Laisvės kovų muziejus: atmintis siaurojo geležinkelio stotyje
Laisvės kovų muziejus Utenoje įsikūręs senojoje siaurojo geležinkelio stotyje ir yra Utenos kraštotyros muziejaus filialas. Tai moderni, teminė ekspozicija apie skaudžiausią XX a. vidurio istoriją - sovietų okupaciją, tremtis ir pokario partizaninį karą.
Muziejaus nereikia painioti su Vilniuje veikiančiu Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi ar Priekulės laisvės kovų muziejumi - tai atskira, Utenos krašto rezistencijai skirta vieta.
Senoji siauruko stotis
Muziejus įrengtas Utenos siaurojo geležinkelio stotyje, pastatytoje 1899 m. ir oficialiai atidarytoje 1901 m. Tai buvo Panevėžio-Švenčionėlių siaurojo geležinkelio dalis; siaurasis kelias per Uteną veikė iki maždaug XX a. 8-ojo dešimtmečio, kai ruožas perdarytas į platųjį.
Stoties statinių kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pati stoties atmosfera - laukimo ir nerimo nuotaika - tampa muziejaus pasakojimo dalimi, tarsi lankytojas atsidurtų tarp traukinio laukiančių keleivių.
Ekspozicija: 1940-1965 metai
Ekspozicija atskleidžia svarbiausius 1940-1965 m. įvykius Utenos krašte ir Lietuvoje ir sugretina juos su laisvos Vakarų Europos likimu. Pasakojama apie Europos pasidalijimą, sovietų okupaciją, tremtis, pokario ginkluotą pasipriešinimą ir kolektyvizaciją.
Krašto partizaninį karą muziejus pristato per Vytauto apygardos istoriją - šios apygardos partizanai veikė Utenos, Švenčionių ir Rokiškio krašte. Ekspozicija sukurta ne kaip ginklų rinkinys, o kaip koncepcinis pasakojimas, paremtas istoriniais kontrastais; ji atidaryta 2015 m.
Lankymas
Dabartinį muziejaus darbo laiką, sanitarines dienas ir bilietų kainas tikrinkite oficialioje lankytojų informacijoje arba susisiekite su muziejumi prieš kelionę.
Apžiūrai pakanka maždaug 45-60 minučių. Apsilankymą patogu derinti su pagrindiniu Utenos kraštotyros muziejumi miesto centre ir kitomis krašto vietomis.
