- Vieta
- Utena, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Utenos rajonas
- Tipas
- 2004-2005 m. pastatyta ovalaus plano katalikų bažnyčia su raudonų klinkerio plytų fasadais, aukšta varpine ir šiuolaikiniais vitražais
- Adresas
- Aušros g. 78, Utena
- Koordinatės
- 55.50749, 25.59627
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; apie 1 val. dalyvaujant Mišiose ir ramiai apžiūrint vitražus
- Geriausias metas
- šviesiu paros metu ne per apeigas; norint patekti į vidų, vizitą verta derinti su oficialiu Mišių laiku
Naujoji Utenos bažnyčia, Utenos Dievo Apvaizdos parapijos bažnyčia, Utena Church of Divine Providence
Tai naujoji Utenos parapinė bažnyčia, o ne senosios šventovės pakaitalas
Dievo Apvaizdos bažnyčia stovi Aušros g. 78, tankiai gyvenamame Aukštakalnio ir Dauniškio kvartalų pakraštyje. Žemėlapio taškas 55.507489, 25.596266 žymi pačią bažnyčios teritoriją. Oficiali parapija naudoja 78 numerį, nors kai kuriose interneto kortelėse atskiri komplekso pastatai žymimi 78C, todėl naviguojant patikimiausia rinktis visą bažnyčios pavadinimą.
Tai antroji Utenos katalikų parapinė bažnyčia. Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia prie Vytauto aikštės tebėra veikianti istorinė parapija, o Dievo Apvaizdos bendruomenė atsirado naujuose miesto rajonuose po sovietmečio. Vietinis pavadinimas naujoji bažnyčia padeda jas atskirti, bet nereiškia, kad senoji šventovė buvo uždaryta ar pakeista.
VLE dabartinę bažnyčią datuoja 2004 m., nes tai jos architektūrinio projekto ir statybos etapas. Parapijos istorijoje nurodoma kita svarbi riba: pastatas valstybinei komisijai priduotas 2005 m. sausio 7 d., o bažnyčia ir altorius konsekruoti 2005 m. kovo 19 d. Abi datos teisingos, tik apibūdina skirtingus statinio gyvenimo momentus.
Dabartinė šventovė yra antrasis projektas po neužbaigtos piramidės formos bažnyčios
Aukštakalnio ir Dauniškio katalikų bendruomenė įregistruota 1990 m. kovo 20 d., jos kūrimą inicijavo kunigas Sigitas Sudentas. Tų pačių metų rugsėjį pašventinta laikina piramidės formos koplyčia. 1993 m. pastatyti parapijos namai, kurių salėje pamaldos vyko iki 2005 m. kovo 13 d., taigi bendruomenė turėjo nuolatinę liturginę erdvę dar nebaigus bažnyčios.
Pirmąjį didelį piramidės formos bažnyčios kompleksą projektavo architektai V. Treinys ir J. Šipalis. Jo kertinis akmuo pašventintas 1992 m. spalio 24 d., tačiau statyba sustojo pritrūkus lėšų. Šis neužbaigtas sumanymas vėliau buvo atmestas, todėl dabartinės ovalios bažnyčios negalima vadinti tiesiog užbaigta piramidinio projekto versija.
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas 2003 m. gegužės 16 d. dekretu įsteigė savarankišką Utenos Dievo Apvaizdos parapiją. Naują, ekonomiškesnį bažnyčios projektą parengė architektai Ričardas Krištapavičius ir Mindaugas Jamantas. Dabartinio pastato kertinis akmuo pašventintas 2004 m. birželio 27 d., o jau 2005 m. kovo 19 d., per Šv. Juozapo šventę, vyskupas konsekravo bažnyčią ir altorių.
Ovalų raudonų plytų tūrį iš tolo atpažinsite iš 44 m varpinės ir balto kryžiaus
Vienanavės bažnyčios planas yra ovalus, fasadus dengia raudonos klinkerio plytos, o žemas lenktas stogas pabrėžia platų horizontalų tūrį. Pagrindinio įėjimo pusėje ritmą kuria aukšti langai, šviesios kolonos ir balkonas. Virš pastato kyla siaura stačiakampė varpinė; kartu su kryžiumi jos aukštis siekia 44 m, todėl siluetas matomas virš aplinkinių daugiabučių.
Parapijos aprašyme bažnyčios forma lyginama su laivu, o architektūriniuose aiškinimuose ovalas kartu su trikampio plano varpine siejamas su Apvaizdos akies ženklu. Tai prasminės projekto interpretacijos, o ne pažodinis pastato kontūras iš kiekvieno žiūros taško. Geriausiai tūris atsiskleidžia ne prie pat durų, bet atsitraukus per šventoriaus aikštę.
Vidaus plotas yra apie 600 kv. m, o bažnyčioje telpa daugiau kaip 500 sėdinčių žmonių. Keturi 2004 m. rugsėjo 19 d. pašventinti varpai pavadinti Jėzaus, Marijos, Juozapo ir Gerhardo vardais. Juos padovanojo kanauninkas Gerhardas Lange ir rėmėjai iš Vokietijos; varpai valdomi automatiškai, todėl bokštas yra veikianti liturginio komplekso dalis, ne vien architektūrinis ženklas.
Kazio Morkūno vitražai kuria visą erdvę, o altorius jungia šiuolaikinį meną su istorine Marijos skulptūra
Svarbiausias interjero autorius yra profesorius Kazys Morkūnas, vienas žymiausių Lietuvos vitražo kūrėjų. Virš altoriaus jo erdvinėje kompozicijoje Apvaizdos akies ženklas jungiamas su maždaug 4 m aukščio Kristaus figūra, presbiterijos languose matyti angelai. Šviesa čia nėra tik fonas paveikslams: skirtingu dienos metu spalvotas stiklas keičia visos baltų kolonų ir atvirų raudonų plytų erdvės nuotaiką.
Morkūnas taip pat sukūrė vitražines Kryžiaus kelio stotis, kurios po bažnyčios atidarymo buvo įrengiamos etapais. Altorių ir sakyklą, pasitelkęs Utenos meistrus, projektavo bei kūrė skulptorius Valentinas Šimonėlis. Presbiterijoje saugoma XIX a. vidurio Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūra suteikia šiuolaikiniam interjerui senesnį sakralinio meno sluoksnį.
Bažnyčioje įrengti trijų manualų ir 60 registrų Johannus Gloria elektroniniai vargonai. Tai nėra vamzdiniai vargonai, nors vargonininko pultas ir registrų skaičius gali sudaryti tradicinio instrumento įspūdį. Konsekruojant altoriuje įdėtos šventųjų Pranciškaus ir Klaros relikvijos bei su Šv. Petro kapu siejami akmens fragmentai, todėl liturginis centro įprasminimas buvo apgalvotas kartu su šiuolaikine daile.
Mišių laikas yra patikimiausias orientyras, nes atskiras turistinis darbo laikas neskelbiamas
2026 m. liepos 19 d. oficiali parapija skelbė sekmadienio Mišias 9:00, 11:00 ir 18:00, šeštadienio - 10:00, 12:00 ir 18:00. Antradienį-penktadienį jos vyksta 8:00 ir 18:00, o pirmadienį - tik 18:00. Švenčių, atlaidų, laidotuvių ir vasaros laikotarpiu tvarka gali keistis, todėl prieš specialiai planuojamą kelionę tikrinkite oficialų parapijos puslapį.
Parapija neskelbia garantuoto kasdienio turistinio atidarymo intervalo ir neparduoda lankytojo bilietų. Tai veikiantys maldos namai: atvykus per Mišias galima tyliai dalyvauti, bet nevaikščioti po presbiteriją ar fotografuoti apeigų be sutikimo. Norint ramiai apžiūrėti vitražus, tinkamiausia susitarti su parapija arba ateiti netoli pamaldų laiko ir palaukti, kol pasibaigs liturgija.
Tituliniai Dievo Apvaizdos atlaidai švenčiami paskutinį rugpjūčio sekmadienį, o Šv. Juozapo atlaidai perkeliami į artimiausią kovo 19-osios sekmadienį. Tuo metu bažnyčia gali būti pilna ir turistinis apžiūrėjimas nėra svarbiausias, tačiau lankytojas pamato gyvą bendruomenę ir supranta, kodėl 2005 m. konsekracijai pasirinkta būtent Šv. Juozapo diena.
Trumpam vizitui pakanka 20-40 min., tačiau prieinamumą ir patekimą verta pasitikslinti
Išorę pradėkite apžiūrėti nuo erdvesnės aikštės priešais lenktą fasadą, tada apeikite ovalų tūrį ir palyginkite jo žemą stogą su vertikalia varpine. Ryte ir vėlyvą popietę šoninė šviesa geriau išryškina klinkerio mūro ritmą, o viduje saulės kryptis keičia vitražų spalvas. Fotografuojant žmones ar vykstančias apeigas būtina gerbti jų privatumą.
Prie bažnyčios yra kieta danga ir miesto kvartalo prieigos, tačiau oficialūs šaltiniai nepateikia išsamaus bepakopio maršruto, pritaikyto tualeto ar rezervuotų lankytojų vietų aprašo. Todėl vežimėlio, palydos ar kitos pagalbos poreikį saugiausia iš anksto aptarti su parapija. Automobilį statykite tik leistinose viešose ar pažymėtose vietose ir nevertinkite gretimos komercinės aikštelės kaip garantuotos bažnyčios stovėjimo vietos.
Po 20-40 min. vizito patogu tęsti maršrutą Dauniškio parke, o vėliau nuvykti prie Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios. Toks derinys vienoje dienoje parodo XIX a. istorizmo kupolinę šventovę ir XXI a. ovalią bažnyčią, užuot naująją vertinus atskirai nuo miesto raidos. Utenos kraštotyros muziejus šį palyginimą papildo platesne miesto istorija.
