- Vieta
- Švenčionių rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- vėlyvojo klasicizmo dvaro sodybos kompleksas ir parkas
- Adresas
- Liepų al. 1, Cirkliškio k., Švenčionių r.
- Koordinatės
- 55.11860, 26.13860
- Kiek skirti laiko
- 45-90 min. išorei ir parkui; daugiau su vietos renginiu
- Geriausias metas
- šiltuoju sezonu parkui, rudenį dvaro alėjoms ir reljefui
Cirkliškio dvaro sodyba
Mostovskių vėlyvojo klasicizmo dvaro sodyba
Cirkliškio dvaras yra vienas svarbiausių Švenčionių krašto dvarų kompleksų. Kultūros vertybių registre jis registruotas kaip Cirkliškio dvaro sodyba, unikalus kodas 705, nacionalinės reikšmės paminklą. Cirkliškis stovi prie Vilniaus-Švenčionių plento, maždaug 3 km į pietvakarius nuo Švenčionių.
Dvaro sodyba priskiriama XIX a. ir XX a. pirmajai pusei, o Sodybos plotas didelis - daugiau kaip 53 ha. Todėl Cirkliškį reikia suprasti kaip visą sodybą: rūmus, parką, ūkinius pastatus ir kraštovaizdžio elementus, o ne vien rūmų fasadą.
Cirkliškio rūmai ir ūkiniai pastatai
Vėlyvojo klasicizmo rūmus 1826 m. pastatydino Domicelė ir Edvardas Mostovskiai (ant pamatinio akmens įrašyta 1823 m. data, o istoriniai dokumentai mini statybas tęsiantis ir vėliau). Pagrindinį fasadą puošia 6 dorėniškųjų kolonų portikas. Architekto, dažnai siejamo su projektu iš Vienos, vardas šaltiniuose patikimai nenurodomas.
Kompleksui priklauso rūmai, ledainė (XIX a. pradžios apskrito plano statinys su kūginiu stogu), klasicistinių formų kalvė su puskolonių portalu, oficina, sandėlis ir parkas. Lankantis verta nepasilikti tik prie rūmų: ūkio pastatai padeda suprasti sodybos veikimą ir mastelį. Nuo 1999 m. rūmų fasadai restauruoti (darbai tęsėsi iki 2008 m.).
Lelevelis ir kultūros žmonių pėdsakai
Cirkliškis garsėjo turtinga dvaro biblioteka, kurioje buvo retų knygų, nesančių net Vilniaus universitete. Į ją iš Vilniaus atvykdavo istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Joachimas Lelevelis (1786-1861). Tarp Cirkliškio svečių minimi ir Leoną Borovskį bei dailininką Joną Rustemą.
Tai rodo, kad dvaras buvo ne vien ūkinis centras, bet ir kultūrinių bei intelektinių ryšių vieta. Cirkliškis įsirašo į Rytų Lietuvos dvarų tinklą, kuriame didikų ir bajorų pasaulis siejosi su Vilniaus universiteto, švietimo ir politinių idėjų aplinka.
Sukilimo ir netekčių istorija
Anksti, XV a., Cirkliškį valdė Goštautai, vėliau – Radvilos. XIX a. dvaras priklausė Mostovskiams, kurie rėmė 1863 m. sukilimą; po jo Edvardas Mostovskis buvo ištremtas, o dvaras nubaustas. Tai dokumentuotas politinės istorijos sluoksnis, leidžiantis Cirkliškį skaityti ne vien kaip gražią sodybą.
Svarbu nepagražinti išlikimo. Grafų Mostovskių mauzoliejinė koplyčia (XVIII a.) sovietmečiu susprogdinta, jos vietoje įrengtos sovietų karių perlaidojimo kapinės; šaltiniai skiriasi dėl tikslios datos (nurodoma ir 1947 m., ir kad koplyčia stovėjo iki 1958 m.). Per nacių okupaciją 1941 m. Cirkliškyje nužudyta grupė žydų, žudynių vietoje pastatytas memorialinis paminklas.
Parkas, ežeras ir Perkūnkalnis
Cirkliškio dvaro parkas užima apie 34,5 ha, įkurtas XIX a. pradžioje ir turi angliškojo parko bruožų. Į jo ribas patenka Cirkliškio piliakalnis, liaudyje vadinamas Perkūnkalniu, ir nedidelis Cirkliškio ežeras (apie 1,1 ha). Taip dvarui suteikiamas papildomas kraštovaizdžio gylis: čia susitinka dvaro planavimas, parkas ir senesnė vietos atmintis.
Tyrimų metu nerasta patikimo nuolatinio muziejinio darbo laiko ar bilieto. Todėl Cirkliškį planuokite kaip paveldo objekto ir parko apžiūrą iš išorės, o vidaus ar renginių galimybes tikrinkite vietos institucijų pranešimuose.
