Piliakalniai ir istoriniai kraštovaizdžiai

Ąžuolpamūšės piliakalnis iškilęs Tatulos ir Ūgės santakos kyšulio aukštumoje Pasvalio rajone.

Bakainių piliakalnis, vadinamas Pilimi, yra vienas didžiausių Kėdainių krašto gynybinių kompleksų.

Ginučių ir Papiliakalnės piliakalniai Aukštaitijos nacionaliniame parke sudaro vieną stipriausių ežeringosios Aukštaitijos istorinių kraštovaizdžių: čia siejasi…

Kačėniškės piliakalnio apylinkės Sirvėtos regioniniame parke jungia Mergežerio pakrantę, Čiūlėnų kalvyno reljefą, ankstyvą archeologinį sluoksnį ir pažintinį…

Kalnelio piliakalnis prie Joniškio - tai žiemgalių Sidabrės pilies vieta, kronikose minima kaip stipriausia ir paskutinė žiemgalių tvirtovė, kritusi Livonijos…

Kauno tvirtovės III fortas yra 1882-1889 m. pastatytas simetriškas raudonų plytų ir žemių įtvirtinimas pietinėje miesto dalyje.

Kernavės archeologinė vietovė yra UNESCO saugomas Neries slėnio, Pajautos slėnio ir penkių piliakalnių kraštovaizdis, kuriame matomi vieni svarbiausių…

Kulionių piliakalnis yra masyvi mišku apaugusi pusiasalio kalva tarp Želvų ir Trinktinio ežerų, datuojama 2-1 a. pr.

Kupiškio-Aukštupėnų piliakalnis yra didelis valstybės saugomas kompleksas ties Lėvens ir Aukštupio slėniais, o ne Kupiškio marių ar Uošvės Liežuvio parko dalis.…

Lentainių piliakalnis, dar vadinamas Lantainių, Kleboniškio ir Pekelkos piliakalniu, stūkso Radikiuose, virš Neries slėnio.

Lokėnėlių piliakalnis, vadinamas Žvalgakalniu, kyla stačiu iki 30 m aukščio šlaitu prie Lokio upelio ir tvenkinio.

Maisiejūnų piliakalniai - du skirtingi archeologiniai objektai Kauno marių regioniniame parke: ryškus Maisiejūnų I piliakalnis su maždaug 4 ha papėdės…

Mažųjų Žinėnų piliakalnis yra nacionalinės reikšmės archeologijos paminklas dešiniajame Neries krante, prie Šlėnos žiočių.

Moškėnų, dar vadinamas Laukupėnų, piliakalnis yra masyvi 20-30 m aukščio kalva Laukupės kairiajame krante.

Narkūnų piliakalnis prie Utenos yra vienas svarbiausių Aukštaitijos piliakalnių, dar vadinamas Utenio pilimi ir siejamas su ankstyvaisiais įtvirtinimais,…

Paberžės piliakalnis su gyvenviete stūkso Šilų gyvenvietėje, kairiajame Beržankos upelio krante.

Pakalniškių piliakalnis (Kleboniškių kalnas) Radviliškio rajone yra I tūkstantmečiu pr. m. e. datuojamas Daugyvenės slėnio objektas su papėdės gyvenviete ir…

Pakalnių piliakalnis, dar vadinamas Švedų baterija, stūkso prie Pakalnių kaimo, Vidinksto ežero pietvakarinėje pakrantėje.

Paragiškės piliakalnis su priešpiliu yra mišku apaugęs archeologinis kompleksas apie 200 metrų į šiaurę nuo Kortino ežero šiaurinio kranto.

Piepalių, Babtyno piliakalnis su gyvenviete stūkso Piepalių kaime, Nevėžio slėnio aukštutinės terasos kyšulyje.

Ringovės piliakalnis stūkso dešiniajame Nemuno krante, Ringovės ir Krestinavos griovų suformuotame kyšulyje, Ringovės entomologiniame draustinyje.

Šeimyniškėlių (Vorutos) piliakalnis prie Anykščių yra vienas plačiausiai tyrinėtų Lietuvos piliakalnių, siejamas su spėjama Mindaugo Vorutos pilies vieta ir…

Taurapilio piliakalnis stovi ant pietinio Tauragno ežero kranto: čia susitinka ežero panorama, Tauragnų pilies istorija ir vienas turtingiausių pirmo…

Ukmergės piliakalnis yra miesto centre stovinti Vilkmergės pilies vieta prie Ukmergėlės ir Šventosios santakos, datuojama XIV a.-XV a. viduriu.

Upytės piliakalnis, vadinamas Čičinsko kalnu, yra istorinės Upytės žemės centras - vienos iš kronikose minimų viduramžių Lietuvos žemių, ne kartą atrėmusios…

Velikuškių II piliakalnis, vadinamas Sala, yra atskiras Velikuškių archeologinio komplekso objektas Sartų regioniniame parke.

Velikuškių piliakalnis stačiais šlaitais iškilęs virš Sartų ežero Zarasų rajone, Sartų regioniniame parke.

Vieškūnų piliakalnis, dar vadinamas Šuneliškių kalnu ir Amalių piliakalniu, stūkso Palemone ant Nemuno slėnio aukštutinės terasos kyšulio prie Kauno marių.

Žagarės I piliakalnis, dar vadinamas Raktuvės kalnu, stūkso Žagarės vakariniame pakraštyje, dešiniajame Švėtės krante.

Žvelgaičio piliakalnis - įspūdingiausia Žagarės ozo dalis, iškilusi virš Švėtės kairiojo kranto Joniškio rajone.

Alsėdžių piliakalnis, vadinamas Žvėrinyčia arba Žvėrinčiumi, yra Kultūros vertybių registro objektas 16307 miestelio šiaurės vakarinėje dalyje, prie bevardžio…

Andulių, arba Ėgliškių, piliakalnis - Danės ir Šaltupio slėnių saugomas kuršių įtvirtinimas, su priešpiliu sudarantis valstybės saugomą archeologinį kompleksą.

Apuolės piliakalnis yra viena ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos vietų: kuršių Apulia siejama su Rimberto aprašytu švedų karaliaus Olafo…

Bilionių piliakalnis, dar vadinamas Švedkalniu, yra masyvi Žemaitijos kalva su ovalia aikštele, terasiniais šlaitais ir papėdės gyvenvietės pėdsakais; kartu su…

Bubių piliakalnis stūkso ant Dubysos kranto, prie Bubių tvenkinio, į pietvakarius nuo Šiaulių.

Burbaičių piliakalnis, dar vadinamas Piliuku, iškyla Kražantės dešiniajame krante ties mažo upelio santaka.

Daubarių I piliakalnis yra didesnioji dviejų greta Viešetės upelio esančių piliakalnių komplekso dalis.

Dovilų piliakalnis, dar vadinamas Gedminų pilimi, Muškalniu, Pelutės ar Pelalės kalnu, yra nacionalinės reikšmės KVR paminklas (u. k.

Eketės piliakalnis prie Gvildžių yra vienas didžiausių kuršių centrų Lietuvos pajūryje: 110 x 105 m aikštelę saugo 130 m ilgio pagrindinis pylimas, o į šiaurę…

Gandingos I piliakalnis, dar vadinamas Gondingos pilimi, yra pagrindinė penkių piliakalnių archeologinio kraštovaizdžio kalva Babrungo dešiniajame krante,…

Gegrėnų piliakalniai prie Žemaičių Kalvarijos - vienas svarbiausių Žemaitijos nacionalinio parko archeologijos kompleksų.

Girnikų kalnas, dar vadinamas Girnikų šventkalniu, yra aukščiausia Šiaulių rajono vieta (183,4 m) Kurtuvėnų regioniniame parke: nuo jo matyti Šatrija ir,…

Imbarės piliakalnis, dar vadinamas Pilale, yra vienas svarbiausių kuršių piliakalnių Salantų krašte: nuo ankstyvų įtvirtinimų iki X-XIII a. pilies ir 1253 m.…

Ivangėnų II piliakalnis įrengtas Suvirkštės kairiojo kranto kyšulyje, apie 100 m į pietryčius nuo didesniojo Ivangėnų piliakalnio.

Jurbarko piliakalnis, vadinamas Bišpiliu, kyla Imsrės kairiajame krante miesto šiaurės vakarų pakraštyje. 58 x 28 m aikštelę nuo aukštumos skiria 5 m pylimas, o…

Kalniškės, arba Gargždų, piliakalnis kyla maždaug 20 m virš Minijos prie pat Gargždų.

Kalnujų (Palendrių) piliakalnis Raseinių rajone yra I tūkstantmečiu datuojamas dviejų pylimų gynybinis objektas, kurį reikia lankyti ir kaip kraštovaizdį, ir…

Kartenos piliakalnis - virš Minijos slėnio kylantis kuršių laikų piliakalnis su 48 x 40 m aikštele, dviem pylimais ir grioviais; siejamas su Ceklio žeme, 1253…

Kartupėnų piliakalnis stūkso 20 m aukščio kyšulyje tarp Nemuno slėnio ir Kartupio, visai šalia Panemunės pilies.

Kubilių, arba Papušynio, piliakalnis stūkso dideliame kyšulyje ties Dubysos ir Gryžuvos santaka.

Kukuliškių piliakalnis - 2016 m. atrastas ir 2017 m. į Kultūros vertybių registrą įrašytas bronzos amžiaus piliakalnis su gyvenviete Pajūrio regioniniame parke.

Lopaičių piliakalnis prie Tverų yra ne tik archeologijos paminklas, bet ir vienas legendomis apipintų Žemaitijos etnomitologinių kompleksų.

Luokavos piliakalnis, dar vadinamas Lokavos kalnu arba Kerėžių piliakalniu, yra miško viduryje tarp Vėlaičių ir Kerėžių kaimų, aukščiausioje pelkėmis apjuostos…

Medvėgalio piliakalnis yra žemesniojoje Medvėgalio kalvos viršūnėje, Pilies kalne; čia stovėjo 1316 m. minima Medvėgalio pilis, svarbi Žemaitijos gynybinei…

Mikytų alkakalnis Žemaitijos nacionaliniame parke yra senovės šventvietės kraštovaizdis: miško kalva, aukojimų šulinio vieta, mitologinis akmuo su pėdos ženklu…

Molavėnų piliakalniai yra dviejų piliakalnių kraštovaizdis prie Šešuvies Raseinių rajone, datuojamas nuo I tūkst. pr.

Naglio kalnas Palangoje - nacionalinės reikšmės KVR objektas (Palangos kapinynas IV), apie 7 m aukščio pajūrio kopa su XVI-XIX a. kapinynu ir po smėliu…

Padievaičio piliakalnis prie Kvėdarnos yra tik labiausiai matoma daug didesnio archeologinio komplekso dalis.

Padubysio piliakalnis, vadinamas Kaukuru ir Kaimelės piliakalniu, įrengtas Dubysos dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje.

Pageluvio I piliakalnis, dar vadinamas Barsukyno piliakalniu, įrengtas aukščiausioje siauro ledyninio ozo vietoje tarp Pageluvio ežeryno miškų.

Pagramančio piliakalnis iškilęs daugiau kaip 20 m virš Akmenos ir Gramančios slėnių.

Pilių piliakalnis, Kultūros vertybių registre įrašytas kaip Pilių, Kaltinėnų piliakalnis, vadinamas Kepaluškalniu, iškyla dviejų daubų suformuotame kyšulyje į…

Puodkalių piliakalnis - nacionalinės reikšmės KVR paminklas (kodas 3254) Skuodo rajone, kalvoje tarp Bartuvos ir Erlos.

Salduvė, oficialiai Žuvininkų piliakalnis su gyvenviete, yra Šiaulių rytinio pakraščio archeologinis kompleksas: apskrita aikštelė, keli pylimai ir grioviai,…

Senosios Įpilties piliakalnis prie Darbėnų - vienas įspūdingiausių kuršių piliakalnių Žemaitijoje; galingais pylimais apjuosta jo aikštelė saugojo Duvzarės…

Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, yra vienas ryškiausių Panemunės istorinių taškų: čia stovėjo XIV a.

Skomantų piliakalnis, dar vadinamas Ragokalniu ir Papiliu, stūkso į vakarus nuo Skomantų kaimo, dešiniajame Veiviržo krante.

Sprūdės kalnas yra aukštas Žemaitijos piliakalnis su plačia Varnių duburio panorama, iš kurios matomi Biržulio ir Lūksto ežerai, Varniai, Luokė ir kiti regiono…

Šatrijos kalnas yra vienas ryškiausių Žemaitijos piliakalnių ir panoraminių taškų, garsus archeologiniais radiniais, senojo tikėjimo tradicijomis ir raganų…

Šventosios senovės gyvenvietė - nacionalinės reikšmės KVR objektas (u. k. 1813) ir vienas svarbiausių Lietuvos akmens amžiaus tyrimų telkinių: prie buvusios…

Vainagių piliakalnis yra Kurtuvėnų regioninio parko miškuose, pelkėto Vainagių kraštovaizdžio apsupta II tūkstantmečio pradžia datuojama kalva.

Veliuonos piliakalniai prie Nemuno yra vienas svarbiausių Panemunių istorinių kraštovaizdžių: Gedimino kapas, Ramybės kalnas ir Pilaitės sieja Junigedos bei…

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis, dar vadinamas Šv.

Alytaus piliakalnis prie Nemuno ir Alytupio santakos laikomas miesto pradžios vieta - čia stovėjo viduramžių Alytaus medinė pilis. 1377 m. paminėtas kronikoje…

Aniškio piliakalnis, oficialiuose dokumentuose vadinamas ir Arminų piliakalniu, slepiasi lapuočių miške netoli Gudelių ežero.

Atesninkų piliakalnis, oficialiai vadinamas ir Pilale, yra kukli pušimis bei krūmais apaugusi kalva Atesninkų I kaime.

Aukštadvario piliakalnis, dar vadinamas Pilaite, saugo ne vien viduramžių pilies pėdsakus.

Bambininkų piliakalnis, Kultūros vertybių registre įrašytas kaip Ąžuolinių, Bambininkų piliakalnis su gyvenviete, stovi Bambenos kairiajame krante Ąžuolinių…

Barčių piliakalnis yra pušimis apaugusi masyvi kalva Uosupio dešiniajame krante, oficialiame Kultūros vertybių registre vadinama Ulbinų, Čepelūnų, Barčių…

Bėčionių piliakalnis yra nedidelė 40 x 20 m aikštelę turinti kalva Gaujos dešiniajame krante, saugoma Dieveniškių istoriniame regioniniame parke.

Birštono piliakalnis, geriau žinomas kaip Vytauto kalnas, yra valstybės saugomas archeologinis objektas Vytauto parke, ties staigiu Nemuno posūkiu.

Bradeliškių piliakalnis, dar vadinamas Pakilta, yra vienas didžiausių Neries regioninio parko piliakalnių.

Buivydų piliakalnis yra aukštame Dūkštos slėnio kyšulyje, maždaug 400 m į pietus nuo Bradeliškių piliakalnio.

Buteliūnų piliakalnis yra atvira, iš kaimo kelio aiškiai matoma kalva Prapunto ežero pietrytiniame krante.

Dirmiškių piliakalnis, oficialiai vadinamas ir Strumpakalniu, yra kompaktiška miško kalva su neįprastu planu: dabartiniame KVR ovali šiaurės-pietų krypties…

Einoronių piliakalnis, Kultūros vertybių registre vadinamas ir Pilies kalnu, yra valstybės saugoma atskira masyvi kalva Pivašiūnų geomorfologiniame draustinyje.

Elveriškės piliakalnis, Kultūros vertybių registre vadinamas ir Eglynkalniu, yra nedidelė atskira kalva tarp laukų netoli Rudaminos.

Ežerėlių piliakalnis yra atskira, plati kalva Ežerėlių kaimo laukuose, maždaug už kelių kilometrų į pietus nuo Šventežerio.

Gerulių piliakalnis Prienų rajone yra nedidelis, tankiai medžiais ir krūmais apaugęs archeologinis kompleksas Stakliškių seniūnijoje, Gojaus miško pietiniame…

Karmazinų piliakalnis (Viršupis) Neries regioniniame parke yra nedidelė, bet svarbi Dūkštos slėnio gynybinė kalva, kurią geriausia suprasti kartu su gretimu…

Kaukų piliakalnis stovi Peršėkės kairiojo kranto vingyje, o kitapus upės esantis smarkiai nuplautas Obelytės piliakalnis su papiliu sudaro kitą to paties…

Krūminių piliakalnis stūkso Versekos dešiniajame krante, tarp patvenktos upės suformuoto Krūminių tvenkinio ir senojo slėnio daubų.

Liškiavos alkakalnis, dar vadinamas Bažnyčios kalnu, yra atskira stačiašlaitė kalva į rytus nuo Liškiavos piliakalnio.

Liškiavos piliakalnis prie Nemuno jungia ankstyvą gyvenvietės sluoksnį, viduramžių gynybinę vietą ir nebaigtos mūrinės pilies bokšto liekanas, todėl tai viena…

Maišiagalos piliakalnis, liaudyje vadinamas Bonos pilimi, iškilęs prie Dūkštos upės Vilniaus rajone.

Matiešionių piliakalnis yra mažas, bet ryškios gynybinės formos miško kalnas: 10 x 9 m keturkampę aikštelę juosia iki 2 m aukščio pylimai, o 10-12 m šlaitus…

Mėčiūnų piliakalniu vadinama pušimis apaugusi kalva iškyla vakariniame Ančios ežero krante, Gudiškės miške.

Merkinės piliakalnis stovi prie Nemuno ir Merkio santakos, ant stačiašlaitės kalvos, kuri XIV-XV a. buvo viena svarbių Lietuvos medinių pilių Nemuno gynybinėje…

Mikniūnų piliakalnis yra neaukšta, bet aiškiai įtvirtinta lapuočiais apaugusi kalva pelkėtų duburių apsuptyje.

Mošos, Naujasodžių piliakalnis su gyvenviete, vietos žmonių vadinamas Kazokų kalnu, yra nedidelis archeologinis kompleksas prie Mošios upelio Aukštadvario…

Naujosios Rėvos piliakalnis, dar vadinamas Rusų bažnyčia, slepiasi pušyne ant aukštos Neries dešiniojo kranto terasos.

Naujosios Vilnios pilkapynas slepiasi Barsukynės miške, virš Vilnios slėnio ir netoli Kučkuriškių užtvankos.

Kučkuriškių piliakalnis, dar vadinamas Naujosios Vilnios piliakalniu arba Barsukynės kalnu, stūkso Kučkuriškių apylinkėse, Pavilnių regioninio parko rytiniame…

Nemunaičio piliakalnis yra retas atvejis, kai kukliai miške matomas reljefas siejamas su gana ankstyvu ir konkrečiu rašytinių šaltinių pasakojimu.

Noreikiškių II piliakalnis yra platus, žemas ir iš dalies dirvonuojantis Alšios kairiojo kranto aukštumos kyšulys Noreikiškių kaime.

Paliūnų piliakalnis Lazdijų rajone yra plati atskira kalva, iškilusi tarp dirbamų laukų ir drėgnų žemumų.

Panemuninkų piliakalnis slypi Punios šilo miške ant siauro Nemuno kairiojo kranto viršutinės terasos kyšulio.

Paveisininkų piliakalnis iškyla atokioje Veisiejo ežero pietinio kranto kalvoje, kurią po vandens lygio pakėlimo nuo sausumos beveik atkirto pelkė.

Paverknių piliakalnis su papėdės gyvenviete, dar vadinamas Ginkaus kalnu, yra beveik Verknės nuplautas piliakalnis Birštono savivaldybėje.

Poteronių piliakalnis, vietos tradicijoje vadinamas Milžinų kalnu, yra kompaktiškas žolėtas įtvirtinimas Alovės dešiniojo kranto aukštutinės terasos kyšulyje.

Prelomčiškės piliakalnis kyla vakariniame Dusios krante ties mažo šaltiniuoto upelio žiotimis ir jungia vieną plačiausių Metelių regioninio parko panoramų su…

Pūčkorių piliakalnis yra atskira 18 m aukščio kalva Vilnios slėnyje, Pavilnių regioniniame parke.

Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu, iškilęs prie Nemuno ir Punelės santakos; jis jungia vieną gražiausių Nemuno kilpų panoramų, XIV-XV a. pilies…

Radžiūnų piliakalnis, dar vadinamas Pilaite ir senesniuose šaltiniuose Alytaus II piliakalniu, slepiasi Vidzgirio lapuočių miške tarp Kirmijos raguvos ir Nemuno…

Rudaminos piliakalnis iškyla kaip atskira didelė kalva tarp drėgnų pievų maždaug kilometro atstumu į pietus nuo Rudaminos.

Rumbonių piliakalnis iškyla Nemuno kairiojo kranto kyšulyje, kurį iš šiaurės vakarų apjuosia Pilupio slėnis.

Stirnių piliakalnis išsiskiria ne žinoma pilies kronika, o pačiu atradimu ir neįprastai galingais žemės įtvirtinimais.

Altoniškių piliakalnis, dar vadinamas Altonos kalnu, įrengtas aukštos Nemuno kairiojo kranto terasos kyšulyje tarp Nemuno slėnio ir Ovos upelio.

Bačkininkėlių piliakalnis stūkso ant atskiros kalvos Nemuno kairiojo kranto slėnio pakraštyje, dabartinių Kauno marių vakariniame krante.

Dirvonų piliakalnis Kalvarijos savivaldybėje yra ne seniai išgarsinta pilies vieta, o tik 2019 m. archeologo Egidijaus Šatavičiaus atpažintas Sūduvos aukštumos…

Dukurnonių piliakalnis su gyvenviete yra prie Surmiaus, arba Vilkų, ežero Dukurnonių kaime.

Kampinių piliakalnis, registre vadinamas ir Apšutkalniu, yra žema, pailga žole apaugusi kalva atviruose Kampinių laukuose.

Kaupiškių piliakalnis iškyla ant atviros kalvos į vakarus nuo Kaupiškių, prie kalvotosios Sūduvos ir lygumų sandūros. 74 x 30 m ovalią aikštelę juosia iki 16 m…

Kieliško piliakalnis yra nedidelė mišku apaugusi atskira kalva Peršėkės dešiniajame krante, žemdirbystės suformuotame Kieliško kaimo kraštovaizdyje.

Klebiškio piliakalnis, dar žinomas Pakiauliškio vardu, nėra įprasta kalva su išlikusia viršūnės aikštele.

Lakinskų piliakalnis yra didelis, tačiau iš atviro kraštovaizdžio beveik nematomas archeologinis kompleksas Šešupės dešiniajame krante.

Lepelionių piliakalnis prie Stakliškių garsėja taisyklinga, nupjautos keturkampės piramidės forma, dėl kurios pramintas Napoleono kepure.

Maštaičių piliakalnis yra ne viena kalva, o 85 277 kv. m ploto archeologinis kompleksas Nemuno kairiojo kranto aukštumos pakraštyje tarp dviejų bevardžių upelių…

Menkupių piliakalnis įrengtas Menkupio kairiojo kranto aukštumos kyšulyje, kurį iš pietų ir pietryčių juosia upelis, o iš rytų - plati drėgna dauba.

Meškučių piliakalnis Marijampolės pietvakariuose yra ne taisyklinga kalva, o Šešupės nuplauto krantinio įtvirtinimo liekana.

Misviečių piliakalnis yra nedidelis, krūmais apaugęs žemės įtvirtinimas Brideikio dešiniojo kranto kyšulyje.

Naravų piliakalnis yra nedidelis I tūkstantmečio žemės įtvirtinimas Nemuno kairiojo kranto aukštumos kyšulyje.

Naujienėlės piliakalnis, dar vadinamas Aukštakalniu ir Kovakalniu, įrengtas pietiniame aukštumos iškyšulio gale dabartiniame Margų kaime.

Padovinio piliakalnis - atvira, iš tolo atpažįstama dviejų pakopų kalva tarp Sūduvos laukų.

Pagaršvio piliakalnis, vietos žmonių dar vadinamas Pošvenčio piliakalniu, iš Nemuno slėnio lauko kyla kaip taisyklingas nupjauto kūgio formos kalnas.

Pajevonio piliakalnis Vilkaviškio rajone - vienas didžiausių ir geriausiai įtvirtintų Sūduvių piliakalnių, datuojamas II-XIII a.

Papiliakalnių piliakalnis stūkso miške ties Juodeliais, apylinkėje dominuojančios kalvos rytiniame gale.

Pašlavančio piliakalnis iš atvirų Šilavoto seniūnijos laukų iškyla kaip atskira nupjauto kūgio formos kalva.

Pašventupio I piliakalnis, dar vadinamas Vangų piliakalniu, įrengtas aukštumos kyšulyje prie Šventupės ir Nemuno slėnių.

Pavištyčio piliakalnis - aukščiausiai iškilęs Vilkaviškio rajono piliakalnis, esantis Vištyčio regioniniame parke, netoli Vištyčio ežero ir Lietuvos pietvakarių…

Piliakalnių piliakalnis prie Bartninkų - vienas raiškiausių Suvalkijos archeologinių kompleksų: Aistos kairiajame krante išliko aukštas gynybinis pylimas,…

Piliūnų piliakalnis, dar vadinamas Piliais, yra nedidelis archeologinis kompleksas Rausvės kairiojo kranto kyšulyje netoli santakos su Šešupe.

Pyplių piliakalnis stūkso Nemuno aukštutinės terasos iškyšulyje ties rytiniu Kačerginės miško pakraščiu.

Sudargo piliakalnių kompleksą sudaro penki Nemuno kairiojo kranto piliakalniai prie Burgaičių ir Grinaičių kaimų - Vorpilis, Pilaitė, Bevardis, Balnakalnis ir…

Šėtijų piliakalnis, plačiai žinomas Jundakalnio vardu, slepiasi mišku apaugusiame kyšulyje virš Liekės ir Nemuno slėnių.

Vainatrakio piliakalnis yra nedidelė lapuočiais apaugusi kalva Vainatrakio kaime, į pietvakarius nuo Vyčiaus ir Striaunės santakos.

Varnupių piliakalnis su senovine gyvenviete ir mitologiniu Padkavinio akmeniu tarp Žuvinto ir Amalvos palių yra didžiausias ir reikšmingiausias Žuvinto…

Vištyčio piliakalnis, registruose aprašomas kaip Vištyčio piliakalnis su gyvenviete, stūkso atskiroje žole apaugusioje kalvoje ties Vištyčio Lauko II kaimu.

Žarijų II piliakalnis slepiasi lapuočių miške ant Nemuno kairiojo kranto aukštutinės terasos kyšulio, maždaug 350 m į rytus nuo atskiro Žarijų I piliakalnio.

Žemosios Panemunės I piliakalnis iškyla Nemuno kairiojo kranto kyšulyje virš Paausės griovos.

Karvaičių kaimavietė ir kopa - viena svarbiausių Kuršių nerijos užpustytų kaimų atminties vietų.

Opstainių (Vilkyškių) piliakalnis - didžiausias ir raiškiausias Rambyno regioninio parko piliakalnis Pagėgių savivaldybėje, iki 20 m stačiais šlaitais.

Rambyno kalnas yra Mažosios Lietuvos kultūrinė ir kraštovaizdinė vieta Nemuno dešiniajame krante, svarbi dėl šventvietės tradicijų, Rambyno akmens atminties ir…

Žardės piliakalnis Smeltalės dešiniajame krante yra nedidelė, bet archeologiškai išskirtinė Klaipėdos vieta, siejama su 1253 m. paminėta kuršių Žardės pilimi.