Lankytinos vietos Lietuvoje

Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia: mažoji Žaliakalnio Kristaus Prisikėlimo parapijos bažnyčia

Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Žaliakalnyje yra atskiras nedidelis raudonų plytų pastatas, kurio nereikėtų painioti su didžiąja Kristaus Prisikėlimo bazilika. 1928 m. konsekruotoje, vėliau rekonstruotoje šventovėje išliko penkių altorių tradicija ir vienuolika prof. Stasio Ušinsko vitražų, tačiau tai veikianti parapija, o ne nuolat atviras muziejus.

Vieta
Kauno miesto savivaldybė
Regionas
Kaunas
Tipas
istorinė katalikų bažnyčia
Adresas
Aukštaičių g. 4, LT-44147 Kaunas
Koordinatės
54.90519, 23.92100
Kiek skirti laiko
30-60 min., priklausomai nuo to, ar bažnyčia atverta ir ar vyksta pamaldos
Geriausias metas
ne pamaldų metu, iš anksto pasitikslinus su parapija
Vardai ir variantai

Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia

Mažoji bažnyčia Žaliakalnyje, ne bazilika

Kauno Mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia yra atskiras nedidelis pastatas Žaliakalnyje, Aukštaičių g. 4. Nors ji priklauso tai pačiai Kristaus Prisikėlimo parapijos istorijai, tai nėra didžioji bazilika Žemaičių g. 31A: skiriasi pastatas, adresas, mastelis ir lankymo patirtis.

Išorėje ją atpažinsite iš raudonų plytų mūro, stataus pilko stogo, kvadratinio medinio varpinės bokštelio su kryžiumi, apvalaus lango ir dviejų mažų įėjimų. Tamsi metalinė tvora bei nedidelis žalias šventorius sujungia pastatą su gyvenamuoju Žaliakalnio audiniu.

Nuo pirmosios laikinos bažnyčios iki 1928 metų pastato

Kristaus Prisikėlimo bendruomenė pirmąją laikiną medinę bažnyčią pradėjo 1923 m. pradžioje, o ją konsekravo tų pačių metų rugsėjo 23 d. Antrasis laikinasis statinys, suprojektuotas ir inžinieriaus Z. Novenio vadovautas, buvo konsekruotas 1928 m. gruodžio 23 d.

Inžinierius K. Reisonas vadovavo 1933 m. restauracijai ir rekonstrukcijai, per kurią pastatas buvo apmūrytas plytomis ir įrengti penki altoriai. Dabartinė raudonų plytų išraiška todėl yra ne vien ankstyvosios laikinosios bažnyčios, bet ir vėlesnio perdirbimo rezultatas.

Vitražai ir penkių altorių erdvė

Bažnyčios interjerą išskiria vienuolika prof. Stasio Ušinsko sukurtų vitražų, datuojamų 1945-1947 m. Trys presbiterijos vitražai vaizduoja Dievą Tėvą, Nekaltąją Mergelę Mariją ir šv. Kazimierą. Šią detalią geriausia apžiūrėti iš vidaus tik tada, kai parapija leidžia ramiai užeiti.

Vitražai veikia kartu su nedidelės navos, medinių suolų ir altorių masteliu. Tai kitokia patirtis nei monumentalioje bazilikoje: šioje šventovėje svarbi ne didelė panorama, o išlikusi bendruomeninė erdvė ir šviesos kaita per spalvotus langus.

Parapijos istorija XX amžiuje

Kai didžioji Prisikėlimo bazilika buvo konfiskuota, mažoji bažnyčia tapo Kristaus Prisikėlimo bendruomenės atrama sovietmečiu. Liturginiam centrui persikėlus 2004 m., jos vaidmuo pasikeitė, tačiau pastatas liko gyvos parapijos dalimi.

Parapijos istorijoje taip pat nurodomas kapitalinis 2006 m. remontas ir 2010 m. atlikti šventoriaus darbai. KPD dokumentuose pastatas identifikuojamas kaip kultūros vertybė KVR 33558, o jo dabartinė išraiška susiformavo per kelis XX a. pradžios statybos ir rekonstrukcijos etapus.

Lankymo praktika

Tai veikianti bažnyčia, todėl pamaldos ir parapijos gyvenimas turi pirmenybę prieš turisto planą. Nuolatinio muziejinio darbo laiko ar bilieto čia nėra; prieš vykdami pasitikrinkite parapijos informaciją, o viduje elkitės tyliai ir nefotografuokite ten, kur to neleidžiama.

Pastato adrese susikerta keli variantai: parapijos ir KPD duomenys nurodo Aukštaičių g. 4, o arkivyskupijos sąraše dar pasitaiko g. 6. Žemėlapyje naudojamas g. 4 pastato taškas, tačiau dėl įėjimo ar parapijos raštinės geriausia susisiekti iš anksto. Išorei ir šventoriui skirkite apie 30-60 minučių.

Kauno Mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šaltiniai