Ukmergės rajono savivaldybė
Aukštaitija
Patvenktinis ežeras su plaukiojančiomis salomis
Vepriai (Veprių miestelis), Ukmergės r.
55.14500, 24.57440
1-2 val. prie ežero; +2-3 val. visam Kalvarijų keliui
vasara - maudynėms; salos labiausiai juda stipriame vėjyje ar po liūties
Veprių ežeras su plaukiojančiomis salomis, patvenktinis Veprių ežeras
Veprių ežeras ir jo plaukiojančios salos
Veprių ežeras prie Veprių miestelio Ukmergės rajone žinomas dėl reto gamtos reiškinio - plaukiojančių salų. Tai nendrėmis ir krūmais apaugę durpių bei šaknų sluoksniai, kurie nėra pritvirtinti prie dugno, todėl gali judėti per ežerą. Tokio masto ir judrumo nendrių salos Lietuvos ežeruose pasitaiko retai, ir būtent jos yra pagrindinė vietos įdomybė.
Ežeras nedidelis, todėl jį patogu apeiti ar apžiūrėti per valandą kitą. Vis dėlto pats salų judėjimas priklauso nuo oro: ryškiausiai jis matomas stipriame vėjyje arba po smarkios liūties, todėl reginys nėra garantuotas ir priklauso nuo aplinkybių.
Kaip atsiranda plaukiojančios salos
Salų atsiradimą lemia pakeltas vandens lygis. Kai vanduo pakilo, nuo pelkėtų krantų atsiplėšė nendrių šaknynų sluoksniai; jie ilgainiui sustorėjo, apaugo paparčiais, karklais, juodalksniais ir kitais drėgmę mėgstančiais augalais, susijungė ir išaugo į ištisas salas. Kelios didelės salos buvo nuplėštos nuo pietvakarinio kranto ir nudreifavo į rytinę ežero dalį.
Vietiniai pasakoja, kad smarkiame vėjyje didžiausia sala gali plaukti beveik valties greičiu ir palikti ryškų taką vandenyje. Salą ne kartą bandyta pritvirtinti - metaliniais lynais ir net keliasdešimčia į dugną sukaltų medinių strypų, tačiau lynai dingo, o strypai supuvo. Šiuos vaizdingus pasakojimus verta vertinti kaip vietos žmonių stebėjimus, o ne tikslius matavimus.
Patvenktas ežeras: dydis, gylis, vandens lygis
Veprių ežeras yra patvenktinis, o ne natūralios kilmės. Jo plotas - apie 38,3 ha, didžiausias gylis siekia 3,2 m, vidutinis - apie 1,9 m, vandens paviršius yra 66,4 m virš jūros lygio. Vandens lygis kelis kartus dirbtinai keltas XIX-XX a., paskutinį kartą - 2000 m., o prie miestelio yra užtvanka.
Su ežeru susijęs ir vietos pasakojimas apie Sanklero salą. Pasakojama, kad iki XX a. vidurio pietiniame krante buvusi tikra sala su senu galingu ąžuolu; ją esą pamėgęs Veprių dvare gyvenęs škotas, pagal kurį sala ir pavadinta. Pakėlus vandens lygį sala buvo užtvindyta, o nukirsto ąžuolo kamienas, sakoma, tebematyti po vandeniu. Tai - vietos istorijos sluoksnis, kurį verta priimti atsargiai.
Vepriai aplink ežerą: Kalvarijos, dvaras, muziejus
Tarp Veprių ežero ir Šventosios upės driekiasi Veprių Kalvarijos - vienas Kauno arkivyskupijos piligriminių Kryžiaus kelių. Maždaug 5,5 km maršrutą sudaro bažnyčia, 35 Kryžiaus kelio stotys ir mūrinės koplyčios. Kelias pirmą kartą nueitas 1846 m., medinės koplyčios mūrinėmis pakeistos 1882-1900 m.; sovietmečiu Kalvarijos nugriautos, o 1989-1990 m. atstatytos. Statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
Pietinėje miestelio pusėje teka Šventoji - trečia pagal ilgį Lietuvos upė; su Kalvarijomis susijęs ir nedidelis Cedrono (Kidrono) vardu vadinamas upelis, kurio vandeniui priskiriama gydomoji galia. Vepriuose taip pat išlikę dvaro sodybos fragmentai ir veikia Veprių krašto muziejus, todėl vietą galima paversti ne vien gamtine, bet ir istorine kelione.
Kaip aplankyti Veprių ežerą
Ežeras yra atvira, nemokama vieta, prieinama ištisus metus. Prie miestelio įrengti paplūdimiai su persirengimo kabinomis, stovėjimo aikštele ir poilsio vietomis, todėl vasarą čia patogu maudytis ir ilsėtis. Plaukiojančias salas geriausia stebėti vėjuotą dieną.
Apsilankymą prie ežero verta derinti su Veprių Kalvarijomis - visą 5,5 km kelią pereiti prireikia papildomų 2-3 valandų. Daugiausia piligrimų čia susirenka per Sekmines, kai vyksta tradicinės pamaldos ir procesijos.
