- Tipas
- Dievas
- Sritis
- Namų turtas, ugninis skrydis, nešama gausa, namų dvasia
- Šaltinių būsena
- tautosakinė
kaukas, pūkis, damavykas
Kas yra Aitvaras Lietuvių mitologijoje?
Aitvaras yra Lietuvių mitinė būtybė, namų dvasia, sakmėse nešanti šeimininkui turtą ir gausą. Rytų ir vakarų aukštaičių sakmėse jis vadinamas aitvaru, Žemaičių – kauku, šiaurinėje Lietuvoje kartais pūkiu, pietrytinėje – damavyku, sparyžiumi ar kokliku, kai kur – skalsininku, gausinėliu.
Tai vienas spalvingiausių Lietuvių tautosakos personažų. Aitvaras priklauso žemiausiam mitologijos lygmeniui – ne dangaus Dievams, o namų ūkio dvasioms, su kuriomis žmogus susiduria kasdienybėje, klėtyje ir sodyboje.
Aitvaro pavidalai ir kilmė
Aitvaras įsivaizduotas kaip gaidys, juodas katinas, rupūžė, koks žvėrelis ar bitinas, o skrisdamas atrodydavęs kaip ugnies kamuolys, ilgas pagaikštis ar rankšluostis. Būtent ši ugninė, per dangų lekianti uodega yra ryškiausias jo ženklas.
Tikėta, kad aitvaras išperinamas iš kiaušinio, kurį padeda devynerių ar dvylikos metų gaidys. Jį esą galima nusipirkti Rygoje ar Karaliaučiuje (tai būdavęs angliukas, medžio gabalas ar vabalas), rasti ir parsinešti namo arba pasigauti skrendantį ir prisijaukinti padedant ant girnų kiaušinienės.
Aitvaro nešama gausa
Aitvaras laikomas klėtyje, ant aukšto, ant girnų ar palangėje ir maitinamas kiaušiniene, kukuliais, gaidžių skiauterėmis. Už tai jis skalsina gėrybes: neša grūdus, pinigus, šieną, myli ir avižomis šeria arklius.
Tačiau aitvaro nešami turtai turi tamsiąją pusę – jis juos paima iš kitų žmonių. Todėl aitvaro savininkas tautosakoje dažnai smerkiamas, o gausa suvokiama kaip vogta, ne sąžiningai uždirbta.
Pavojingas turtas: kodėl aitvaro vengta
Aitvaro laikymas vertintas prieštaringai. Vienose sakmėse jis – naudingas pagalbininkas, kurio praradimas laikytas nesėkme. Kitose – sunki našta: aitvaras vargina arklius, verčia šeimininką be saiko dirbti, o jo savininkų mirtis esanti sunki.
Todėl netyčia radę ar lengvabūdiškai nusipirkę aitvarą žmonės stengdavosi juo nusikratyti – pavyzdžiui, bernas tyčia suvalgo aitvarui skirtą maistą, o supykintus aitvarus sudegina. Tai rodo dvejopą požiūrį į staigų, nesąžiningą praturtėjimą.
Aitvaras tarp kitų tautų
Panašų mitologinį vaizdinį turi daugelis kaimyninių tautų: latviai (pūķis), rusai ir baltarusiai (domovoj, ugninis žaltys), lenkai (latawiec, zmok), vokiečiai (Drack, Puck), estai (kratt, puuk), suomiai (para).
Šie atitikmenys rodo, kad aitvaras priklauso plačiam Baltijos ir Šiaurės Europos turtą nešančių namų dvasių ratui. Visus juos jungia ta pati mintis: staigus turtas ateina iš antgamtinio padėjėjo ir turi savo kainą.
Aitvaras šiandien
Aitvaro vaizdinys padeda suprasti Lietuvių požiūrį į turtą, darbą ir sąžiningumą: gausa, gauta ne darbu, o antgamtine pagalba, visada dviprasmiška. Aitvaras tebėra populiarus tautosakos ir kultūros personažas.
Geriausia aitvarą skaityti kaip namų ūkio dvasią, gyvenančią kasdienybės pasaulyje – klėtyje, ant girnų, virš stogo. Per jį matoma, kaip Lietuvių sakmės aiškino sėkmę, skalsą ir jų kainą.
