- Vieta
- Utena, Utenos rajono savivaldybė
- Regionas
- Utenos rajonas
- Tipas
- istorinė centrinė miesto aikštė, reprezentacinė renginių erdvė ir apželdintas poilsio skveras
- Adresas
- Utenio a., centrinė Utena
- Koordinatės
- 55.49515, 25.60149
- Kiek skirti laiko
- 30-60 min.; 1,5-2 val. su Utenos kraštotyros muziejumi ir Miesto sodu
- Geriausias metas
- birželio-rugsėjo mėn. fontanams ir gėlynams, visus metus senojo centro istorijai; prieš vykstant dėl fontano ar renginio tikrinkite einamąjį grafiką
Utenos centrinė aikštė, Pompos aikštė, Viešoji aikštė, Tarybų aikštė
Aikštė yra išilginė senojo centro erdvė, o ne vien fontano aikštelė
Utenio aikštė driekiasi šiaurės-pietų kryptimi, yra apsupta gatvių ir kertama kasdienio pėsčiųjų judėjimo. Vienų pagrindinių vartų nėra. Utenio a. 2, 3, 4 ir 6 numeriai žymi skirtingus aplinkos pastatus, o ne keturis atskirus lankytinus objektus pačioje aikštėje. Šio puslapio koordinatė perskaičiuota iš oficialioje 2025 m. želdinių stebėsenos ataskaitoje pateikto LKS-94 taško ir rodo reprezentacinę skvero vietą, ne automobilių stovėjimo vietą.
Dabartinis planas turi dvi aiškias dalis. Maždaug trečdalį užima prie savivaldybės pastato suformuota kietai grįsta reprezentacinė erdvė renginiams, ceremonijoms ir mugėms. Likę maždaug du trečdaliai yra apželdintas poilsio skveras su takais, suolais, gyvatvorėmis, gėlynais, fontanais ir stiklo ekspozicijų stendais.
Utenio ir netolima Rinkos aikštė yra dvi skirtingos erdvės, nors kartu jos padeda skaityti senąjį miesto branduolį. KPD 2026 m. svarstė Utenos senojo miesto archeologinės vietovės, KVR kodas 27626, duomenų patikslinimą. Tai rodo teritorijos istorinį jautrumą, bet nereiškia, kad kiekviena šiandien matoma danga ar aplinkinis pastatas yra išlikęs iš senojo turgaus laikų.
Turgaus erdvės vardai pasakoja daugiau nei legenda apie kunigaikštį Utenį
1599 m. Utenai suteikta prekybos privilegija paskatino miestelio augimą, o XVI-XVII a. sandūroje jo centre suformuota keturkampė prekybos aikštė. Dabartinė Utenio aikštė priklauso šiam senajam prekybiniam branduoliui, tačiau jos ribos, užstatymas ir funkcijos vėliau keitėsi. Dideli turgūs, ypač ketvirtadieniais, ilgai buvo viena svarbiausių vietos kasdienybės dalių.
Savivaldybės istoriniame apraše užfiksuota neįprastai ilga vardų seka. Erdvė vadinta Rinkos aikšte, per Pirmąjį pasaulinį karą - Pauliaus Hindenburgo aikšte, o žmonės ją praminė Pompos aikšte dėl hidranto. 1926 m. miesto plane ji įrašyta kaip Viešoji aikštė, nuo 1932 m. vadinta Utenio, sovietmečiu - Tarybų aikšte, o atkūrus nepriklausomybę sugrąžintas Utenio vardas.
Utenis šioje istorijoje yra legendinis miesto įkūrėjas, ne dokumentuotas aikštės projektuotojas. Pasakojama, kad kunigaikštis pastatė pilį prie Utenėlės, tačiau senoji gyvenvietė siejama su Narkūnų piliakalniais, keli kilometrai nuo dabartinio centro. Todėl aikštės vardas saugo miesto kilmės pasakojimą, o ne įrodymą, kad pats Utenis čia rengė turgų ar nustatė dabartines ribas.
Gaisras, karas ir Holokaustas neatpažįstamai pakeitė aikštės aplinką
1879 m. gaisras beveik sunaikino Uteną, o Antrasis pasaulinis karas dar kartą išardė senojo centro užstatymą. Tarpukariu pačiame dabartinės aikštės viduryje stovėjo tarpusavyje sujungti R. Kabui priklausę mūriniai pastatai su policijos administracija, banko skyriumi, parduotuvėmis ir valgykla. Karo metu jie sugriauti, o dabartiniai fontanai įrengti jų buvusioje vietoje.
Tarpukariu dauguma Utenos žydų gyveno aplink Utenio ir Rinkos aikštes bei į jas vedusias gatves. Čia veikė krautuvės, vaistinė, sandėliai, amatininkų ir kitokios įmonės. Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus primena, kad 1941 m. Utenos ir apylinkių žydų bendruomenė buvo sunaikinta per masines žudynes. Dabartinės erdvės tuštuma todėl liudija ne tik urbanistinę pertvarką, bet ir prarastą bendruomenę.
Kai kurie senesni pastatai prie aikštės išliko pakeitę paskirtį. Utenio a. 3 esančiame buvusiame E. Goldfaino name 1918 m. pabaigoje veikė pirmoji Utenos apskrities savivaldybė, kurios kūrimą inicijavo Steponas Kairys; vėliau čia įsikūrė Utenos kraštotyros muziejus. Fasado lentos primena Kairį ir 1919 m. atkurtą savivaldą, o muziejaus ekspozicijos padeda atpažinti tai, ko aikštėje nebeliko.
2005-2006 m. pertvarka suderino ceremonijas ir kasdienį poilsį
Kraštovaizdžio architektai Albertas Lamauskas ir Regimantas Pilkauskas aikštę pertvarkė 2005-2006 m.; VLE ją išskiria tarp reikšmingesnių atkurtos nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos viešųjų erdvių darbų. Sudėtingiausia buvo į bendrą kompoziciją įtraukti savivaldybės pastatą ir išsaugoti išilginės, nuolaidžios teritorijos mastelį.
Ties savivaldybe pakilęs paviršius buvo pažemintas iki gatvės lygio, kad pastato apatinė dalis ir aikštė sudarytų bendrą reprezentacinę erdvę. Likusios teritorijos reljefas iš esmės paliktas, o skirtingas funkcijas išryškino klinkerio dangos bei želdiniai. Atvira dalis priima koncertus, minėjimus ir muges, o apželdintoje dalyje patogiau trumpam sustoti.
Stiklo galerija įrengta 2006 m. Tais pačiais metais tarptautiniame skulptorių simpoziume „Senajam traktui - nauji ženklai“ joje rodyti kūrinių maketai ir eskizai. Susidomėjus visuomenei, skaidrūs ekspozicijų stendai palikti aikštėje visam laikui. Pati galerija yra nuolatinė, tačiau darbai joje keičiasi, todėl senoje renginio žinutėje matytos parodos nereikėtų tikėtis per kitą apsilankymą.
Atminties ženklus svarbu ne tik pamatyti, bet ir atskirti
Paminklas „Aukuras“ skirtas Vytauto apygardos partizanams, jų rėmėjams ir ryšininkams. Skulptoriaus Vidmanto Gylikio bei architekto Mariaus Markūno kūrinys atidengtas 2009 m. gegužės 16 d. Aikštėje taip pat yra akmuo 1990 m. kovo 11-ajai atminti; prie šių ženklų vyksta valstybinės šventės ir atminimo ceremonijos.
2020 m. į grindinį įleista Vytauto Šemelio „Laimės plytelė“ su kalvio nukaldinta pasaga ir dvipusiu užrašu „laimės sostinė“ bei „sostinė laimės“. Tai nedidelis aikštės elementas po kojomis. Jo nereikėtų painioti su Kęstučio Musteikio didele tamsaus akmens pasagos formos skulptūra „Atrask savo laimę“ Utenos miesto sode.
2021 m. Utenio aikštėje atsirado Laurynos Kiškytės bronzinė širdis Utenoje gimusiam kardiologui Bernardui Lounui atminti. Lounas prisidėjo prie šiuolaikinio defibriliatoriaus kūrimo ir buvo vienas organizacijos „Pasaulio gydytojai prieš branduolinį karą“, 1985 m. apdovanotos Nobelio taikos premija, steigėjų. Širdis sieja jo medicinos darbą, taikos veiklą ir gimtojo miesto atmintį.
Aikštė nemokama, o fontanai ir renginiai turi kintantį grafiką
Utenio aikštė yra vieša lauko erdvė be vartų, kasos ar bendro lankymo bilieto. Patikrinimo dieną turizmo informacijoje fontanams buvo skelbiama birželio-rugpjūčio mėn. 11.00-23.00 val., rugsėjį 11.00-22.00 val. veikimo trukmė. Tai sezoninė informacija, kuri gali keistis dėl oro, priežiūros ar renginių, todėl prieš specialią kelionę dėl vandens ir vakarinio apšvietimo tikrinkite naujausią grafiką.
Pagrindinės dangos yra kietos, o pertvarkos metu dalis prie savivaldybės sulyginta su gatve. Vis dėlto apželdinta aikštės dalis išlaiko nuolydį, šlapia danga prie fontanų gali būti slidi, o scenos, mugės palapinės ar apsaugos užtvarai laikinai keičia praėjimus. Naujo visos aikštės bebarjerio maršruto audito rasti nepavyko, todėl vežimėlio naudotojams verta įvertinti prieigą vietoje.
2026 m. dokumentuose numatyta rengti savivaldybės pastato Utenio a. 4 modernizavimo ir lifto techninę dokumentaciją bei atlikti vidaus darbus, tačiau nerastas paskelbtas visos aikštės uždarymas ar nauja jos rekonstrukcija. Tų pačių metų gegužę čia vyko tarptautinių dviračių lenktynių startas, patvirtinantis aktyvią renginių funkciją. Vis dėlto ceremonijos, varžybos ir darbai gali riboti privažiavimą, todėl automobilį statykite tik pagal tos dienos ženklus.
