- Vieta
- Žagarė, Joniškio rajono savivaldybė
- Regionas
- Žagarės regioninis parkas
- Tipas
- ledyninės kilmės ozo kraštovaizdžio pažintinis takas
- Adresas
- S. Daukanto g., Žagarė, Joniškio r.
- Koordinatės
- 56.35764, 23.23117
- Kiek skirti laiko
- apie 1,5-2 val.; ilgiau, jei leidžiatės prie Žvelgaičių ežero ir lankote kitus objektus
- Geriausias metas
- vėlyvas pavasaris-ruduo; sausa diena patogesnė laiptams ir natūralaus grunto atkarpoms
Žagarės ozo takas, Žagarės ozo pažintinis maršrutas
Takas per aukščiausią Žagarės ozo dalį
Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija nurodo du Žagarės ozo pažintinio tako variantus: aplink Žvelgaičių ežerą einantis ratas yra 3,6 km, o nuo Žvelgaičio piliakalnio pradėtas maršrutas siekia apie 5 km. Šiame puslapyje pateikta S. Daukanto gatvės koordinatė žymi direkcijos nurodomą pradžią prie piliakalnio, o ne kiekvieną tako posūkį.
Šis puslapis skirtas konkrečiam lankomam takui. Jo nereikėtų sutapatinti su atskirame puslapyje aprašomu Žagarės ozu: ten svarbiausia geologinio darinio sandara ir mastelis, o čia - ėjimo paviršius, laiptai, apžvalgos vietos ir praktinis apsilankymas.
Kaip susiformavo ledyninė ketera
Ozas susidarė tirpstančio ledyno vandens srautams sunešus smėlio, žvyro ir gargždo nuogulas. VLE Žagarės ozą apibūdina kaip ilgesnės ledyninės formos dalį: Lietuvoje ji tęsiasi apie 17 km, o Baltijos regione - gerokai plačiau. Žagarės apylinkėse išliko ypač raiški ir lankymui svarbi atkarpa.
VLE išskiria maždaug 1 km geriausiai išlikusią dalį prie Žvelgaičio kalno, kurios aukštis siekia iki 18 m, o plotas - apie 5,97 ha. Šie skaičiai apibūdina geologinį objektą, ne viso pažintinio tako ilgį. Ozo teritorijoje saugomos ir Natura 2000 buveinės, todėl nuo tako verta nenulipti.
Žvelgaičio piliakalnis, Voras ir ežero pakrantė
Maršrutas veda per kraštovaizdį, kuriame ledyninė ketera susitinka su Žvelgaičio piliakalniu. Netoliese minima Voras apžvalgos vieta, Žvelgaičių ežeras ir šaltinis. Piliakalnis aprašomas atskirame puslapyje, todėl čia svarbiausia tai, kad jo šlaitai ir pakilimai tampa natūralia tako patirties dalimi.
Žemėlapiuose ir lankytojų aprašuose dar nurodomi kelio tęsiniai prie ežero, Meilės sala, pontoninis tiltas ir senųjų malūno vietų aplinka. Jų prieinamumas gali priklausyti nuo sezono, vandens lygio ir konkrečios infrastruktūros būklės, todėl neplanuokite jų kaip garantuotos tako dalies.
Laiptai, paviršius ir infrastruktūra
Keteroje pasitaiko natūralaus grunto ir smėlingų atkarpų, o statesnėse vietose įrengti mediniai laiptai su turėklais. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija 2022 m. skelbė apie trijų labiausiai susidėvėjusių laiptų atkarpų atnaujinimą; tame pačiame apraše minima, kad maršrute yra vienuolika laiptų vietų. Po lietaus ar šalčio mediena ir šlaitai gali būti slidūs.
Saugoma.lt objekto įraše išvardytos pavėsinės, apžvalgos bokšteliai, informaciniai stendai, laužavietės, krepšinio ir paplūdimio tinklinio aikštelės, automobilių stovėjimo vieta, lauko tualetai ir persirengimo kabinos. Tai oficialiai nurodyta infrastruktūra, tačiau jos būklė ir veikimas lankymo dieną gali skirtis.
Kaip lankyti saugomą ozą
Visam maršrutui patogu skirti apie 1,5-2 valandas, o su sustojimais prie piliakalnio ir ežero - ilgiau. Avėkite batus su geru sukibimu, ypač jei prognozuojamas lietus. Dėl laiptų, šlaitų ir natūralaus grunto šis takas nėra patvirtintas kaip visiškai be kliūčių ar tinkamas visoms judėjimo priemonėms.
Patikrintuose oficialiuose tako puslapiuose nerasta atskiro fiksuoto lankymo laiko ar bilieto reikalavimo. Automobilį palikite tik tam skirtoje vietoje, laužą kurkite tik teisėtai įrengtoje laužavietėje, o Natura 2000 kraštovaizdyje laikykitės saugomos teritorijos taisyklių.
