Medžiukalnio šaltinis: versmė Aukštaitijos miške

Medžiukalnio šaltinis: akmenimis sutvarkyta versmė miško kalvos šlaite

Medžiukalnio šaltinis trykšta mišriame miške, fliuvioglacialinės kalvos šlaite tarp Balčio ir Dringio ežerų. Versmė iškyla beveik kalvos viršūnėje, o jos vanduo akmenimis sutvarkytu lataku teka žemyn. Prie šaltinio nuo kelio nutiestas medinis takelis, įrengta sėmimo vieta ir poilsio vieta.

Medžiukalnio šaltinio akmeninė versmė su metaliniu lataku, samanomis ir mediniu takeliu miške

Vieta: Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė
Regionas: Aukštaitijos nacionalinis parkas
Tipas: Krintantis kontaktinis šaltinis miškingame kalvos šlaite
Adresas: Vaišniūnų k., kairėje kelio Vaišniūnai-Ginučiai pusėje, Ignalinos r.
Koordinatės: 55.38414, 26.07023
Kiek skirti laiko: 15-30 min.
Geriausias metas: pavasaris žydinčiam šlaitui; karšta diena miško pavėsiui

Vardai ir variantai

Medžiotkalnio šaltinis

Medžiukalnio šaltinis yra tarp Balčio ir Dringio ežerų

Medžiukalnio šaltinis trykšta Vaišniūnų apylinkėse, Aukštaitijos nacionaliniame parke, kairėje kelio Vaišniūnai-Ginučiai pusėje važiuojant nuo Vaišniūnų. Lietuvos geologijos tarnyba jį apibūdina kaip krintantį kontaktinį, nuolat veikiantį mažo vandeningumo šaltinį mišriame miške, fliuvioglacialinės kalvos šlaite tarp Balčio ir Dringio ežerų.

Oficialaus parko žemėlapio taškas 55.384139, 26.070227 žymi pačią versmę. Kelias yra tik orientyras: nuo jo iki sėmimo vietos reikia eiti į mišką nutiestu takeliu, todėl koordinatė nėra atskiros aikštelės ar vartų adresas.

Versmė iškyla beveik kalvos viršūnėje

Aukštaitijos nacionalinio parko šaltiniuose nurodoma, kad Medžiukalnio versmė yra maždaug 160 m virš jūros lygio, o artimiausio Dringio ežero vandens lygis siekia apie 138,5 m. Todėl vanduo iš aukštai išnyra kalvos šlaite ir toliau teka šiaurės, šiaurės vakarų kryptimi.

Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad šaltinio debitas yra apie 0,1 l/s. Tai nedidelė, bet nuolat veikianti versmė: lankant ją verta stebėti ne didelį krioklį, o skaidrų vandens srautą, akmenimis sutvirtintą šlaitą ir drėgno miško mikroreljefą.

Ką galima pasakyti apie šaltinio vandenį

Lietuvos geologijos tarnybos 2012 m. apraše vanduo įvardytas kaip gėlas, šaltas, bekvapis, mažai mineralizuotas, kalcio ir magnio hidrokarbonatinis. Tame tyrime nurodyta 9,3 °C temperatūra, apie 319 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų ir silpnai šarminė reakcija. Tai yra konkretaus tyrimo datos duomenys, o ne amžina garantija apie kiekvienos dienos vandens kokybę.

Parko direkcijos aprašas kviečia prie versmės atsigaivinti, tačiau dabartinio geriamojo vandens atitikties tyrimo šiame puslapyje nėra. Jei semiatės vandens, naudokite švarų indą, nelieskite latako burna ir, svarbiausia, nevertinkite skaidrumo kaip saugumo įrodymo.

Nuo kelio iki versmės veda sutvarkytas priėjimas

Šaltinio šlaitai išgrįsti lauko akmenimis, vandens sėmimo vieta įrengta kaip akmenimis apmūrytas betoninis rentinys, o nuo kelio nutiestas medinis takelis. Netoliese yra pavėsinė, stalas ir suolai, todėl trumpą sustojimą galima paversti ramiu poilsiu miško pavėsyje.

Lietuvos geologijos tarnybos profilyje takelis apibūdinamas kaip pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau tai nėra viso maršruto ar šiuo metu esančių dangų auditas. Prieš kelionę įvertinkite orą, avalynę ir savo poreikius: drėgni akmenys, mediena ir šlaitas gali būti slidūs.

Vietos pasakojimas ir atsakingas lankymas

Šaltinį vietiniai žmonės žinojo nuo seno. Aukštaitijos nacionalinio parko pasakojime sakoma, kad užtekdavę išgerti vieną stiklinę ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. Tai vietos folkloras, o ne medicininė ar vandens saugos išvada.

Neardykite akmenų, nebriskite į surinkimo vietą, neplaukite indų su muilu ir nepalikite šiukšlių. Po lietaus ar šalnų rinkitės atsargų žingsnį, o audros metu nestovėkite po medžiais. Šaltinį patogu įtraukti į A1 parko maršrutą kartu su Trainiškio, Vaišniūnų ir Gaveikėnų stotelėmis.

Medžiukalnio šaltinis: dažniausi klausimai

Kur yra Medžiukalnio šaltinis?

Jis yra Vaišniūnų apylinkėse, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, kairėje kelio Vaišniūnai-Ginučiai pusėje. Nuo kelio iki versmės veda takelis į mišką.

Kokio tipo yra Medžiukalnio šaltinis?

Lietuvos geologijos tarnyba jį apibūdina kaip krintantį kontaktinį, nuolat veikiantį mažo vandeningumo šaltinį.

Kodėl Medžiukalnio versmė laikoma aukštai esančiu šaltiniu?

Versmė trykšta maždaug 160 m virš jūros lygio, o artimiausio Dringio ežero vandens lygis yra apie 138,5 m.

Ar Medžiukalnio šaltinio vandenį galima gerti?

Sename, 2012 m. Lietuvos geologijos tarnybos tyrime vanduo apibūdintas kaip gėlas, šaltas, bekvapis ir mažai mineralizuotas, tačiau tai nėra dabartinis geriamojo vandens saugos patvirtinimas. Skaidrus vanduo savaime negarantuoja, kad konkrečią dieną jį saugu gerti.

Koks yra Medžiukalnio šaltinio vandeningumas?

Lietuvos geologijos tarnybos profilyje nurodytas maždaug 0,1 l/s debitas, todėl tai nedidelio srauto, bet nuolat veikianti versmė.

Ar prie Medžiukalnio šaltinio yra takelis ir poilsio vieta?

Taip. Prie šaltinio nuo kelio nutiestas medinis takelis, sėmimo vieta sutvarkyta akmenimis, o netoliese nurodomi pavėsinė, stalas ir suolai.

Ar Medžiukalnio šaltinis pritaikytas žmonėms su negalia?

Lietuvos geologijos tarnybos apraše medinis takelis įvardytas kaip pritaikytas pasiekti šaltinį žmonėms su negalia. Kadangi dabartinė dangų ir viso kelio būklė gali keistis, konkrečius poreikius verta įvertinti prieš kelionę.

Iš kur kilo pasakojimas apie vieną stiklinę vandens?

Parko šaltiniuose perteikiamas vietos pasakojimas, kad viena stiklinė padėdavusi visą dieną nejausti troškulio ir alkio. Tai folkloras, ne patikrintas sveikatos teiginys.

Ar Medžiukalnio šaltinis turi darbo laiką ir ar lankymas mokamas?

Oficialiuose šaltiniuose atskiras darbo laikas ar bilietas šiai lauko vietai nenurodomas. Vis dėlto saugiausia atvykti šviesiu paros metu, o prieš kelionę patikrinti Aukštaitijos nacionalinio parko pranešimus apie maršrutų ir prieigų būklę.