Kauno rajono savivaldybė
Aukštaitija
Restauruota dvaro sodyba ir renginių erdvė
Žemaitkiemio g. 10, Žemaitkiemio k., Babtų sen., Kauno r.
55.06560, 23.79130
1-1,5 val. (sodyba ir kolekcijos, iš anksto susitarus)
vėlyvas pavasaris-vasara, festivalių sezonas
Babtyno dvaras, Žemaitkiemio dvaras
Babtyno-Žemaitkiemio dvaras prie Nevėžio
Babtyno-Žemaitkiemio dvaras stovi dešiniajame Nevėžio krante, maždaug 2 km į pietvakarius nuo Babtų, Kauno rajone. Tai sena, XVI a. siekianti dvarvietė, kuri po sovietmečio nuosmukio buvo atstatyta privataus savininko ir šiandien gyvena kaip paveldo bei renginių vieta.
Svarbu nesupainioti: šis Žemaitkiemis yra Kauno rajone, buvęs Babtynas, ir tai ne tas pats Žemaitkiemis, kuris yra Ukmergės rajone. Dvaras stovi atskirai nuo Babtų miestelio, kitoje Nevėžio pusėje.
Nuo Šiukštų iki Tiškevičių
Dvaras netoli Babtyno įkurtas XVI a. Šiukštų giminės; manoma, kad iš to laiko išliko rūmų ir lobyno rūsiai. XVII a. pabaigoje-XVIII a. dvarą apie šimtą metų valdė Prozorai - tai buvo jo klestėjimo laikas, kai apie 1730 m. prasidėjo mūrinių pastatų statybos.
1797 m. Babtyną Prozorai pardavė majorui Burchardui fon Korfui, netrukus jį įsigijo kunigaikščiai Giedraičiai, o 1830 m. - grafas Benediktas Tiškevičius. Tiškevičiai valdė dvarą iki Pirmojo pasaulinio karo, pastatė eklektinius rūmus ir rėmė 1863 m. sukilimą.
Generolas Vladas Nagevičius ir Žemaitkiemis
Po 1922 m. žemės reformos dvaro centras atiteko Lietuvos kariuomenės savanoriui generolui Vladui Nagevičiui (1881-1954), gyvenusiam čia 1922-1944 m. Jo iniciatyva vietovė pavadinta Žemaitkiemiu. Nagevičius įrengė pavyzdinį ūkį su erdviomis arklidėmis, o dvaras garsėjo Joninių šventėmis, į kurias suplaukdavo Kauno inteligentija ir valstybės pareigūnai.
Nagevičius buvo gydytojas ir archeologas, įkūręs Karo muziejų Kaune ir tyrinėjęs Apuolės bei Įpilties piliakalnius. 1944 m. jis pasitraukė į Vakarus, o jo palaikai 1995 m. perlaidoti Kretingoje.
Sodyba ir kolekcijos šiandien
Sovietmečiu rūmuose veikė kolūkio kontora ir kultūros namai, o iš kadaise gausios sodybos išliko vos keli pastatai. 1999 m. dvarą įsigijo Mindaugas Šventoraitis, kuris jį atstatė ir pradėjo rengti koncertus, spektaklius ir kūrybines vakarones. 2011 m. čia filmuotas Algimanto Puipos filmas „Miegančių drugelių tvirtovė”.
Saugomą sodybos kompleksą sudaro keli skirtingų stilių pastatai: eklektiniai rūmai, romantizmo svirnas, klasicizmo bruožų turintis lobynas ir klojimas. Svirne įrengta motociklų kolekcija, klojimas paverstas vasaros koncertų sale, o sodybą supa parkas su liepų alėjomis ir tvenkiniais.
Lankymas
Dvaras yra privati paveldo ir renginių erdvė, todėl jį lankyti, užsisakyti ekskursiją su kolekcijų apžiūra ar šventę reikia iš anksto susitarus. Tyrimų metu nurodytas darbo laikas buvo orientacinis, o kainos neskelbiamos, todėl apsilankymą verta derinti tiesiogiai su dvaru.
Kasmet dvare vyksta Pažaislio muzikos festivalio koncertai, todėl gražiausia atvykti šiltuoju sezonu. Kelionę patogu derinti su Raudondvario dvaru - Tiškevičių rezidencija, ar Kaune esančiu Vytauto Didžiojo karo muziejumi, kurį įsteigė Nagevičius.
