
- Vieta
- Kauno miesto savivaldybė
- Regionas
- Kaunas
- Tipas
- miško parkas su natūraliais pėsčiųjų takais, Neries pakraščiu ir dviračių trasa
- Adresas
- Kleboniškio g., Kaunas
- Koordinatės
- 54.95020, 23.93120
- Kiek skirti laiko
- 1-3 val. trumpam pasivaikščiojimui; visam 10 km dviračių takui ir gilesniam miškui reikia daugiau laiko
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu nuo pavasario iki rudens; žiemą kalneliai gali būti slidūs, o po audros būtina įvertinti medžius
Kleboniškis Park, Kleboniškio miško parkas Kaune
Laukinio miško pojūtis šalia miesto
Kleboniškio miško parkas išlaiko laukinio miško bruožus visai šalia miesto. Vakaruose ir šiaurėje jį juosia Neris, todėl nuo upės pusės lankytojų srautas mažesnis, o miško giluma išlaiko ramesnę, mažiau prižiūrėtą išvaizdą. Pietinė dalis yra ta, kur kasdien dažniausiai ateina kauniečiai.
Tai nėra vienas trumpas, vienodai sužymėtas miesto takas. Parko prieigos, natūralūs miško keliukai, dviračių trasa ir Neries pakraštys sudaro didesnį maršrutų tinklą. Prieš išvykdami pasirinkite konkretų startą ir grįžimo kryptį, nes nuo vieno tako galo iki kito gali būti kur kas toliau nei rodo parko pavadinimas.
Neris saugo šiaurinį parko kraštą
Neris apjuosia vakarinę ir šiaurinę parko puses. Nuo tako prie upės matomas ne vien vanduo: slėnio reljefas, skirtingo tankumo miškas ir krantų augalija paaiškina, kodėl parko giluma gali atrodyti nuo miesto atskirta net tada, kai gatvė nėra toli.
Prie kranto nekurkite naujų nusileidimų ir neikite per nestabilų šlaitą vien dėl vaizdo. Upės vandens lygis, šlapia žemė ir nuvirtę medžiai keičia saugias vietas. Jei takas baigiasi ar tampa neaiškus, apsisukite, o ne braukitės pakrante per krūmus.
Neris taip pat reiškia vandens pavojų vaikams ir šunims. Laikykitės atstumo nuo stataus krašto, nepalikite vaikų be priežiūros ir augintinį vedžiokite taip, kad jis nepatektų į srovę. Upės pakraštys yra gamtinė aplinka, ne prižiūrimas paplūdimys.
10 km dviračių takas ir skirtingos dangos
Kauno miesto savivaldybė aprašo Kleboniškio miško dviračių taką kaip maždaug 10 km rekreacinę trasą, kuria galima nuvažiuoti iki Narėpų gyvenvietės Kauno rajone. Tai patraukli ilgesnės dienos kryptis, tačiau oficialus aprašas yra senesnis ir pats mini, kad danga kai kur reikalavo remonto.
Dviračių taku gali naudotis ir parko priežiūros transportas, todėl dviratininkai bei pėstieji turi laikytis dešinės, pristabdyti akluose posūkiuose ir neblokuoti kelio. Vasarą šakos, smėlis, šlapios lapų sankaupos ir duobės gali paslėpti dangos nelygumus.
Jei norite tik pasivaikščioti, rinkitės trumpą pažįstamą atkarpą nuo Kleboniškio gatvės. Jei planuojate visą dviračių kelią, turėkite vandens, atsarginį laiką ir patikrinkite, ar grįšite tuo pačiu keliu, ar turite kitą teisėtą išvažiavimo variantą.
Kleboniškio šaltinėlis ir vandens atsakomybė
Eigulių seniūnijos informacijoje minimas visiems žinomas Kleboniškio šaltinėlis, prie kurio žmonės ateina pasisemti iš žemės gelmių trykštančio vandens. Tai vietos atminties ir kasdienio naudojimo faktas, tačiau jis nėra aktualaus geriamojo vandens tyrimo ar leidimo santrauka.
Natūralus šaltinis gali būti veikiamas aplinkos, sezono ir paviršinio nuotėkio. Nereikėtų vaikams duoti vandens vien todėl, kad jis atrodo skaidrus, taip pat nereikėtų naudoti bendrų puodelių. Kelionei pasiimkite savo vandenį, o dėl šaltinio tinkamumo vartoti vadovaukitės naujausiais vietos perspėjimais.
Jei prie versmės susidaro eilė, neužtverkite tako ir nebriskite į šlapią pakraštį. Šaltinio vieta yra jautresnė už asfaltuotą vandens kolonėlę: neplaukite indų, neperstatykite akmenų ir neardykite aplinkos.
Miško parkas su istorijos pėdsakais
Kleboniškio apylinkių istorija siejasi su Kauno miesto plėtra: VLE nurodo, kad 1929 m. Kleboniškyje pastatyta didelė vandentiekio stotis, o 1959 m. teritorija prijungta prie Kauno. Miško ir miesto sluoksniai čia yra greta, todėl verta stebėti ne tik medžius, bet ir senų infrastruktūros vietų kontekstą.
Kleboniškio miške taip pat galima rasti skirtingų laikotarpių žmogaus veiklos pėdsakų, tačiau ne kiekvienas pylimas ar duobė yra pažymėtas objektas. Nelipkite į neaiškias duobes, neardykite žemės ir neimkite radinių. Jei manote aptikę kultūros paveldo ar karinį objektą, fotografuokite iš tako ir praneškite atsakingai institucijai.
Po audros senas miškas reikalauja ypatingo atsargumo. Venkite stipraus vėjo, neikite po kabančiomis šakomis, o užtvertą ruožą apeikite tik oficialiai nurodytu keliu. Šiurkšti miško išvaizda yra jo vertė, ne ženklas, kad lankytojas gali tvarkyti aplinką savo nuožiūra.










