- Vieta
- Biržų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- veikianti evangelikų reformatų bažnyčia ir konfesinio paveldo objektas
- Adresas
- Reformatų g. 3a, Biržai
- Koordinatės
- 56.20780, 24.75850
- Kiek skirti laiko
- 20-45 min.; daugiau pamaldų ar renginio metu
- Geriausias metas
- dienos metu išorei, pamaldų laiku tik dalyvaujant bendruomenės gyvenime
Biržų reformatų bažnyčia
Šiaurės Lietuvos reformacijos centras
Biržų evangelikų reformatų bažnyčia stovi Reformatų gatvėje, mieste, kur reformatų istorija glaudžiai susijusi su Radvilomis. Parapijos pradžia siejama su Mikalojumi Radvila Ruduoju, o pirmoji bažnyčia minima 1584 m. Biržai ilgainiui tapo vienu svarbiausių Šiaurės Lietuvos reformacijos centrų, o reformatų bendruomenė čia gyva iki šiol.
Svarbu atskirti bendruomenės istoriją nuo dabartinio pastato amžiaus. Dabartinė bažnyčia nėra XVI a. pastatas: ji statyta 1867-1874 m. pagal Rygos architekto Heinricho Schello projektą, patvirtintą 1866 m. vasario 16 d.
Neogotikinė raudonų plytų šventovė ir interjeras
Bažnyčia yra neogotikinė. Ji stačiakampio plano, vienanavė, su keturių tarpsnių kvadratiniu bokštu ir aštuonkampe smaile - toks vertikalus raudonų plytų siluetas aiškiai išsiskiria Biržų miestovaizdyje. Statinių kompleksą sudaro pati bažnyčia, klebonija ir tvora su vartais.
Bažnyčios įrangoje išsiskiria medinis interjeras: rytinis vargonų choras su vargonais, šiaurinė ir pietinė galerijos, sakykla, ąžuolinė presbiterijos tvorelė, Komunijos stalas, memorialinės bei giesmių lentos. Šie elementai svarbūs reformatų liturgijai, kurioje pamokslui ir giedojimui skiriama daugiau dėmesio nei puošniam altoriui.
Radvilų pradžia, 1704 m. gaisras ir XIX a. statyba
Pirmoji Biržų reformatų bažnyčia minima 1584 m., o jos statybą rėmė Kristupas Radvila Perkūnas. 1704 m., per Šiaurės karą, bažnyčia sudegė; 1705 m. pastatyta medinė šventovė, o ši apie 1862 m. nugriauta, jos vietoje laikinai veikė maldos namai.
Ši seka paaiškina, kodėl dabartinė XIX a. neogotikinė bažnyčia vis tiek stovi senos konfesinės tradicijos vietoje. Ji tęsia kelis šimtmečius siekiančią bendruomenės istoriją, bet architektūriškai priklauso XIX a. - laikui, kai senoji medinė šventovė jau buvo per maža ir susidėvėjusi.
1930 m. varpas ir nepriklausomybės atmintis
Tarp vertingiausių detalių - 1930 m. Vokietijos Bochumer Verein liejykloje nulietas varpas su Lietuvos nepriklausomybės 1918-1928 m. atminimo įrašu. Tai svarbus XX a. pradžios bendruomenės ir valstybingumo atminties ženklas, jungiantis bažnytinę ir nacionalinę istoriją.
Datos čia lengvai supainiojamos: pats varpas nulietas 1930 m., o jo įrašas sieja jį su dešimtmečio (1918-1928) nepriklausomybės minėjimu. Todėl tiksliausia minėti abu sluoksnius - liejimo metus ir paminimą įvykį.
Lankymas ir kaip pamatyti Biržų reformatų bažnyčią
Bažnyčia yra veikianti parapijos šventovė. Parapijos duomenimis, šiltuoju sezonu (maždaug nuo gegužės antros pusės iki rugsėjo pirmos pusės) ji būna atvira sekmadieniais 10-14 val., o kitu laiku dėl atidarymo tariamasi su parapijos tarnautojais ar klebonu. Iš anksto galima susitarti ir dėl gido Lietuvių, lenkų ar anglų kalbomis; nuolatinio turistinio bilieto nėra.
Net lankant iš išorės, bažnyčią verta įtraukti į Biržų maršrutą kartu su pilimi ir Astravo dvaru. Reformatų bažnyčia padeda pamatyti Biržus kaip konfesinės įvairovės ir Radvilų politinės kultūros miestą.
