės Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia, Basųjų karmelitų vienuolyno kompleksas

Antalieptės vienuolynas prie Šventosios

Antalieptės basųjų karmelitų vienuolynas su Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčia stovi Antalieptės miestelyje, Zarasų rajone, dešiniajame Šventosios upės krante, Gražutės regioninio parko apylinkėse. Tai vientisas vėlyvojo baroko ansamblis: dvibokštė bažnyčia ir greta esantis dviaukštis vienuolyno pastatas.

Svarbu nepainioti: tai vienuolyno ir bažnyčios kompleksas, o ne netoliese esančios Antalieptės marios - tvenkiniu paverstas Šventosios slėnis. Abu objektus patogu aplankyti kartu, tačiau tai skirtingos vietos.

Strutinskių fundacija ir vėlyvasis barokas

XVIII a. pradžioje į Antalieptę atvyko basieji karmelitai, kuriuos pakvietė ir globojo Livonijos kaštelionas Jonas Mykolas Strutinskis. Pasak VLE, vėlyvojo baroko bažnyčia 1732-1760 m. pastatyta būtent Strutinskio lėšomis; ji konsekruota 1763 m. Karmelitai čia laikė ir parapijos mokyklą.

Dabartinis mūrinis vienuolyno pastatas pastatytas vėliau, 1804-1830 m., klasicistinėmis formomis, ankstesnio medinio vienuolyno vietoje. Po 1831 m. sukilimo caro valdžia vienuolyną uždarė; 1846-1850 m. bažnyčia perstatyta į stačiatikių cerkvę pagal architekto Tomo Tišeckio projektą, todėl dabartinę išorę bažnyčia įgijo būtent tuo metu. 1918 m. ji grąžinta katalikams.

Kripta, tunelis ir lankymas

Po visa bažnyčia driekiasi trinavė kripta su dvylika rūsių, kuriuose, kaip nurodo VLE, buvo laidojami vienuoliai ir vienuolyno fundatoriai. Vienuolyno pastatą su bažnyčia jungia požeminis tunelis - viena įdomiausių komplekso detalių. Bažnyčioje yra trys altoriai ir ankstyvojo XIX a. klasicistiniai vargonai.

Buvęs vienuolynas šiandien pritaikytas lankytojams - jame veikia kultūros ir edukacijos erdvė su nakvynės galimybe, rengiamos medžio amato dirbtuvės vienuolyno rūsiuose, gamtos ir folkloro edukacijos. Bažnyčia yra veikianti parapijos šventovė. Konkrečias lankymo, edukacijų ir nakvynės sąlygas bei pamaldų laiką verta pasitikrinti iš anksto, nes jie keičiasi.

Kaip aplankyti Antalieptės vienuolyną

Apsilankymui patogu skirti pusvalandį-valandą: apžiūrėti dvibokštę bažnyčią, vienuolyno pastatą ir, jei pavyksta susitarti, kriptą. Bažnyčia - aktyvi parapijos šventovė, todėl įėjimas nemokamas, o lankymas derinamas prie pamaldų ar iš anksto.

Antalieptę patogu jungti su gretimomis vietomis - Antalieptės mariomis, Antalieptės kabamuoju tiltu, 1855 m. vandens malūnu ir kitais Gražutės regioninio parko bei Zarasų krašto objektais.

Antalieptės karmelitų vienuolyno šaltiniai