- Vieta
- Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- centrinis rekreacinis parkas ir saugomos Kėdainių dvaro sodybos parko dalis
- Adresas
- J. Basanavičiaus gatvės pagrindinė prieiga ir Minareto gatvės pusė, Kėdainiai
- Koordinatės
- 55.30309, 23.97798
- Kiek skirti laiko
- 1-2,5 val. pasivaikščiojimui prie tvenkinio ir per salas; ilgiau su renginiu, vandens dviračiais ar atskiru minareto lankymu
- Geriausias metas
- sausa darbo dienos popietė arba vasaros vakaras; prieš vykstant tikrinkite renginių kalendorių ir sezoninių paslaugų grafiką
Kėdainių miesto parkas, Senasis Kėdainių miesto parkas, Kėdainių dvaro parkas
39,6 ha miesto parkas ir saugoma dvaro sodyba turi ne tas pačias ribas
Kėdainių centrinio parko pavadinimas žemėlapiuose vartojamas greta oficialiuose tekstuose dažnesnio Kėdainių miesto parko. Tai ta pati plati žalioji erdvė į šiaurę nuo senamiesčio, išsidėsčiusi abipus Dotnuvėlės ir jos tvenkinio. Pagrindinis įėjimas yra iš J. Basanavičiaus gatvės, o šiaurėje prie parko galima patekti nuo geležinkelio pervažos ir minareto pusės.
Dabartinio Kėdainių miesto bendrojo plano želdynų lentelėje Kėdainių parkas nurodytas kaip 39,6 ha centrinis rekreacinės paskirties parkas. Senesniame oficialiame lankytojų apraše 37,26 ha pateikti kaip Kėdainių dvaro sodybos plotas, o Kultūros vertybių registre parkas yra vienas atskirai registruotas dvaro sodybos komplekso komponentas, unikalus kodas 30759. Šie skaičiai apibrėžia skirtingus planavimo ir paveldo objektus, todėl jų nereikia laikyti vienas kito pataisomis.
Koordinatės 55.3030937, 23.9779773 žymi reprezentacinį tašką parko viduryje, ne vartus, sceną, parkavimo aikštelę ar vandens dviračių nuomos vietą. Parkas taip pat nėra Kėdainių senamiesčio, Vytauto parko ar Skongalio parko sinonimas. Maršrutą rinkitės pagal norimą prieigą, nes nuo vieno galo iki kito driekiasi tvenkinys, salos ir keli skirtingi takų mazgai.
1844 m. peizažinis parkas išaugo aplink Čapskių ir Totlebenų dvarą
Dokumentuota dvaro pradžia siejama su 1811 m., kai Kėdainiai atiteko grafui Stanislovui Čapskiui. Jis buvusio palivarko vietoje prie Dotnuvėlės įkūrė sodybą. Savivaldybės miesto istorijoje nurodoma, kad 1844 m. jo sūnus Marijonas dvarvietę iš pagrindų perstatė: pastatė trijų aukštų mūrinius rūmus su bokštu ir oranžerija, į šiaurę įveisė peizažinį parką, praplatino upelio vagą ir įrengė tvenkinius.
Po 1863 m. sukilimo dvaras iš Marijono Čapskio buvo konfiskuotas ir po kelerių metų perduotas Rusijos kariuomenės generolui bei karo inžinieriui Eduardui Totlebenui. Jis rūmus padidino, išplėtė gėlynus ir perplanavo parką. Apie 1880 m. šiauriniame pakraštyje pastatytas minaretas tapo ryškiausiu išlikusiu akcentu, tačiau pasakojimai apie bokštą, skirtą musulmonei mylimajai, yra legendos, ne patvirtinta dvaro istorija.
Po 1918 m. dvaras nacionalizuotas, rūmuose veikė mokytojų seminarija, vėliau aukštesnioji kultūrtechnikos ir geodezijos mokykla. Kėdainių viešosios bibliotekos istoriniame maršrute nurodoma tiksli sunaikinimo data - 1944 m. liepos 30 d. rūmus susprogdino besitraukianti vokiečių kariuomenė. Jie stovėjo dabartinės estrados ir amfiteatro aplinkoje, todėl šiandien neieškokite išlikusių rūmų fasado. KVR saugomame komplekse tebėra pats parkas, du rūsiai, vartai ir minaretas.
Dotnuvėlės tvenkinys, salos ir balti tilteliai sudaro pagrindinį pasivaikščiojimą
Parko vanduo nėra Nevėžis. Tai Dotnuvėlė, Nevėžio intakas, kurios vaga XIX a. buvo išplatinta, formuojant tvenkinius, salas ir tiltelius. Ilgas tamsaus vandens ruožas su medžiais apaugusiomis salomis yra pagrindinė parko kompozicijos ašis. Balti pėsčiųjų tilteliai leidžia keisti krantus ir apžiūrėti tą patį kraštovaizdį iš kelių kampų.
Dabartiniame oficialiame Kėdainių dviračių maršruto leidinyje nurodoma, kad parko pėsčiųjų ir dviračių takų ilgis siekia apie 6,5 km. Tai visas vidaus takų tinklas, ne vienas aiškiai sužymėtas 6,5 km žiedas. Trumpam vizitui užtenka eiti nuo pagrindinių vartų pro amfiteatrą ir salas, o ilgesniam maršrutui galima tęsti iki minareto bei grįžti kitu tvenkinio krantu.
Brandžių liepų, ąžuolų, uosių ir beržų lajos išsaugo peizažinio parko mastelį, tačiau tai nėra uždaras botanikos sodas su kiekvieno augalo etikete. Vandens pakraščiai vietomis statūs ar be turėklų, o veja ir šalutiniai takai po lietaus gali būti minkšti. Vaikus prie tvenkinio ir tiltelių reikia prižiūrėti, net kai pagrindinė tako danga lygi.
2019-2021 m. modernizacija sukūrė dvi scenas ir tris skirtingas zonas
2019 m. pradėtas maždaug 1,84 mln. eurų vertės modernizavimo projektas parką suskirstė į kultūrinę reprezentacinę, aktyvaus poilsio ir minareto prieigų zonas. Prie pagrindinio įėjimo suprojektuotas 1100 vietų amfiteatras, pergolė ir terasos, o prie senosios estrados - mažesnė maždaug 300 vietų scena su stogine. Savivaldybė 2021 m. jau rašė apie įgyvendintą projektą ir perdarytą sceną, ruošiamą vasaros renginiams.
Kartu tvarkyti krantai ir salų prieigos, atnaujinti tilteliai, takai, apšvietimas, suolai bei želdiniai. Aktyvaus laisvalaikio dalyje atsirado riedučiams ir riedlentėms tinkamos aikštelės, o prie minareto - vaikų zona ir parkavimo prieiga. Dvi scenas lengva supainioti: didysis amfiteatras prie pagrindinių vartų skirtas didesniems kultūros renginiams, o parko gilumoje esanti senosios estrados vieta yra atskira mažesnė erdvė.
2018-2019 m. projektiniuose pranešimuose buvo numatyta ir daugiau paslaugų, tarp jų kavinė, įvairi nuoma bei viešasis tualetas. Tai, kad objektas buvo plane, negarantuoja nuolatinio operatoriaus ar kasdienio darbo 2026 m. Viešas, aktualus viso parko tualeto darbo grafikas per šią patikrą nerastas, todėl prieš ilgesnį vizitą tuo nepasikliaukite.
Kasdienis pasivaikščiojimas, renginys ir vandens dviračiai turi skirtingas sąlygas
Bendroms lauko parko erdvėms savivaldybė neskelbia vieno įėjimo bilieto ar vartų darbo valandų, todėl savarankiškas pasivaikščiojimas takais yra nemokamas. Amfiteatras nėra kasdien veikiantis pasirodymas: renginio dieną scena, sėdimos vietos, privažiavimas ar dalis takų gali būti ruošiami organizatoriams, o bilietai ir laikas priklauso konkrečiam koncertui ar festivaliui.
2026 m. liepos 16 d. savivaldybė paskelbė sezoninį vandens dviračių grafiką: ketvirtadieniais-sekmadieniais 14:00-20:00 val., dvivietis vandens dviratis kainavo 5 Eur už 30 min., o keturvietis „Flamingas“ - 6 Eur už 30 min. Tai datai priskirta vasaros paslauga, o ne nuolatinė parko garantija. Prieš atvykdami tikrinkite oficialų pranešimą, nes nuomą gali keisti sezonas, oras, renginys ar operatoriaus sprendimas.
Tvenkinys oficialiuose parko aprašuose pristatomas vandens dviračiams, bet ne kaip įteisintas miesto paplūdimys. Nesimaudykite vien todėl, kad prie vandens įrengti takai ar prieplauka. Minareto vidaus lankymas taip pat yra atskiras nuo parko: galimos sezoninės valandos, bilietas ir lankytojų skaičiaus ribojimas, kuriuos reikia tikrinti to objekto puslapyje.
Atvykimą planuokite pagal pasirinktą parko galą, o ne vieną adresą
Iš senamiesčio patogiausia ateiti pėsčiomis į pagrindinę J. Basanavičiaus gatvės prieigą. Atvykę traukiniu galite pereiti geležinkelio pervažą ir įžengti į parką minareto pusėje. Automobilių aikštelė įrengta prie Minareto gatvės prieigos, tačiau renginių metu ji gali greitai užsipildyti, o pagrindinių vartų aplinka nėra garantuota stovėjimo vieta.
Modernizuoti pagrindiniai takai yra lygūs ir dalis jų apšviesta, tačiau parkas išsidėstęs abipus vandens, jame yra tilteliai, vejos, šalutinės dangos ir renginių infrastruktūra. Išsamus viso 39,6 ha parko bepakopio maršruto bei pritaikyto tualeto auditas viešai nepaskelbtas. Judėjimo poreikiams saugiausia rinktis pagrindinę J. Basanavičiaus pusę ir prieš renginį pasiteirauti organizatorių apie konkrečią prieigą.
2026-07-21 paieškoje matoma Google vietos kortelė parkui rodė 4,7 balo iš 5 ir maždaug 1,1 tūkst. atsiliepimų. Skaičiai kinta ir nepatvirtina konkrečios paslaugos, tačiau rodo, kad tai ne užmirštas dvaro likutis, o intensyviai naudojama miesto erdvė. Ramiam kraštovaizdžiui rinkitės ne renginio dieną, o gyvam miesto vakarui - iš anksto patikrintą amfiteatro programą.
