Pienionys, Anykščių rajono savivaldybė
Aukštaitija
Buvusio medinio klasicizmo dvaro sodyba su parku
Pienionių k., Kavarsko sen., Anykščių r.
55.46778, 24.89056
30-45 min. (ūkinių pastatų ir parko apžiūra iš išorės)
nuo vėlyvo pavasario iki rudens, kai gražus 9 ha parkas
Pienionių dvaro sodyba
Pienionių dvaras: garsiojo medinio dvaro pėdsakai
Pienionių dvaras yra Anykščių rajone, Kavarsko seniūnijoje, maždaug 4 km į šiaurės vakarus nuo Kavarsko. Jis garsėjo vienu gražiausių medinių klasicizmo ponų namų Lietuvoje, tačiau pats medinis dvaras neišliko - jis buvo nugriautas, o medieną, pasakojama, panaudojus Kavarsko parapijos pastatui. Todėl šiandien Pienionys pirmiausia yra vieta, kur juntamas buvusio puošnaus dvaro atspindys.
Nors ponų namo nebėra, dvaras tebevertas aplankyti dėl išlikusių ūkinių pastatų ir parko. VLE nurodo, kad prie tvenkinio tebestovi XIX a. dvaro pastatų dalis: spirito varykla su romantiška liaudiška puošyba, į varpinę panaši rūkykla, svirnas ir vartai su liūtų skulptūromis, o aplinkui plyti devynių hektarų peizažinis parkas.
Daumantai-Siesickiai ir dvaro klestėjimas
Pienionių valsčius minimas dar XV a., o dvaras formavosi nuo XVI a. Iki XVII a. vidurio jį valdė didikų Sapiegų ir Pacų giminės, o vėliau, XVII a. viduryje, dvaras atiteko Daumantams-Siesickiams, kurie jį valdė iki XX a. pradžios. Šios giminės pagrindinė rezidencija buvo Siesikai, todėl Pienionys ilgą laiką buvo antrinė, neretai įkeičiama valda.
Nuo XVIII a. antros pusės dvaras buvo iš esmės pertvarkytas: pastatytas naujas medinis ponų namas, įveistas parkas, įrengta oranžerija. Apie 1859 m. dvare pradėjo veikti spirito varykla, kurioje iki XX a. pradžios buvo daromas ir alus. Po Pirmojo pasaulinio karo savininkas dvaro salėje įrengė koplyčią, o 1926 m. dvarą išparceliavus, ponų namo salėje veikė pradžios mokykla.
Parkas, oranžerija ir čekų sodininko legenda
Devynių hektarų peizažinis parkas - svarbiausia išlikusi dvaro dalis. Pagrindiniai takai apsodinti klevais, tuopomis ir kaštonais, yra dirbtinis tvenkinys su saliuke, o parko centre stovėjusioje oranžerijoje, kaip rašoma, augo abrikosai, vynuogės, lauramedžiai ir atogrąžų augalai.
Su parku siejama graži, bet atsargiai vertintina tradicija. Pasakojama, kad nuo 1870 m. parką prižiūrėjo profesionalus sodininkas čekas Pranciškus Leineris, o čia augę net apie du šimtus retų augalų rūšių; iki Pirmojo pasaulinio karo Pienionių parkas buvo priskiriamas prie geriausiai prižiūrimų Lietuvoje. Šie teiginiai sklando dvarų ir krašto apžvalgose, todėl juos verta pateikti kaip pasakojimą, o ne kaip enciklopedinį faktą.
Kas išliko ir kaip aplankyti
Saugomą Pienionių dvaro sodybos kompleksą sudaro keliolika dalių: rūmų rūsys, oficina, svirno liekanos, rūkykla, ledainė, kumetynas, spirito varykla, keli rūsiai, oranžerija, grota su Švč. Mergelės Marijos skulptūra, vartai ir parkas. Ryškiausias akcentas - mūrinė spirito varykla, kuri, kaip nurodo VLE, restauruota 2010 m.
Dvaras privatus; viešų lankymo valandų ir bilietų kainų oficialiai neskelbiama, todėl jį geriausia apžiūrėti kaip atvirą paveldo objektą iš išorės - apeiti ūkinius pastatus, vartus su liūtais ir parką prie tvenkinio. Apsilankymui dažniausiai pakanka pusvalandžio-valandos, o Pienionis patogu derinti su Kavarsku ir kitais Šventosios slėnio objektais. Prieš vykstant verta pasitikrinti naujausią informaciją, nes dvaro būklė ir tvarkymo darbai kinta.
