Upytė, Panevėžio rajono savivaldybė
Aukštaitija
Piliakalnis su papiliu - istorinės Upytės žemės centras
Upytės k., Upytės sen., Panevėžio rajonas
55.65600, 24.22720
30-45 min. (1,5-2 val. su miesteliu)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens; sausu oru, nes aplink būta nusausintų pelkių
Čičinsko kalnas, Tarnagalos piliakalnis
Upytės piliakalnis: istorinės žemės centras
Upytės piliakalnis stūkso prie Upytės kaimo, Panevėžio rajone, buvusių Vešetos pelkių apsuptyje. Liaudyje jis vadinamas Čičinsko kalnu - šis vardas atėjo iš garsaus padavimo. Tačiau svarbiausia, kad tai istorinės Upytės žemės centras: viena tų viduramžių Lietuvos žemių, kurių vardai įrašyti kronikose.
Piliakalnis nėra didelis ar puošnus, bet jo reikšmę lemia istorija ir atmintis. Kultūros vertybių registre jis registruotas kaip nacionalinės reikšmės paminklas su archeologine ir mitologine verte.
Upytės žemė kronikose
Upytės žemė ir jos pilis pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1254 m. XIV a. Upytę ne kartą puolė Livonijos ordinas - vien 1363-1394 m. užfiksuota vienuolika antpuolių. Tai liudija, kad vieta buvo svarbi gynybinė riba šiaurės Lietuvoje.
Vėliau Upytė tapo seniūnijos ir valsčiaus centru, o po 1564-1566 m. administracinės reformos - Upytės apskrities (pavieto) centru. Nors valdymo centras ilgainiui persikėlė į Panevėžį, Upytės vardas išliko kaip svarbus krašto istorijos simbolis.
Čičinsko kalnas: istorija ir padavimas
Kalno vardas siejamas su Upytės bajoru Vladislovu Sicinskiu (apie 1615-1672), kuris 1652 m. pirmasis pasinaudojo liberum veto teise ir neleido pratęsti seimo - šis istorinis faktas patvirtintas šaltinių. Literatūroje jis išgarsėjo Čičinsko vardu.
Aplink Čičinską susiklostė daugybė padavimų: esą jis pardavęs sielą velniui, skriaudęs žmones, o Perkūnas jį nutrenkęs, dvarui nugrimzdus į pelkę. Šiuos pasakojimus svarbu suprasti kaip tautosaką, o ne istoriją - šiuolaikiniai istorikai Sicinskio nebelaiko išdaviku. Čičinsko įvaizdį dar labiau įtvirtino Maironio baladė Čičinskas (1919).
Piliakalnio matmenys
Piliakalnis įrengtas ant masyvaus, stačiais šlaitais žvyrkalnio. Jo aikštelė keturkampė, pailga šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi, apie 40 x 18 m dydžio. Aikštelės galuose supilti pylimai su grioviais: šiaurės rytuose pylimas siekia apie 1,2 m aukščio, o šlaitai statūs, iki 6 m aukščio.
Archeologiniai tyrimai (2004 ir 2014 m.) parodė, kad kultūrinis sluoksnis nėra labai turtingas, dalis jo suardyta kasant žvyrą. Rasta lipdytinės keramikos šukių ir XVII-XIX a. geležinių peilių dalių; piliakalnis datuojamas plačiai - nuo I tūkstantmečio iki XVIII a.
Upytės miestelis ir kaip aplankyti
Pati piliakalnio apžiūra trunka neilgai - apie 30-45 min., tačiau vietą verta derinti su Upytės miesteliu. Čia stovi 1878 m. statyta medinė Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčia, veikia su linų tradicija susiję krašto muziejaus objektai - Upytė nuo seno garsi kaip linų kraštas.
Piliakalnis yra atviras, laisvai lankomas objektas. Po lietaus aplinka gali būti drėgna, nes aplink būta nusausintų pelkių, todėl verta avėti patogią avalynę. Tikslų miestelio muziejaus ir bažnyčios lankymo laiką prieš vykstant rekomenduojama pasitikrinti oficialiuose puslapiuose.
