Švenčionių rajono savivaldybė
Aukštaitija
Neries baseino upė ir saugomų kraštovaizdžių vandens kelias
55.05000, 25.81500
1-3 val. sustojimams, visa diena arba kelios dienos plaukimui
vėlyvas pavasaris ir vasara plaukimui, ruduo ramiam slėnio kraštovaizdžiui
Žeimena
Upė tarp Aukštaitijos ežerų ir Neries
Žeimena yra viena svarbiausių rytų Lietuvos upių, nes ji surenka ežeringos Aukštaitijos vandenis ir nuveda juos į Nerį. VLE nurodo, kad tai dešinysis Neries intakas, ištekantis iš Žeimenio ežero ties Kaltanėnais; upė teka į pietus ir pietvakarius ir įteka į Nerį ties Santaka, 11 km į pietvakarius nuo Pabradės. Pagrindiniai intakai - kairieji Dobis ir Mera, dešinieji Kiauna, Luknelė, Lakaja ir Dubinga, todėl Žeimena praktiškai yra viso Aukštaitijos ežeryno nuotako vamzdis.
Lankytojui Žeimena dažnai pažįstama kaip baidarių upė, bet jos reikšmė platesnė. Tai vienas iš nedaugelio mažai reguliuotų ir labai skaidrių Lietuvos vandens kelių, jungiantis Kaltanėnus, Pabradę, pušynus, pakrančių kaimus ir tarptautinės svarbos žuvų nerštavietes. Būtent dėl švaraus, srauto vandens upė tinka ir lašišinėms žuvims, ir ramiam vandens turizmui.
Žeimenos ilgis, baseinas ir tėkmė
VLE nurodo, kad Žeimenos ilgis - 80 km, o baseino plotas - 2793 km². Nuo Kaltanėnų iki Pabradės vaga vingiuota, jos plotis 12-40 m, žemiau Pabradės - iki 50 m, gylis 1,2-2,1 m, srovės greitis 0,2-0,9 m/s. Vidutinis nuolydis - 0,41 m/km, vidutinis debitas žiotyse - 24,6 m³/s, o pavasario potvynio metu ties Pabrade jis išauga iki 112 m³/s.
Šie skaičiai paaiškina, kodėl Žeimena laikoma palyginti rami, bet gyva upe: nedidelis nuolydis ir stabili tėkmė neslepia rėvų, tačiau leidžia plaukti net mažiau patyrusiems. VLE pažymi, kad vandens lygio svyravimas per metus ties Kaltanėnais vidutiniškai siekia 0,5 m, o ties Pabrade - 1,0 m, todėl maršrutą verta planuoti pagal sezoną ir realų vandens lygį, o ne vien pagal žemėlapį.
Ichtiologinis draustinis: lašišos, šlakiai ir nėgės
Žemupyje Žeimena teka per Žeimenos ichtiologinį draustinį, kurio plotas Saugoma.lt duomenimis yra 929 ha. Draustinis įsteigtas išsaugoti upėtakių, lašišų ir šlakių nerštavietes - tai vienas svarbiausių lašišinių žuvų neršto telkinių Neries baseine. Būtent dėl šios funkcijos upės skaidrumas ir gravelio dugnas nėra vien estetinė savybė, o sąlyga, nuo kurios priklauso žuvų išlikimas.
Saugoma.lt išvardija ir saugomas rūšis: ovaliąją geldutę, pleištinę skėtę, upinę nėgę, mažąją nėgę, Baltijos lašišą, kiršlį, ūsorių, paprastąjį kirtiklį, kartuolę, paprastąjį kūjagalvį, kūdrinį pelėausį bei ūdrą. Saugomos ir Europos Bendrijos svarbos buveinės, tarp jų - upių sraunumos su kurklių bendrijomis. Todėl lankant Žeimeną svarbu neardyti krantų, netrypti seklumų ir netrikdyti neršiančių žuvų.
Kraštovaizdžio draustinis ir nacionalinio parko ruožas
VLE nurodo, kad Žeimena nuo ištakos iki Dėlynės priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui, nuo Gulbinės ir Meros žiočių - Žeimenos kraštovaizdžio draustiniui, o nuo nacionalinio parko ribos iki žiočių - Žeimenos ichtiologiniam draustiniui. Taigi beveik visa upės tėkmė yra saugoma, tik skirtingais režimais.
Žeimenos kraštovaizdžio draustinis saugo upės slėnio formas, smėlingas atodangas ir pakrančių buveines. Praktiškai tai reiškia, kad keliautojas turi laikytis esamų poilsiaviečių ir įrengtų išlipimo vietų, neardyti krantų ir vengti triukšmingo elgesio ruožuose, kur upė teka per jautresnę gamtinę aplinką.
Plaukimas Žeimena baidarėmis
Žeimena populiari tarp baidarininkų, nes per vieną maršrutą jungia ežerų, pušynų ir upės slėnio patirtis, o skaidrus vanduo ir smėlingi krantai išlieka beveik visą ilgį. Vis dėlto maršruto nereikėtų planuoti vien pagal patogų startą žemėlapyje: būtina tikrinti vandens lygį, oficialias įlaipinimo bei išlipimo vietas, transportą ir saugomų teritorijų taisykles.
Geriausias plaukimas Žeimena yra lėtas ir tylus. Kadangi upė kerta lašišinių žuvų draustinį, čia ypač svarbu negilinti seklumų, nestumti baidarės per nerštavietes ir nepalikti šiukšlių. Vasarą, kai keliautojų daugiausia, ramus elgesys tampa ne mandagumo, o gamtosaugos klausimu.
Ką pamatyti prie Žeimenos
Prie Žeimenos verta derinti Kaltanėnų, Pabradės, Labanoro girios ir Aukštaitijos nacionalinio parko maršrutus. Tai ne vien vandens kelias, bet ir gera jungtis tarp skirtingų rytų Lietuvos saugomų kraštovaizdžių - nuo ežeryno aukštupyje iki Neries slėnio ties Santaka.
Jeigu norite ne plaukti, o tiesiog pajusti upę, rinkitės oficialias pakrantės vietas ir trumpus sustojimus ties Kaltanėnais ar Pabrade. Toks lankymas tinka šeimoms, paukščių ir gamtos stebėtojams bei visiems, kurie nori pamatyti skaidrią Žeimeną be ilgo vandens maršruto.
