- Vieta
- Biržų rajono savivaldybė
- Regionas
- Biržų rajonas
- Tipas
- karstinė smegduobė ir urvas
- Adresas
- Karajimiškio ir Kaunių kaimų apylinkės, Biržų r. sav.
- Koordinatės
- 56.20700, 24.69400
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min.
- Geriausias metas
- balandis-spalis patogiam takui, po lietaus atsargiai dėl slidžių laiptų
Karvės duobė
Karvės ola - žinomiausia Biržų krašto smegduobė
Karvės ola yra Biržų rajone, Biržų regioniniame parke, apie 3 km į vakarus nuo Biržų, tarp Karajimiškio ir Kaunių kaimų. Tai viena aiškiausių vietų Lietuvoje, kur galima pamatyti Šiaurės Lietuvos karsto procesus be sudėtingų geologinių schemų.
Ji vadinama labiausiai žinomu ir geriausiai ištirtu geologiniu paminklu Šiaurės Lietuvoje. Karvės ola priklauso Karajimiškio geologiniam draustiniui, o geologiniu Gamtos paveldo objektu ir Gamtos paminklu ji laikoma nuo 1968 m.
Karvės ola: kas tai iš tikrųjų yra
Nors pavadinime yra žodis ola, lankytojas pirmiausia pamato beveik apskritą piltuvo formos karstinę smegduobę. Ji susidarė gipso ir dolomito kloduose, kai tirpstant gipso sluoksniams po žeme atsirado ertmės, o virš jų esanti danga įgriuvo.
Šaltiniai šiek tiek skirtingai pabrėžia gylį: vienuose duomenyse minimas 9 m gylio piltuvo formos įgriuvos aprašas, o kitur pateikiamas apie 12,6 m gylis. Keliautojui svarbiausia suprasti, kad kalbama apie tą pačią smegduobės ir požeminės ertmės sistemą, kurios matuojamas gylis priklauso nuo pasirinkto taško.
Karvės olos matmenys ir požeminė ertmė
Karvės olos skersmuo yra apie 10-12 m. Detalizuojama, kad viršutinėje dalyje įgriuvos plotis siekia 10-12 m, o maždaug 8,5 m gylyje susiaurėja iki 2 m. Sienas sudaro dolomitas su plonais gipso ir mergelio tarpsluoksniais.
Apatinėje dalyje atsiveria požeminė ertmė. Bendras urvo ilgis - 46 m, aslos plotas - 42 m², tūris - 28 m³. Ertmės aukštis apie 3,1 m, o iš jos į šalis nusitęsia urvai ir landos.
Karvės olos urvai ir požeminis ežerėlis
Iš požeminės ertmės tęsiasi penki urvai: Šlapioji ola, Siauroji landa, Šikšnosparnių landa, Rupūžės ola su požeminiu ežerėliu ir Blizganti ola. Dažniausiai lankytojų dėmesį patraukia Blizgančioji, Siauroji ir Šikšnosparnių landos.
Požeminiame ežerėlyje Gylis siekia apie 1,5 m, vandens temperatūra - 4,5 °C. Šaltinyje taip pat minimi ežere aptikti dygliai, moliuskai ir vienoje landoje rasti šikšnosparnių griaučiai.
Karvės olos tyrimai ir atradimai
1973-1978 m. Karvės olą tyrė Kauno speleologai: atliko topografinius matavimus, nustatė morfometrinius rodiklius ir sudarė urvo planą. 1978 m. nardytojas Arkadijus Silantjevas tyrė povandeninę požeminio ežero dalį, o tai siejama su pirmu urviniu pasinėrimu su akvalangu Lietuvos speleologijos istorijoje.
Svarbus ir naujesnis įvykis: 2023 m. rugpjūtį Karvės olos dugne netikėtai atsivėrė dar vienas apie 0,3 m skersmens ir 1 m gylio urvas. Tai primena, kad karstinis kraštovaizdis nėra baigtas - jis tebekinta.
Kodėl Karvės ola vadinama Karvės ola
Vietos pasakojimas paprastas: esą dabartinės įgriuvos vietoje kadaise prasmego karvė. Tokie pasakojimai būdingi karstinėms smegduobėms, nes staigi žemės griūtis žmonėms ilgai atrodė kaip netikėtas ir pavojingas reiškinys.
Folklorinis pavadinimas neturėtų užgožti geologijos. Karvės ola vertingiausia kaip realiai matoma gipso tirpimo ir žemės įgriuvimo pasekmė, o pasakojimas padeda prisiminti jos vardą.
Karvės ola: kaip lankyti
Į smegduobės dugną įrengti mediniai laiptai, todėl lankymas atrodo paprastas. Vis dėlto svarbu neperžengti ribų: nesileisti į landas, neliesti nestabilių vietų ir nebandyti tyrinėti požemio be specialistų.
Danga prie objekto yra asfaltas ir miško takelis, yra viešieji tualetai. Netoliese minimas Barsuko olos geologinis takas, todėl Karvės olą patogu lankyti kaip platesnio Biržų karstinio kraštovaizdžio maršruto dalį.
