- Vieta
- Joniškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Joniškio rajonas
- Tipas
- 1893-1901 m. iš esmės perstatyta vienabokštė istorizmo bažnyčia su senesnės mūrinės šventovės dalimis, septyniais altoriais ir šv. Martinijono relikvijomis
- Adresas
- Bažnyčios g. 2, Joniškis
- Koordinatės
- 56.24149, 23.61666
- Kiek skirti laiko
- 40-60 min. bažnyčiai ir šventoriui; 2-3 val. kartu su sinagogomis, miesto aikšte ir Joniškio muziejais
- Geriausias metas
- šviesią dieną architektūrai ir šventoriui; interjerui - prieš arba po skelbiamų Mišių, iš anksto pasitikrinus parapijos informaciją
Joniškio bažnyčia, Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčia, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Joniškyje
Oficialus vardas skiria Joniškio miesto šventovę nuo kitos to paties pavadinimo vietovės bažnyčios
Kultūros vertybių registras pateikia pilną vardą - Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. Šiaulių vyskupija tą patį titulą trumpina iki Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos. Tai Joniškio miesto šventovė, kurios nereikia painioti su Molėtų rajone esančio Joniškio Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia ar neoficialiuose žemėlapiuose pasitaikančiu klaidingu Apreiškimo titulu.
Parapija skelbia dabartinį adresą Bažnyčios g. 2, o Kultūros vertybių registre saugomas istorinio sklypo adresas Miesto a. 10. Abu įrašai žymi tą pačią bažnyčią ir šventorių skirtinguose miesto centro kraštuose. Koordinatės 56.241491, 23.616655 yra iš KVR saugomos teritorijos geometrijos ir žymi patį objektą, ne automobilio stovėjimo vietą.
Bažnyčia veikia kaip parapijos maldos vieta, o ne kasdien vienodu grafiku dirbantis muziejus. Įspūdingas bokštas gerai matomas iš miesto aikštės, tačiau vertingiausias eksterjero įspūdis atsiveria apeinant šventorių ir stebint transeptą, apsidę, skulptūrines nišas bei vienintelio vakarinio bokšto proporcijas.
1526 ir 1536 metai žymi skirtingus parapijos pradžios etapus, o mūrinė bažnyčia atsirado XVII amžiaus pradžioje
Joniškio bažnyčios pradžia siejama su 1526 m., kai krašte pastatyta pirmoji šventovė. 1536 m. dokumentai patvirtino bažnyčios ir parapijos teisinį įsteigimą, todėl šaltiniuose vartojamos abi datos nėra viena kitai prieštaraujančios. 1530 m. prie bažnyčios jau minima mokykla, rodanti, kad parapija anksti tapo ne tik religiniu, bet ir vietos švietimo centru.
Po XVI a. pabaigos miesto gaisrų centras keitėsi, o 1601-1605 m. pastatyta mūrinė bažnyčia tapo dabartinės šventovės pirmtake. Ji nukentėjo 1655-1656 m. kraštą niokojant Švedijos kariuomenei ir buvo taisoma XVIII a. pirmoje pusėje. Tai senesnis pastato sluoksnis, kurio nereikia sutapatinti su XIX a. pabaigoje susiformavusiu dabartiniu fasadu.
1748 m. Joniškio gaisras bažnyčią smarkiai nuniokojo; ji atstatyta 1749-1755 m. Dar vienas gaisras ją pažeidė 1788 m., po to sekė remontai XIX a. pradžioje, 1837 m., 1847-1853 m. ir 1867 m. Ši darbų seka paaiškina, kodėl bažnyčia nėra vienos statybos kampanijos paminklas.
1893-1901 metų rekonstrukcija sukūrė dabartinį siluetą, bet autorystė nėra vieno žmogaus istorija
Kultūros vertybių registras esminį perstatymą datuoja 1893-1901 m., o VLE pagrindinę statybos fazę nurodo 1895-1901 m. Darbų ėmėsi klebonas Liudvikas Šiaučiūnas. Joniškio rajono savivaldybė 2026 m. mini 125 metų sukaktį nuo rekonstrukcijos užbaigimo 1901 m., todėl ši data geriausiai tinka išorinio tūrio pabaigai žymėti.
KVR projekto istorijoje vardija iš Liepojos kilusį architektą Karlą Eduardą Strandmanną ir architektą-inžinierių Piotrą Serbinowiczių. VLE Strandmanno autorystę formuluoja atsargiau - kaip manomą ir ne vienintelę. Todėl tiksliau kalbėti apie abiejų specialistų bei vietos statybos vadovų indėlį, o ne priskirti visą bažnyčią vienam autoriui.
Kai kuriuose vietos aprašymuose darbų pabaiga nukeliama iki 1905 ar 1906 m. Šis skirtumas suprantamas atskyrus pastato rekonstrukciją nuo vėlesnės vidaus įrangos, tapybos ir altorių užbaigimo. Vėliau bažnyčia dar remontuota 1933-1935, 1946-1952, 1963-1971, 1981-1983 ir 1999-2001 m.
Vienas 59,83 metro bokštas, kryžiaus planas ir trys 2017 metų laikrodžiai apibrėžia istorizmo architektūrą
Joniškio bažnyčia yra ne dvibokštė, o vienabokštė istorizmo šventovė. Jos lotyniško kryžiaus plano trinavę halę papildo transeptas, pusapskritė apsidė, šiaurinė koplyčia, pietinė zakristija ir mūrinis kupolas virš navos bei transepto sankirtos. Vakaruose kylantis kvadratinis trijų tarpsnių bokštas su šalmu, smaile ir kryžiumi siekia 59,83 m.
Pamatai ir cokolis sumūryti iš tašytų lauko akmenų, sienos - iš keraminių plytų ir tinkuotos, o stogą laiko medinės santvaros. Viduje skirtingas erdves dengia kryžminiai bei cilindriniai skliautai ir sankirtos kupolas. Pilkšvas skardinis stogas, šiltas tinko tonas bei balti apvadai išryškina sudėtingą, bet aiškiai vieno bokšto valdomą siluetą.
Fasadų nišose stovi skulptūros, kurių didelę dalį KVR sieja su skulptoriumi Vincentu Jakševičiumi. Bokšte ir apsidėje yra tapytų religinių kompozicijų. 2017 m. trijose nuo miesto matomose bokšto pusėse įrengti mechaniniai, naktį apšviečiami laikrodžiai; jie muša valandas ir užpildė dar statant parengtas apskritas nišas.
Septyni altoriai, šv. Martinijono relikvijos ir Adomo Varno paveikslas reikalauja lėto žvilgsnio
Apie 1905 m. susiformavo septynių neobarokinių altorių ansamblis. KVR atskirai saugo didįjį Nukryžiavimo, Švč. Mergelės Marijos Širdies, Švč. Jėzaus Širdies, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, šv. Martinijono ir koplyčios altorius, taip pat sakyklą bei krikštyklą su Jėzaus Krikšto reljefu. Spalvingos Mettlacho plytelės grindyse papildo tinkuotų skliautų ir sienų tapybos ritmą.
Šv. Martinijono relikvijos, metaliniais aptaisais dengtas atvaizdas ir votai liudija ilgą vietos pamaldumo tradiciją. Martinijonas čia nėra šv. Martynas Turietis - tai atskiras Romos kankinys, su kuriuo siejamas Joniškio altorius ir relikvijų kultas. Greta verta ieškoti Adomo Varno apie 1930 m. nutapyto Šv. Angelo Sargo bei XX a. pradžios Kristaus gyvenimo scenų sienų tapyboje.
Bažnyčioje saugomi keturi XVIII a. žalvariniai varpai, datuoti 1767, 1789, 1791 ir 1797 m. Joniškio viešoji biblioteka didįjį vargonų instrumentą sieja su Liepojos meistru Carlu Hermannu. Ne visi šie objektai matomi iš kiekvienos lankytojo vietos, o vargonų choras ir bokštas nėra savaime atvertas savarankiškam lankymui.
Mišių tvarkaraštis padeda planuoti interjerą, tačiau negarantuoja turistinio darbo laiko
2026 m. liepos 20 d. Šiaulių vyskupija sekmadieniais skelbė Mišias 10:00 ir 12:00. Šeštadieniais jos nurodytos 10:00 ir 17:00 žiemą arba 18:00 vasarą. Kitomis darbo dienomis skelbiamos rytinės Mišios 9:00, išskyrus pirmadienį, ir vakarinės 17:00 žiemą arba 18:00 vasarą. Vyskupijos puslapis nenustato tikslių vasaros bei žiemos ribų, o švenčių grafikas gali skirtis, todėl prieš kelionę jį tikrinkite oficialiame puslapyje.
Atskiras turistinis darbo laikas ir bilieto kaina neskelbiami. Tai paprastai reiškia, kad už tylų apsilankymą atviroje bažnyčioje bilieto neprašoma, bet ne garantiją, kad durys bus atrakintos visą dieną. Dėl grupės, patikimo patekimo ar specialios ekskursijos skambinkite parapijai +370 426 52644 arba +370 686 02083; aukos ir suderintos paslaugos nėra tas pats, kas įėjimo bilietas.
Oficiali vietos lankytojų informacija bažnyčią žymi kaip pritaikytą judėjimo negalią turintiems žmonėms, tačiau konkretaus įėjimo nuolydžio, slenksčių ir tualeto sąlygų tyrimo metu patvirtinti nepavyko - poreikius verta suderinti telefonu. Automobilį statykite tik pagal aikštėje ir gretimose gatvėse esančius ženklus. Per Mišias nefotografuokite su blykste, netrukdykite žmonėms, o artimus altorių, relikvijų ar apeigų kadrus pirmiausia suderinkite.
