Birželio 24-oji, dažniausiai švenčiama birželio 23-iosios vakarą
Vasara
Jonų ir Janinų vardadienis, laužai, vainikai, paparčio žiedas, kupolės, bendruomenės
Joninės Lietuvoje sujungia šv. Jono dieną, vardadienio sveikinimus ir senuosius vasaros saulėgrįžos papročius: laužus, vainikus, kupoles, dainas ir paparčio žiedo legendą.
Kas yra Joninės Lietuvoje?
Joninės Lietuvoje yra birželio 24-osios šventė, kuri dažniausiai pradedama birželio 23-iosios vakarą. Ji sutampa su vasaros saulėgrįžos laikotarpiu, todėl šalia šv. Jono Krikštytojo dienos išliko daug senųjų gamtos papročių.
Šiandien Joninės yra ir vardadienio šventė, ir vasaros bendruomenių susibūrimas, ir proga prisiminti Rasų papročius. Dėl to Joninės vienu metu gali būti labai liaudiškos, labai šeimyniškos ir labai šiuolaikiškos.
Kada švenčiamos Joninės ir kodėl birželio 24-oji yra nedarbo diena?
Joninės minimos birželio 24-ąją, o pagrindiniai renginiai vyksta išvakarėse. Lietuvoje ši diena yra valstybinė šventė, todėl daug žmonių planuoja keliones, susitikimus gamtoje arba dalyvavimą viešuose renginiuose.
Praktiškai svarbiausias laikas yra birželio 23-iosios vakaras. Tuomet pinami vainikai, uždegami laužai, sveikinami Jonai ir Janinos, vyksta koncertai, vakaronės, rateliai ir nakties papročiai.
Kaip švenčiamos Joninės Lietuvoje šiandien?
Didžiuosiuose renginiuose Joninės dažnai turi sceną, koncertą, prekybininkų ar amatų mugę, folkloro kolektyvus, vainikų pynimą ir simbolinį laužo uždegimą. Tai patogu tiems, kurie nori aiškios programos ir šventinės atmosferos.
Bendruomeninėse Joninėse daugiau vietos lieka papročiams. Žmonės patys pina vainikus, dainuoja, eina prie vandens, šoka ratelius, sveikina varduvininkus ir kalbasi prie laužo. Toks formatas dažnai artimesnis senajai šventės prasmei.
Joninių papročiai: laužai, vainikai, kupolės ir paparčio žiedas
Joninių laužas yra ir šviesos, ir bendruomenės ženklas. Aplink jį vyksta dainos, šokiai ir žaidimai. Kai kur išlikęs paprotys šokinėti per laužą, kuris siejamas su apsivalymu, drąsa ir sėkme.
Vainikai ir kupolės primena, kad Joninės nėra vien miesto koncertas. Tai šventė, kurios šaknys yra žolynuose, lauke, vandenyje ir naktyje. Paparčio žiedo legenda suteikia žaismingą paslaptį: jo ieškoma žinant, kad tikrasis radinys yra pats nuotykis.
Kuo Joninės skiriasi nuo Rasų šventės?
Rasos labiau pabrėžia saulėgrįžą, rasą, kupoliavimą ir archajišką šventės sluoksnį. Joninės labiau siejamos su šv. Jono vardu, Jonų ir Janinų sveikinimu, viešais renginiais ir plačiai atpažįstamu šventės pavadinimu.
Vis dėlto kasdienėje kalboje šios šventės dažnai susilieja. Žmogus gali sakyti, kad eina į Jonines, bet dalyvauti Rasoms būdinguose veiksmuose: pinti vainiką, leisti jį upe, dainuoti prie laužo ir praustis rasa.
Kaip pasiruošti Joninėms, jei norite ne tik koncerto, bet ir tradicijos?
Verta iš anksto pasidomėti, ar renginyje bus etnokultūros programa: vainikų pynimas, kupoliavimas, folkloro kolektyvai, rateliai, pasakojimai apie papročius ir bendras laužas. Tokie ženklai rodo, kad šventė nebus tik scena ir maistas.
Jei švenčiate su draugais, paprastas tradicinis planas gali būti toks: kartu surinkti žolynų, nupinti vainikus, uždegti saugų laužą ar žvakę, padainuoti bent kelias liaudies dainas, nueiti prie vandens ir sulaukti aušros.