- Vieta
- Bavainiškė, Švenčionių rajono savivaldybė
- Regionas
- Švenčionių rajonas
- Tipas
- hidrogeologinis gamtos paminklas - kylantis erozinis šaltinis
- Adresas
- Bavainiškės viensėdis, Švenčionių sen., Švenčionių r. sav.
- Koordinatės
- 55.16305, 26.24794
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. kelionei pėsčiomis nuo aikštelės, versmės sandarai ir Sėtikio pakrantei ramiai apžiūrėti
- Geriausias metas
- sausa dienos šviesa; žiemą neužšąlantis vanduo ypač ryškus, bet žvyrkelis, grindinys ir lieptas gali būti slidūs
Lino verdenė, Lino versmė, Bavainiškės šaltinis
Žemėlapio taškas žymi pačią versmę Sėtikio rytiniame krante
Lino verdenė yra Sirvėtos regioninio parko ir Sirvėtos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje, prie Bavainiškės viensėdžio Švenčionių rajone. Koordinatės 55.163051, 26.247940 paimtos iš Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos aprašo ir žymi patį šaltinį. Jos nežymi automobilių stovėjimo aikštelės, saugaus apsisukimo vietos ar įvažiavimo prie vandens.
Saugoma rekomenduoja važiuoti keliu Švenčionys-Adutiškis, Medišionių kaime sukti pagal vietos nuorodą, o žvyruotu miško keliu pasiekti automobilių aikštelę. Nuo jos kelionė tęsiama pėsčiomis per gyvenvietę ir akmenimis grįstu taku. Iki pat žemėlapio smeigtuko automobiliu nevažiuokite ir neblokuokite sodybų ar miško kelio.
VLE prie šaltinio mini lieptą ir pavėsinę, o 2024 m. direkcijos darbų dokumentuose ši vieta vadinta Lino verdenės atokvėpio vieta. Tai patvirtina lankymui skirtą infrastruktūrą, bet nėra jos būklės auditas 2026 m. Po audros, remonto ar žiemos atodrėkio vadovaukitės naujausiais ženklais ir užtvaromis.
Mažą pasagos formos baseinėlį atpažinsite iš trijų akmens latakų
Pati versmė yra nedidelė. Lietuvos geologijos tarnybos apraše jos sutelkta išeiga telpa 1,5-1,8 m ilgio, 0,45-0,5 m pločio ir 0,40-0,47 m gylio pasagos formos baseinėlyje. Jis susiformavęs maždaug 12 x 15 m sufozinio cirko apačioje, pušimis apaugusios 15-17 m aukščio kalvos šlaite.
Ežero pusėje baseinėlį laiko iš lauko akmenų sumūryta maždaug 30 cm pločio ir 60 cm aukščio sienelė. Jos viršuje įrengti trys pjauto bazalto latakai. Vanduo per juos ir kitas sekliais ruožais susidarančias sroves nuteka į Sėtikį; iki ežero yra tik apie 6-10,5 m, o vandens lygių skirtumas siekia 0,85 m.
Trys žemi persiliejimai nuotraukose gali priminti miniatiūrinį krioklį, tačiau jie neapibrėžia šaltinio hidrogeologinio tipo. Detalus geologinis aprašas Lino verdenę klasifikuoja kaip kylantį erozinį šaltinį: požeminis vanduo kyla į sutelktą išeigą, o žemyn nukrinta tik vėliau, persiliejęs per žmogaus įrengtą sienelę.
Beveik šeši litrai per sekundę kyla iš ledyno tirpsmo vandenų nuogulų
Šaltinis išsikrauna iš fliuvioglacialinių nuogulų - smėlio, žvirgždo, gargždo ir smulkių riedulių, kuriuos kraštovaizdyje paliko ledyno tirpsmo vandenys. Smėlingame dugne matyti geležingų nuosėdų, o šlapesnėje cirko dalyje auga asiūkliai ir kita drėgmę mėgstanti augalija. Tai nėra dekoratyvinis baseinas, nors akmeninė patvanka suteikia jam aiškią formą.
Lietuvos geologijos tarnyba nustatė 5,88 l/s debitą ir šaltinį priskyrė nuolat veikiantiems, vidutinio vandeningumo reikšmingiems šaltiniams. Perskaičiavus tai yra maždaug 500 kub. m per parą, todėl kelių metrų ilgio versmė nuolat papildo visą Sėtikio ežerą. Debitas yra tyrimo metu nustatytas dydis, o ne pažadas, kad kiekvieną dieną srovė bus vizualiai vienoda.
Apraše fiksuota apie 7,7 °C temperatūra, o Saugoma ją apibendrina kaip maždaug 8 °C. Požeminio vandens šiluma kinta daug mažiau nei oro, todėl šaltinis vasarą išlieka šaltas, o žiemą neužšąla. Tai nereiškia, kad aplinkinis grindinys, lieptas ar kelias negali būti apledėję.
Cheminė sudėtis aprašyta tiksliai, bet dabartinis geriamumas nepatvirtintas
2012 m. geologiniame apraše vanduo įvardytas kaip gėlas, kalcio ir magnio hidrokarbonatinis, sulfatinis, silpnai šarminis. Nurodyta 421 mg/l ištirpusių mineralinių medžiagų, 4,93 mg-ekv/l bendrasis kietumas, pH 7,67 ir 0,10 mg/l bendrosios geležies. Šie skaičiai apibūdina konkretaus tyrimo cheminę sudėtį, o ne nuolatinę visų galimų teršalų kontrolę.
2026-07-19 patikrintuose oficialiuose objekto šaltiniuose nerasta naujo, data pažymėto mikrobiologinio tyrimo ar aiškaus nurodymo, kad lankytojų semiamas vanduo šiuo metu nuolat kontroliuojamas kaip viešai tiekiamas geriamasis vanduo. Skaidrumas, žema temperatūra ir senesnė chemijos lentelė neparodo bakterijų ar trumpalaikės paviršinės taršos. Saugiausia atsivežti savo geriamojo vandens ir vartoti versmės vandenį tik gavus naujausią oficialų patvirtinimą vietoje.
Vietos pasakojimuose šaltinio vandeniui priskirtos gydomosios galios, ypač akių, odos ir žaizdų gydymas. Tai užrašyta tautosakinė ir kraštotyrinė tradicija, ne klinikinis veiksmingumo įrodymas. Vanduo nepakeičia gydymo, o akių ar pažeistos odos plauti nepatikrintu natūraliu vandeniu nereikėtų.
Gamtos paminklo vardas jungia geologiją su padavimu apie Liną
Lino verdenė yra valstybės saugomas hidrogeologinis gamtos paveldo objektas ir šiandien turi gamtos paminklo statusą. Lietuvos geologijos tarnyba apsaugos pradžią sieja su 1985 m., o VLE gamtos paminklo rangą datuoja 2000 m. Šios datos žymi skirtingus apsaugos etapus, todėl jų nereikia pateikti kaip prieštaravimo.
Geologinis žodis verdenė nusako kylantį šaltinį, kuriame vandens judėjimas gali kelti smėlio daleles. Be pagrindinio vardo oficialiuose šaltiniuose vartojami Lino versmės ir Bavainiškės šaltinio pavadinimai. Pirmasis vietą sieja su vardiniu pasakojimu, antrasis - su artimiausia gyvenviete.
VLE pateiktame padavime šioje vietoje gyvenęs žynys Sėtikis ir jo sūnus Linas. Pasakojama, kad Linas nuvedė užpuolikus ant ežero ledo, kartu su jais nugrimzdo, o šventyklos vietoje ištryškusi versmė buvo pavadinta jo vardu; Sėtikio vardas atitekęs ežerui. Tai prasmingas vietos kilmės pasakojimas, tačiau jis neįrodo nei šventyklos, nei konkretaus istorinio mūšio.
Lankykite kaip jautrią versmę, o ne braidyklę ar vandens kolonėlę
Atskiras Lino verdenės bilietas, kasa ar vartų darbo laikas oficialiuose šaltiniuose neskelbiami. Tai lauko objektas, kurį geriausia lankyti šviesiu metu; kelionei nuo aikštelės, ramiam stebėjimui ir grįžimui skirkite apie 45-90 min. Naktį nedidelę versmę sunku įvertinti, o šlapias akmuo ir medis tampa slidesni.
Likite ant įrengto tako ir liepto, nebraidykite baseinėlyje, nejudinkite sienelės akmenų, nevalykite nuosėdų ir neužtvenkite nė vieno latako. Liaudies paprotyje minimos monetų aukos šiandien neturėtų virsti šiukšlinimu: nemeskite pinigų ar kitų daiktų į vandenį ir nepalikite juostelių ant augalų.
Akmeninis grindinys, žvyrkelis, drėgmė ir galimas medinis lieptas reiškia, kad patikimas bepakopis priėjimas nepatvirtintas. Vežimėliu, su vaikų vežimėliu ar turint pusiausvyros sunkumų verta iš anksto kreiptis į Aukštaitijos saugomų teritorijų direkciją dėl dabartinės tako būklės. Šalia šalto vandens prižiūrėkite vaikus ir nebandykite lipti nuo tako į Sėtikio pakrantę.
