
- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- memorialinis lietuvių dramaturgo namas-muziejus su autentiškais šeimos interjerais, biblioteka ir teatro ekspozicija
- Adresas
- Kalniečių g. 93, Kaunas
- Koordinatės
- 54.90996, 23.92636
- Kiek skirti laiko
- 45-60 min. savarankiškai; apie 1 val. su iš anksto užsakyta ekskursija
- Geriausias metas
- antradienį, trečiadienį, penktadienį ar šeštadienį iki 16.30 val.; ketvirtadienį galima lankyti ilgiau vakare, o veikia tik paskutinį mėnesio sekmadienį
Juozo Grušo memorialinis muziejus, J. Grušo namai-muziejus, Juozas Grušas House-Museum
Rašytojo sumanytas 1938 m. namas yra pirmasis eksponatas
Pulcherija ir Juozas Grušai 1936 m. įsigijo tuščią sklypą Žaliakalnyje, tuomet dar sodybiškoje miesto dalyje. Muziejaus medžiagoje pasakojama, kad funkcinį namo planą sugalvojo pats rašytojas, o statybos technikas J. Miknevičius jį nubraižė. Šeima įsikūrė statybų laikotarpiu, o namas baigtas 1938 m., todėl viešuose tekstuose minimos 1936 m. įkurtuvės ir 1938 m. statybos pabaiga apibūdina ne tą pačią datą.
Vieno aukšto su gyvenama mansarda medinis namas stovi atokiau nuo gatvės, sode prie brandžių beržų. Jam būdingas stačiakampis planas, horizontalių lentelių apkalas, platūs pirmojo aukšto langai, čerpių dvišlaitis stogas ir siauri mansardą apšviečiantys stoglangiai. Prie įėjimo vedanti arkinė pergolė sustiprina miesto sodybos įspūdį.
Pastatas įrašytas į Kultūros vertybių registrą kodu 16568. Jo vertė nėra vien ryšys su garsiu žmogumi: tai modernizmo įtaką ir patogaus sodybinio būsto idėją sujungęs tarpukario Žaliakalnio namas. Dėl to prieš einant į ekspoziciją verta apeiti sodo taką ir perskaityti tūrio, stogo bei didelių langų santykį.
Darbo kambarys ir svetainė išsaugojo šeimos gyvenimo mastelį
Dviejuose didžiausiuose kambariuose vyko ir kasdienis šeimos gyvenimas, ir rašytojo darbas. Išliko knygų spinta, indauja, komoda su veidrodžiais, drabužių spinta, to meto šviestuvai, meno kūriniai bei dalis bibliotekos. Tai nėra iš skirtingų dvarų surinktas bendras tarpukario interjeras - daug daiktų priklausė Grušų šeimai.
Namuose augo trys Grušų vaikai, rinkosi rašytojai, dailininkai, aktoriai ir režisieriai. Autentiška svetainė leidžia suprasti, kaip privatus kambarys galėjo veikti kaip neformalus Kauno kultūros salonas. Ekskursijose pasakojamos Grušo draugystės su Vincu Mykolaičiu-Putinu, Salomėja Nėrimi, Juozu Miltiniu, Rūta Staliliūnaite ir kitais kūrėjais.
Memorialinė biblioteka svarbi ne tik knygų skaičiumi. Joje yra leidinių su dedikacijomis, vertėjų autografais ir šeimos skaitymo pėdsakais, o rinkinyje saugomi rankraščiai, laiškai Pulcherijai, fotografijos ir asmeniniai daiktai. Ne visa kolekcija rodoma vienu metu, todėl konkrečiu eksponatu besidomintiems verta iš anksto kreiptis į muziejininkus.
Nuo „Herkaus Manto“ iki „Barboros Radvilaitės“
VLE Juozą Grušą vadina vienu žymiausių lietuvių dramaturgų. Jo istorinėse dramose valstybingumo, atsakomybės ir moralinio pasirinkimo klausimai keliami per didelių aistrų bei tragiško likimo herojus. „Herkus Mantas“ išleistas ir pastatytas 1957 m., „Barbora Radvilaitė“ - 1972 m., o „Švitrigaila“ scenoje pasirodė 1975 m.
Muziejaus Barboros salė nėra autentiškas šeimos kambarys, sustingęs 1938 m. Ji specialiai įrengta teatro ekspozicijai ir skirta Jono Jurašo 1972 m. Kauno dramos teatre pastatytai „Barborai Radvilaitei“, kuri vėliau įvardyta šimtmečio spektakliu. Atskirti memorialinį interjerą nuo kuratorinės teatro salės svarbu, kad visas muziejus neatrodytų kaip viena nepakitusi buitis.
Teatrinė medžiaga atveria ir platesnį Grušo kūrybos diapazoną. Tragikomedija „Meilė, džiazas ir velnias“ 1967 m. parodė šiuolaikinio jaunimo konfliktus, o vėlyvesni kūriniai jungė buitines situacijas, groteską ir filosofinę refleksiją. Spektaklių fotografijos, scenografijos eskizai bei aktorių ryšiai leidžia sekti tekstą nuo rašomojo stalo iki scenos.
Nuo šeimos namų iki Maironio muziejaus padalinio
Juozas Grušas gimė 1901 m. lapkričio 29 d. Žadžiūnuose, 1924 m. atvyko studijuoti į Kauną, o mirė šiame mieste 1986 m. gegužės 21 d. Nors dalį pokario praleido Šiauliuose, Kalniečių gatvės namas beveik penkis dešimtmečius liko šeimos ir kūrybos centru.
LIMIS biografinėje medžiagoje nurodyta, kad Maironio lietuvių literatūros muziejaus filialas čia pradėjo veikti 1989 m. Vėlesnė namo tvarkyba, rinkinių perdavimas ir ekspozicijų kūrimas vyko etapais, o 2000-2001 m. muziejininkai dar sistemino po įvairias namo vietas išlikusias knygas. Todėl filialo pradžios nereikėtų sutapatinti su dabartinės ekspozicijos galutiniu įrengimu.
Dabar tai vienas iš Maironio lietuvių literatūros muziejaus padalinių, ne atskira savivaldybės įstaiga. Centrinis muziejus yra Rotušės a. 13, o Grušo namai - Kalniečių g. 93. Bilietai, darbo laikas ir renginiai skelbiami toje pačioje MLLM svetainėje, bet kiekvieno padalinio grafikas bei kaina skiriasi.
Darbo laikas, 2 Eur bilietas ir prieinamumo ribos
2026-07-27 oficialiame puslapyje skelbta, kad muziejus dirba antradienį, trečiadienį, penktadienį ir šeštadienį 9-17 val., ketvirtadienį 11-19 val., o paskutinį mėnesio sekmadienį 10-16 val. Paskutiniai lankytojai įleidžiami likus 30 min. iki uždarymo. Pirmadieniais ir kitais sekmadieniais muziejus įprastai nedirba; šventines išimtis tikrinkite oficialiai.
Tą pačią dieną įprastas bilietas Juozo Grušo namuose kainavo 2 Eur, bilietas su nuolaida - 1 Eur. Iki 25 žmonių grupei 45-60 min. ekskursija lietuvių kalba kainavo 15 Eur, anglų kalba - 25 Eur, papildomai perkant lankytojo bilietus kiekvienam dalyviui. Ekskursijas ir edukacijas būtina užsakyti iš anksto, o kainynas gali keistis.
Oficialiame muziejaus DUK nurodyta, kad Grušo namai nėra pritaikyti žmonėms su judėjimo negalia. Tai ypač svarbu dėl istorinio namo slenksčių, siauresnių erdvių ir ekspozicijų skirtinguose lygiuose. Vidaus patalpose gyvūnai neleidžiami, išskyrus pagalbos gyvūnus pagal taikomas taisykles; sode muziejus yra įrengęs augintinių girdyklą. Dėl individualių poreikių skambinkite +370 667 28768.









