- Vieta
- Pakruojis, Pakruojo rajono savivaldybė
- Regionas
- Pakruojo rajonas
- Tipas
- istoristinė dvibokštė trinavė pseudobazilikinė mūrinė bažnyčia
- Adresas
- Vytauto Didžiojo g. 67A, LT-83158 Pakruojis
- Koordinatės
- 55.98047, 23.85397
- Kiek skirti laiko
- 30-45 min.; ilgiau per Mišias arba iš anksto susitarus dėl vidaus apžiūros
- Geriausias metas
- prieš oficialiai paskelbtas Mišias arba po jų, kai galima užeiti netrukdant parapijos gyvenimui; Šv. Jono Krikštytojo atlaidų programą tikrinkite atskirai
Pakruojo bažnyčia, Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia
Balta dvibokštė Pakruojo dominantė prie Kruojos
Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Vytauto Didžiojo gatvėje, Kruojos dešiniajame krante. VLE ją priskiria istorizmo architektūrai. Baltai tinkuotą pagrindinį fasadą įrėmina du kvadratiniai bokštai su aukštomis skardinėmis smailėmis, tarp jų kyla trikampis frontonas. Virš arkinio portalo įkomponuotas apskritas langas, o bokštų ir šoninių fasadų langų angos užbaigtos pusapskritėmis arkomis. Šie apvalių arkų motyvai leidžia atpažinti neoromaninės architektūros įtaką, tačiau pats VLE objektą apibūdina platesniu istorizmo terminu.
Šventorių juosia akmens ir mūro tvora su puošniomis kaltinėmis grotomis. Pagrindiniai vartai atveria tiesią fasado ašį, todėl geriausias bendras vaizdas atsiveria nuo gatvės ir vartų. Koordinatės 55.980475, 23.853969 pateikiamos kaip reprezentacinis taškas prie oficialiame vyskupijos puslapyje nurodyto Vytauto g. 67A adreso, o ne kaip išgalvotai tikslus durų slenkstis. Atskiros varpinės čia nėra - abu varpai kabo fasado bokštuose.
Trys skirtingi pastatai: 1630 m. koplyčia, 1750 m. medinė bažnyčia ir dabartinė šventovė
VLE nurodo, kad 1630 m. Pakruojyje pastatyta filijinė bažnyčia. 2024 m. Pakruojo rajono savivaldybės Juozo Paukštelio viešosios bibliotekos leidinyje minima ir 1613 m. versija, tačiau ji pateikiama kaip prielaida apie mažą medinę maldyklą senųjų kapinių vietoje. Patikimiausia 1630 m. laikyti dokumentuotu atskaitos tašku, o 1613 m. - vietos istoriografijoje fiksuojama, bet ne galutinai patvirtinta versija.
Per XVIII a. karą sudegusi bažnyčia 1750 m. atstatyta Pakruojo dvaro savininko Jono Zabielos fundacija. Ji buvo medinė, suręsta iš eglinių rąstų ant akmens pamatų, kryžiaus plano, su dviem koplyčiomis ir šešiais altoriais. Vėliau prie jos pristatyti du rąstiniai bokštai, o varpai kabėjo atskiroje medinėje varpinėje. Šios detalės priklauso 1750 m. pirmtakei - jų negalima automatiškai perkelti dabartiniam 1887 m. mūriniam pastatui.
Galinevičiaus projektas, 1885-1887 m. statyba ir 1890 m. konsekravimas
Leidimo naujai mūrinei bažnyčiai prašyta nuo 1873 m. Kauno gubernijos architektas Ustinas Galinevičius projektą parengė 1884 m., o jis patvirtintas 1885 m. kovo 31 d. Klebonas Stasys Tomkevičius statybą pradėjo gavęs Žemaičių vyskupo Mečislovo Paliulionio 1885 m. liepos 9 d. pranešimą. Pastatas baigtas 1887 m. VLE jį taip pat datuoja 1887 m. ir nurodo, kad bažnyčia pašventinta 1890 m.; bibliotekos leidinys rašo, kad tais metais ją konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis.
Viename Pakruojo savivaldybės urbanistiniame tyrime pateikti 1891 m., tačiau VLE ir išsamesnis 2024 m. bibliotekos leidinys sutampa dėl 1890 m., todėl čia vartojama būtent ši data, o neatitikimas nutylimas nėra. Statybos finansavimo pasakojimai taip pat skiriasi: vieni šaltiniai pabrėžia parapijiečių lėšas, kiti - Pakruojo dvaro savininkų Ropų duotas statybines medžiagas. Saugiausia matyti abi indėlio formas ir nevadinti vieno rėmėjo vieninteliu statytoju.
Pseudobazilikinė erdvė ir trys orderinių formų altoriai
Istorinėje bibliotekos studijos dalyje dabartinė bažnyčia aprašyta kaip dvibokštė, trinavė ir pseudobazilikinė, sumūryta iš akmens bei plytų, tinkuota ir dengta skarda. To paties leidinio skirtingose vietose plano ir apsidės aprašai nesutampa: vienur rašoma apie stačiakampį planą bei tiesią apsidę, kitur - apie kryžminį planą ir trisienę apsidę. Todėl šiame puslapyje nepasirenkama viena tariamai neabejotina versija; lankytojui patikimiausi atpažinimo ženklai yra trijų navų tūris, du fasado bokštai, tinkuotas mūras ir aukštos smailės.
Pastačius mūrinę bažnyčią nauji altoriai buvo užsakyti meistrui Danauskui. Didysis trijų tarpsnių altorius skirtas Švč. Mergelei Marijai Belaisvių Išlaisvintojai: apatiniame tarpsnyje stovi šv. Petro ir šv. Pauliaus skulptūros, aukščiau yra Jėzaus krikšto ir Švč. Trejybės paveikslai. Dešinysis altorius skirtas Nukryžiuotajam Jėzui, kairysis - Švč. Mergelės Marijos Apsilankymui. Tai trys konkrečiai aprašyti dabartinio interjero altoriai, o ne šeši 1750 m. medinės pirmtakės altoriai.
Garalevičiaus vargonai ir Maskvos bei Valdajaus varpai
XX a. pradžioje, ne vėliau kaip 1904 m., bažnyčioje pastatyti Kauno vargonų meistro Jono Garalevičiaus vargonai. Autorystę patvirtina griežykloje išlikusi porcelianinė firmos emblema su įrašu Jan Garalewicz / Kowno. Lietuvos vargonų kultūros vertybių registras instrumentą datuoja XX a. pradžia, nurodo vieną manualą, pedalus ir 13 registrų, o unikalų visumos kodą - 4420. Bibliotekos leidinyje rašoma apie 12 balsų, todėl skaičiai šaltiniuose nesutampa; oficialaus registro 13 registrų įrašas čia laikomas pagrindiniu, bet skirtumas aiškiai pažymimas.
Bokštuose kabo du XIX a. pabaigos varpai, kuriuos etnologas Libertas Klimka sieja su Maskvos ir Valdajaus liejyklomis bei dviem skirtingomis formos tradicijomis. Tikslios jų nuliejimo ir įkėlimo datos nenustatytos. Didysis Valdajaus varpas yra 80 cm skersmens ir 80 cm bendro aukščio, jame nurodyta 19 pūdų ir 30 svarų masė. Mažasis yra 48,5 cm skersmens ir 48 cm aukščio, pažymėtas 3 pūdų ir 19 svarų mase; du Rusijos herbo medaliai leidžia jo gamybą datuoti 1882-1896 m. Abiejų skambinimas dabar elektrinis.
Šventoriaus atmintis ir lankymas pagal parapijos ritmą
Šventoriuje verta apžiūrėti ne tik vartus. Čia stovi 1933 m. Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos Pavasaris Pakruojo kuopos paminklas, 1989 m. atidengtas paminklas tremtiniams, kryžiai ir koplytstulpiai. Šventoriuje palaidotas kunigas ir rašytojas Mikalojus Šeižys-Dagilėlis, Pakruojyje klebonavęs 1933-1950 m.; 1934 m. jis remontavo ir dažė bažnyčią, o 1947 m. parašė parapijos istorinę apybraižą. 2023 m. įstatytas naujas ąžuolines paradines duris puošia Pakruojo herbas ir Šiaulių vyskupijos jubiliejinis ženklas.
2026 m. liepos 20 d. Šiaulių vyskupijos puslapis skelbė Mišias sekmadieniais 9.00 ir 10.30 val., šeštadieniais 17.00 val. ir šiokiadieniais 17.00 val. Tai liturginis grafikas, o ne garantuotos turistinio lankymo valandos. Atskiras kasdienis turistų darbo laikas, bilieto kaina, pritaikymo judėjimo negalią turintiems žmonėms aprašas ir fotografavimo taisyklės oficialiai nepaskelbti. Prieš kelionę patikrinkite vyskupijos informaciją arba skambinkite parapijai telefonu +370 421 52 110; per Mišias elkitės kaip dalyviai ir nefotografuokite žmonių ar apeigų be leidimo.
