- Vieta
- Rokiškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- XIX a. neogotikinė katalikų bažnyčia, sudaranti vientisą ansamblį su varpinės bokštu, Šv. Juozapo koplyčia, šventoriaus tvora ir Tyzenhauzų kripta
- Adresas
- Nepriklausomybės a. 1, Rokiškis
- Koordinatės
- 55.96408, 25.58373
- Kiek skirti laiko
- 45-75 min.; 2-3 val. su Nepriklausomybės aikšte ir Rokiškio dvaru
- Geriausias metas
- darbo dienos rytas arba ankstyva popietė, kai galima ramiai apžiūrėti vitražus ir vieno kilometro miesto ašį nuo bažnyčios iki dvaro
Rokiškio Šv. Mato bažnyčia, Rokiškio bažnyčia, Church of St Matthew the Apostle and Evangelist in Rokiškis
Bažnyčia užbaigia vieno kilometro Rokiškio ašį, prasidedančią prie dvaro
Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia stovi Nepriklausomybės aikštės vakariniame gale, adresu Nepriklausomybės a. 1, koordinatėse 55.9640844, 25.5837331. Nuo jos pagrindinio fasado žvilgsnis per ištęstą aikštę, Tyzenhauzų gatvę, tiltą ir parko alėją veda tiesiai į Rokiškio dvaro rūmus. VLE šią maždaug vieno kilometro kompoziciją vadina viena ryškiausių klasicistinio miesto planavimo ašių Lietuvoje.
Bažnyčia nėra įprasta simetriška dvibokštė neogotikinė šventovė. Platų, laiptuotu ažūriniu parapetu užbaigtą pagrindinį fasadą iš pietų pusės lydi atskiras kvadratinis varpinės bokštas, su bažnyčia sujungtas zakristija. Šventoriuje dar stovi šešiakampė Šv. Juozapo koplyčia, o visą kompleksą juosia raudonų plytų ir kaltinio metalo tvora.
Ansamblį geriausia pirmiausia pamatyti iš aikštės vidurio, tada apeiti palei tvorą ir tik po to eiti į vidų. Taip išryškėja pastato tūrių hierarchija, bokšto asimetrija ir ryšys su dvaru, kurių neįmanoma suprasti stovint vien prie durų.
1864 m. gaisras pradėjo statybą, kuri nuo pirmojo projekto iki tvoros truko daugiau kaip du dešimtmečius
Rokiškio parapija įkurta ir pirmoji bažnyčia pastatyta apie 1500 m. Nauja medinė šventovė iškilo 1590 m., XVII a. šalia jos atsirado Krošinskių koplyčia, klebonija ir varpinė, o nuo 1700 m. veikė parapinė mokykla. Po ankstesnės bažnyčios gaisro Elena Krošinskienė-Tyzenhauzienė 1713 m. pastatė dar vieną medinę bažnyčią.
1713 m. pastatas sudegė 1864 m., todėl pamaldos kurį laiką vyko kapinių koplyčioje. 1866 m. patvirtintas Rygos architekto Friedricho Gustavo von Schachto mūrinės bažnyčios projektas. Jo sprendinius papildė ir darbo brėžinius rengė Maxas Paulas Bertschy, statybą konsultavo Johanas Danielis Felsko, o rangovu tapo Liepojos pirklys Friedrichas Riege.
Dabartinė bažnyčia mūryta 1868-1877 m. ir 1877 m. pabaigoje jau buvo parengta pamaldoms, tačiau dabartinį pavidalą įgijo vėliau. 1880-1885 m. Georgas Werneris projektavo rekonstrukciją, vidaus įrangą, varpinės bokštą ir koplyčią, o 1888 m. įrengta tvora ir skalūno stogo danga. Bažnyčią vyskupas Mečislovas Paliulionis konsekravo 1885 m. spalio 22 d.
Reinoldo Tyzenhauzo pradėtą sumanymą po jo mirties išplėtė sesuo Marija Pšezdzecka
Pagrindinis statybos fundatorius buvo Rokiškio dvaro savininkas grafas Reinoldas Tyzenhauzas. Jis finansavo šventovę, tačiau 1880 m. mirė Vokietijoje, o jo kūnas iškilmingai parvežtas į Rokiškį ir palaidotas po presbiterija įrengtoje kriptoje. Marmuriniame sarkofage jo palaikus saugo ąžuolinis ir bronzinis karstai, o paminklą užbaigia kryžius su bronziniu Nukryžiuotuoju.
Darbus perėmusi Reinoldo sesuo tapytoja ir filantropė Marija Pšezdzecka skyrė bažnyčiai didelę savo kraičio dalį. Ji ne tik užbaigė brolio sumanymą, bet ir užsakė aukštesnį meninį lygį turintį interjerą, naują varpinę, Šv. Juozapo koplyčią bei šventoriaus tvorą. Todėl 1877 m. baigtas pastato kiautas ir 1885 m. konsekracijos metu matyta šventovė yra skirtingi statybos etapai.
T raidės plano kriptoje išliko Reinoldo sarkofagas, Tyzenhauzų giminės memorialiniai reljefai ir Aušros Vartų Marijos mozaika. Tai ne kasdien laisvai lankoma muziejaus patalpa, todėl norint patekti į požemį reikia iš anksto tartis su parapija arba rinktis ekskursiją, kurios programoje kripta aiškiai numatyta.
Leuveno medis, Paryžiaus bronza ir Vienos vitražai sukūrė vientisą neogotikinį interjerą
Trijų navų halę dengia smailėjantys kryžminiai skliautai su nerviūromis, o presbiterijoje ir prieangyje panaudoti žvaigždiniai skliautai. Interjerą vienija neogotikinė ornamentika, tačiau jo įranga atkeliavo iš kelių Europos meno centrų: ąžuolo drožiniai kurti Leuveno dirbtuvėse, bronzos detalės - Paryžiuje, o vitražai - Vienoje.
1882 m. vitražai užpildo visus pagrindinius langus. Šoniniuose languose į ornamentinius raštus įterpti fundatorių herbai, o presbiterijos languose vaizduojami vyskupai Albertas, Meinhardas ir Stanislovas. Šviesos įspūdis priklauso nuo paros laiko, todėl saulėtą rytą ar popietę spalvoti langai atsiskleidžia geriau negu apsiniaukus.
Didžiojo altoriaus ąžuolinis baldakimas kyla maždaug 14,5 m, po juo stovi auksuoto bronzinio bokšto formos tabernakulis ir evangelistų simboliais dekoruotas retabulas. Iš tos pačios meninės sistemos išauga sakykla, presbiterijos stalės, klausyklos, fundatorių ložė ir gausybė šventųjų bei angelų skulptūrų. Tai ne atskirų puošmenų rinkinys, o pagal Wernerio sumanymą suderinta architektūros ir taikomosios dailės visuma.
1885 m. Walckerio vargonai ir 2019 m. varpai sieja istorinę įrangą su gyva parapija
Bažnyčios 24 balsų vargonai pagaminti E. F. Walcker dirbtuvėje Liudvigsburge ir įrengti 1885 m. Jų ąžuolinį prospektą puošia šv. Cecilijos, šv. Grigaliaus, karaliaus Dovydo ir trimituojančių angelų skulptūros. Dėl didesnio negu iš pradžių planuota instrumento teko užmūryti pagrindinio fasado langą, todėl vargonai pakeitė ir pastato išorę.
1883 m. varpinėje pakabinti trys varpai 1915 m. carinės valdžios nurodymu buvo išvežti į Rusiją ir negrįžo. Nuo 1924 m. čia skambėjo vienas buvęs Vilniaus katedros varpas, o 2019 m. bokštą papildė Italijos Marinelli liejykloje nulieti Šv. Mato ir Šv. Pranciškaus varpai. Tai leidžia girdėti ne tik atkurtą istorinį siluetą, bet ir atnaujintą ansamblio balsą.
Dabartinį gyvos šventovės sluoksnį papildo kairiojoje navoje eksponuojamas Jokūbo Zovės ranka perrašytas 18,2 m ilgio Evangelijos pagal Matą tekstas. Koncertas, liturgija ar speciali ekskursija suteikia galimybę išgirsti vargonus ir pamatyti daugiau negu tyliai apžiūrint pagrindinę navą.
Turistai kviečiami 10:00-17:00, tačiau kripta ir bokštas nėra savaime įtraukti į apsilankymą
Parapija nurodo, kad bažnyčia turistams ir piligrimams atvira 10:00-17:00 ne Mišių metu. Įprastas įėjimas į pagrindinę navą nemokamas, tačiau tai veikianti katalikų šventovė: per pamaldas nevaikščiokite po navas, nefotografuokite žmonių be leidimo ir išlaikykite tylą. Šventinių dienų, laidotuvių ir renginių metu lankymas gali būti ribojamas.
Bokštas, vargonų choras ir Tyzenhauzų kripta nėra garantuotai atviri savarankiškam lankytojui. Dėl ekskursijos, patekimo į uždaras erdves, fotografavimo su trikoju ar grupės vizito kreipkitės į parapiją iš anksto. Oficialus lankymo laikas ir susitarimų tvarka gali keistis, todėl prieš ilgesnę kelionę tikrinkite parapijos svetainę.
2026 m. liepos 13 d. Google Maps rodė 4,8 balo iš 5 pagal 546 atsiliepimus. Vertinimas viršija katalogo 4,5 ribą, tačiau laikui bėgant kinta. Pagrindinis įėjimas ir istorinės vidaus erdvės turi slenksčių bei laiptų, o oficialiame puslapyje nėra išsamaus prieinamumo aprašo, todėl dėl vežimėlio ar kitų poreikių verta pasitarti su parapija.
