Lietuvių mitologija
Mitologinės būtybės
Lietuvių mitologinės būtybės gyvena sakmėse, padavimuose, namų tikėjimuose, vandens, miško, laukų, vėlių ir nakties pasakojimuose. Šis sąrašas atskiria jas nuo dievų ir deivių, kad kiekvieną vaizdinį būtų lengviau suprasti pagal jo vietą tautosakoje.
Kaip skaityti lietuvių mitologines būtybes?
Šios būtybės daugiausia pažįstamos iš sakmių, padavimų, vaikų folkloro, namų ir žemdirbystės tikėjimų. Kai kurios turi stiprią šaltinių bazę, kitos veikia kaip platesnės kategorijos, todėl kiekviename puslapyje atskiriame paliudytą medžiagą nuo atsargesnių interpretacijų.
Barstukai / Barzdukai
Barstukai arba Barzdukai yra mažos požemio ir medžių šaknų būtybės, dažnai aiškinamos greta kaukų ir kitų žemės bei namų paribio dvasių.
- Sritis
- Požemis, medžių šaknys, kaukų giminystė, namų ir žemės paribys
Baubas / Babaužis / Maumas
Baubas, Babaužis ir Maumas yra gąsdinančių lietuvių tautosakos būtybių vardai, dažnai vartoti vaikų baimei, tamsai, draudimams ir nežinomam pavojui įvardyti.
- Sritis
- Baimė, vaikų gąsdinimas, naktis, nežinoma būtybė
Kaukai
Kaukai lietuvių mitologijoje yra mažos mitinės būtybės, siejamos su namų skalsa, javais, gyvuliais, požemiu ir paslaptinga nauda žmogaus ūkiui.
- Sritis
- Namų skalsa, požemis, javai, turtas, žemės ir vandens paribys
Laukų dvasios
Laukų dvasios yra bendras laukuose, rugiuose, javų pakraščiuose ir derliaus erdvėje veikiančių mitinių būtybių sluoksnis, padedantis aiškinti žemdirbiškas baimes ir draudimus.
- Sritis
- Laukai, javai, rugiai, derlius, lauko riba, gąsdinančios žemdirbystės būtybės
Milžinai
Milžinai lietuvių padavimuose yra nepaprasto dydžio būtybės, kuriomis aiškinami akmenys, kalnai, piliakalniai, ežerai, senovės statiniai ir kraštovaizdžio kilmė.
- Sritis
- Padavimai, kraštovaizdis, kalnai, akmenys, piliakalniai, senovės laikas
Naminukas / Namų dvasia
Naminukas arba namų dvasia yra bendras namus globojančios mitinės būtybės vaizdinys, padedantis suprasti sodybos, židinio, slenksčio ir buities sakralumą.
- Sritis
- Namai, sodyba, židinys, tvarka, apsauga, buities sakralumas
Slogutis / Slogutė
Slogutis arba Slogutė lietuvių tautosakoje yra naktinė slėgimo ir košmaro būtybė, aiškinanti miego paralyžiaus, dusulio, spaudimo ir naktinės baimės patirtis.
- Sritis
- Miegas, slėgimas, košmaras, naktinis dusulys, baimė
Undinė
Undinė lietuvių ir platesnėje Europos tautosakoje yra vandens būtybė, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, susijusi su ežerais, upėmis, viliojimu ir vandens pavojumi.
- Sritis
- Vanduo, ežerai, upės, moteriška vandens būtybė, pavojingas grožis
Vandenis / Vandenė
Vandenis ir Vandenė yra vandens dvasių ar vandens būtybių vardai, kuriais galima apibūdinti vietinius upių, ežerų, šaltinių ir gelmių mitinius vaizdinius.
- Sritis
- Vandens dvasios, upės, ežerai, šaltiniai, vietos globa
Vėlės
Vėlės lietuvių mitologijoje yra mirusiųjų sielos arba dvasios, susijusios su protėvių atminimu, Vėlinėmis, kapinėmis, namais ir žmogaus pomirtinės būties vaizdiniais.
- Sritis
- Mirusieji, protėviai, pomirtinė būtis, Vėlinės, atminimas
Vilktakis / Vilkolakis
Vilktakis arba vilkolakis lietuvių tautosakoje yra žmogaus virtimo vilku vaizdinys, susijęs su prakeiksmu, magija, laukine riba ir baime prarasti žmogišką pavidalą.
- Sritis
- Žmogaus virtimas vilku, riba tarp žmogaus ir žvėries, prakeiksmas, pavojus
Žaltys
Žaltys lietuvių mitologijoje yra ne tik gyvūnas, bet ir sakralus namų globos, gyvybinių galių, žemės, protėvių bei Saulės artumo simbolis.
- Sritis
- Namų globa, gyvybinės galios, chtoniškumas, Saulė, protėvių ir sodybos sakralumas
Žaltvykslė
Žaltvykslė lietuvių tautosakoje yra klaidžiojančios šviesos arba ugnelės vaizdinys, dažnai siejamas su pelkėmis, klaidinimu, pavojingomis vietomis ir vėlių pasaulio nuojauta.
- Sritis
- Pelkės, klaidžiojanti ugnis, pavojingas kelias, mirusiųjų ir vietos atmintis