Lankytinos vietos Lietuvoje

Žiežmarių sinagoga - viena nedaugelio išlikusių medinių sinagogų

Žiežmarių sinagoga - viena nedaugelio išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje. Architektūros tyrimų centras dabartinį pastatą datuoja 1782 m.; po sovietmečio apleistumo sinagoga restauruota ir 2021 m. atverta kaip kultūros erdvė, sauganti Žiežmarių žydų bendruomenės atmintį.

Vieta

Žiežmariai, Kaišiadorių rajono savivaldybė

Regionas

Kaišiadorių rajonas

Tipas

Medinė sinagoga, pritaikyta kultūros erdvei

Adresas

Vilniaus g. 6, Žiežmariai

Koordinatės

54.80370, 24.44460

Kiek skirti laiko

30-45 min.

Geriausias metas

ištisus metus; verta derinti su renginiu ar ekskursija, dėl kurios susitariama iš anksto

Vardai ir variantai

Žiežmarių medinė sinagoga

Žiežmarių sinagoga: reta medinė šventovė

Žiežmarių sinagoga stovi Žiežmariuose, Vilniaus gatvėje, sklypo gilumoje. Tai viena nedaugelio išlikusių medinių sinagogų Lietuvoje - kadaise tokių šventovių buvo daug, tačiau iki šių dienų jų liko vos keliolika, todėl Žiežmarių pastatas yra svarbus medinės sinagogų architektūros paminklas.

Sinagoga įdomi ir savo savitu, asimetrišku tūriu, ir tuo, kad ji jungia kelias funkcijas: vakarinėje dalyje buvo dviaukštė moterų patalpa, o rytinėje - vienaaukštė, beveik kvadratinė vyrų maldos salė. Šiandien tai atgaivinta vieta, sauganti Žiežmarių žydų bendruomenės atminimą.

Statyba ir Žiežmarių žydų bendruomenė

Žydai Žiežmariuose įsikūrė dar XVII a. Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras (AUTC) dabartinį medinį pastatą datuoja 1782 m. Datą verta pateikti atsargiai: skirtingi šaltiniai mini ir XVII a. pabaigos pirmąją sinagogą, ir XIX a., todėl tiksliausia remtis AUTC nurodyta 1782 m. data dabartiniam pastatui.

XIX a. pabaigoje Žiežmariai buvo daugiausia žydų miestelis - 1897 m. iš beveik 2800 gyventojų per 1600 buvo žydai; veikė kelios sinagogos, žydų liaudies bankas, mokykla. 1918 m. miestelio sinagogos nukentėjo per gaisrą, o medinė sinagoga po jo atstatyta.

Medinė architektūra ir interjeras

Sinagoga suręsta iš sienojų, apkalta vertikaliomis lentomis; ją dengia keturšlaitis stogas. Vyrų maldos salėje centre buvo bima, o rytinėje sienoje - Aron Kodešo vieta; salė apšviesta net aštuoniolikos langų - daugiau, nei reikalauja apeigų taisyklės.

Iš pirminio interjero išliko vertingų elementų: dvi iš keturių bimą žyminčių kolonų su puoštais kapiteliais, iliuzinis aštuonkampis skliautelis su rozete, taip pat viršutinės sienos moterų galerijos angos. Architektūroje juntama romantizmo bruožų. Sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą.

Holokaustas, sovietmetis ir atgimimas

Antrojo pasaulinio karo metais Žiežmarių sinagogos istorija tragiška: nacių okupacijos metu pastate buvo laikomos moterys, vaikai ir seni žmonės, o 1941 m. vasarą Žiežmarių ir apylinkių žydai buvo sušaudyti Strošiūnų miške. Tai dalis viso miestelio žydų bendruomenės sunaikinimo istorijos.

Sovietmečiu sinagoga naudota kaip sandėlis ir apleista. 2015 m. pastatas perduotas Kaišiadorių rajono savivaldybei restauruoti ir pritaikyti bendruomenės, kultūros bei turizmo reikmėms. Po restauracijos sinagoga 2021 m. vėl atverta; dabar joje vyksta koncertai, parodos, edukacijos ir ekskursijos, o ją prižiūri Žiežmarių kultūros centras.

Kaip aplankyti Žiežmarių sinagogą

Sinagogą patogu aplankyti keliaujant tarp Vilniaus ir Kauno, nes Žiežmariai yra prie pat pagrindinės trasos. Apžiūrai dažniausiai pakanka 30-45 min.: verta apžiūrėti medinį eksterjerą, restauruotą interjerą su bimos kolonomis ir moterų galerijos angomis.

Sinagoga veikia kaip kultūros erdvė, todėl lankymas dažnai vyksta renginių metu arba iš anksto susitarus dėl ekskursijos. Viešų lankymo valandų gali būti neskelbiama, todėl tyrimų metu rekomenduojama susisiekti su Žiežmarių kultūros centru ar pasitikrinti savivaldybės puslapį.

Žiežmarių sinagogos šaltiniai