
- Vieta
- Ignalinos seniūnija, Ignalinos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitijos nacionalinis parkas
- Tipas
- Krintantis kontaktinis šaltinis miškingame kalvos šlaite
- Adresas
- Vaišniūnų k., kairėje kelio Vaišniūnai-Ginučiai pusėje, Ignalinos r.
- Koordinatės
- 55.38414, 26.07023
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min.
- Geriausias metas
- pavasaris žydinčiam šlaitui; karšta diena miško pavėsiui
Medžiotkalnio šaltinis
Medžiukalnio šaltinis yra tarp Balčio ir Dringio ežerų
Medžiukalnio šaltinis trykšta Vaišniūnų apylinkėse, Aukštaitijos nacionaliniame parke, kairėje kelio Vaišniūnai-Ginučiai pusėje važiuojant nuo Vaišniūnų. Lietuvos geologijos tarnyba jį apibūdina kaip krintantį kontaktinį, nuolat veikiantį mažo vandeningumo šaltinį mišriame miške, fliuvioglacialinės kalvos šlaite tarp Balčio ir Dringio ežerų.
Oficialaus parko žemėlapio taškas 55.384139, 26.070227 žymi pačią versmę. Kelias yra tik orientyras: nuo jo iki sėmimo vietos reikia eiti į mišką nutiestu takeliu, todėl koordinatė nėra atskiros aikštelės ar vartų adresas.
Versmė iškyla beveik kalvos viršūnėje
Aukštaitijos nacionalinio parko šaltiniuose nurodoma, kad Medžiukalnio versmė yra maždaug 160 m virš jūros lygio, o artimiausio Dringio ežero vandens lygis siekia apie 138,5 m. Todėl vanduo iš aukštai išnyra kalvos šlaite ir toliau teka šiaurės, šiaurės vakarų kryptimi.
Lietuvos geologijos tarnyba nurodo, kad šaltinio debitas yra apie 0,1 l/s. Tai nedidelė, bet nuolat veikianti versmė: lankant ją verta stebėti ne didelį krioklį, o skaidrų vandens srautą, akmenimis sutvirtintą šlaitą ir drėgno miško mikroreljefą.
Ką galima pasakyti apie šaltinio vandenį
Lietuvos geologijos tarnybos 2012 m. apraše vanduo įvardytas kaip gėlas, šaltas, bekvapis, mažai mineralizuotas, kalcio ir magnio hidrokarbonatinis. Tame tyrime nurodyta 9,3 °C temperatūra, apie 319 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų ir silpnai šarminė reakcija. Tai yra konkretaus tyrimo datos duomenys, o ne amžina garantija apie kiekvienos dienos vandens kokybę.
Parko direkcijos aprašas kviečia prie versmės atsigaivinti, tačiau dabartinio geriamojo vandens atitikties tyrimo šiame puslapyje nėra. Jei semiatės vandens, naudokite švarų indą, nelieskite latako burna ir, svarbiausia, nevertinkite skaidrumo kaip saugumo įrodymo.
Nuo kelio iki versmės veda sutvarkytas priėjimas
Šaltinio šlaitai išgrįsti lauko akmenimis, vandens sėmimo vieta įrengta kaip akmenimis apmūrytas betoninis rentinys, o nuo kelio nutiestas medinis takelis. Netoliese yra pavėsinė, stalas ir suolai, todėl trumpą sustojimą galima paversti ramiu poilsiu miško pavėsyje.
Lietuvos geologijos tarnybos profilyje takelis apibūdinamas kaip pritaikytas žmonėms su negalia, tačiau tai nėra viso maršruto ar šiuo metu esančių dangų auditas. Prieš kelionę įvertinkite orą, avalynę ir savo poreikius: drėgni akmenys, mediena ir šlaitas gali būti slidūs.
Vietos pasakojimas ir atsakingas lankymas
Šaltinį vietiniai žmonės žinojo nuo seno. Aukštaitijos nacionalinio parko pasakojime sakoma, kad užtekdavę išgerti vieną stiklinę ir visą dieną nejausdavai nei troškulio, nei alkio. Tai vietos folkloras, o ne medicininė ar vandens saugos išvada.
Neardykite akmenų, nebriskite į surinkimo vietą, neplaukite indų su muilu ir nepalikite šiukšlių. Po lietaus ar šalnų rinkitės atsargų žingsnį, o audros metu nestovėkite po medžiais. Šaltinį patogu įtraukti į A1 parko maršrutą kartu su Trainiškio, Vaišniūnų ir Gaveikėnų stotelėmis.









