Lietuvių mitologija
Mitologinės būtybės
Lietuvių mitologinės būtybės gyvena sakmėse, padavimuose, namų tikėjimuose, vandens, miško, laukų, vėlių ir nakties pasakojimuose. Šis sąrašas atskiria jas nuo Dievų ir Deivių, kad kiekvieną vaizdinį būtų lengviau suprasti pagal jo vietą tautosakoje.
Kaip skaityti Lietuvių mitologines būtybes?
Šios būtybės daugiausia pažįstamos iš sakmių, padavimų, vaikų folkloro, namų ir žemdirbystės tikėjimų. Kai kurios turi stiprią šaltinių bazę, kitos veikia kaip platesnės kategorijos, todėl kiekviename puslapyje atskiriame paliudytą medžiagą nuo atsargesnių interpretacijų.
Namų ir požemio būtybės
Namų, sodybos ir požemio globėjai bei turto nešėjai – kaukai, naminukas, barstukai ir žaltys.
Barstukai arba Barzdukai yra mažos požemio ir medžių šaknų būtybės, dažnai aiškinamos greta kaukų ir kitų žemės bei namų paribio dvasių.
Kaukai Lietuvių mitologijoje yra mažos mitinės būtybės, siejamos su namų skalsa, javais, gyvuliais, požemiu ir paslaptinga nauda žmogaus ūkiui.
Naminukas arba namų dvasia yra bendras namus globojančios mitinės būtybės vaizdinys, padedantis suprasti sodybos, židinio, slenksčio ir buities sakralumą.
Žaltys Lietuvių mitologijoje yra ne tik gyvūnas, bet ir sakralus namų globos, gyvybinių galių, žemės, protėvių bei Saulės artumo simbolis.
Vandens būtybės
Ežerų, upių ir pelkių gyventojai Lietuvių pasakojimuose – undinės ir vandeniai.
Undinė Lietuvių ir platesnėje Europos tautosakoje yra vandens būtybė, dažnai vaizduojama kaip graži moteris, susijusi su ežerais, upėmis, viliojimu ir vandens…
Vandenis ir Vandenė yra vandens dvasių ar vandens būtybių vardai, kuriais galima apibūdinti vietinius upių, ežerų, šaltinių ir gelmių mitinius vaizdinius.
Laukų ir Gamtos dvasios
Laukų, javų ir klaidinančių pelkių šviesų dvasios, susijusios su Gamta ir vietove.
Laukų dvasios yra bendras laukuose, rugiuose, javų pakraščiuose ir derliaus erdvėje veikiančių mitinių būtybių sluoksnis, padedantis aiškinti žemdirbiškas…
Žaltvykslė Lietuvių tautosakoje yra klaidžiojančios šviesos arba ugnelės vaizdinys, dažnai siejamas su pelkėmis, klaidinimu, pavojingomis vietomis ir vėlių…
Nakties, mirties ir baimės būtybės
Protėvių vėlės bei nakties, miego ir vaikų baimės būtybės iš sakmių ir tikėjimų.
Baubas, Babaužis ir Maumas yra gąsdinančių Lietuvių tautosakos būtybių vardai, dažnai vartoti vaikų baimei, tamsai, draudimams ir nežinomam pavojui įvardyti.
Slogutis arba Slogutė Lietuvių tautosakoje yra naktinė slėgimo ir košmaro būtybė, aiškinanti miego paralyžiaus, dusulio, spaudimo ir naktinės baimės patirtis.
Vėlės Lietuvių mitologijoje yra mirusiųjų sielos arba dvasios, susijusios su protėvių atminimu, Vėlinėmis, kapinėmis, namais ir žmogaus pomirtinės būties…
Virsmo ir padavimų būtybės
Pavidalą keičiantys vilktakiai ir kraštovaizdį formavę padavimų milžinai.
Milžinai Lietuvių padavimuose yra nepaprasto dydžio būtybės, kuriomis aiškinami akmenys, kalnai, piliakalniai, ežerai, senovės statiniai ir kraštovaizdžio…
Vilktakis arba vilkolakis Lietuvių tautosakoje yra žmogaus virtimo vilku vaizdinys, susijęs su prakeiksmu, magija, laukine riba ir baime prarasti žmogišką…
Kitos būtybės
Kitos Lietuvių tautosakos mitologinės būtybės.
