Lankytinos vietos Lietuvoje

Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia: šviesi dvibokštė neobarokinė šventovė, kurios karo sužalotas siluetas buvo atkurtas per kelis etapus

Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia iškyla ant šlaito virš plačių akmeninių laiptų. Šviesaus tinko fasadą skaido balti piliastrai, centrinį frontoną rėmina du bokštai, o viduje neobarokinę erdvę papildo neoklasicistiniai altoriai ir vargonų prospektas. Dabartinė šventovė pastatyta 1905-1907 m. klebono Kazimiero Bandzevičiaus ir parapijiečių pastangomis. 1944 m. susprogdinti bokštai pirmą kartą atstatyti 1977 m., o 2022 m. rekonstrukcija sugrąžino istorinei ikonografijai artimesnes jų proporcijas. Bažnyčioje saugoma dvylika reikšmingų dailės vertybių. 2026 m. liepos 27 d. Google Maps rodė 4,7 balo iš 5 pagal 313 vertinimų.

Vieta
Molėtai, Molėtų rajono savivaldybė
Regionas
Aukštaitija
Tipas
1905-1907 m. pastatyta tinkuoto mūro neobarokinė trinavė bazilika su dviem bokštais ir neoklasicistine vidaus įranga
Adresas
Šv. Jono Pauliaus II g. 1, Molėtai
Koordinatės
55.23405, 25.42371
Kiek skirti laiko
25-45 min. architektūrai ir interjerui; apie 1 val. dalyvaujant Mišiose
Geriausias metas
šviesiu paros metu fasadui ir bokštams, o interjerui - prieš viešai skelbiamas sekmadienio Mišias
Vardai ir variantai

Molėtų bažnyčia, Molėtų Petro ir Povilo bažnyčia, Molėtų parapijos bažnyčia

Dvibokštis siluetas virš akmeninių laiptų

Bažnyčia stovi aukščiau gatvės lygio, todėl pagrindinis fasadas geriausiai atsiskleidžia nuo plačių akmeninių laiptų apačios. Šviesiai gelsvas arba persikinis tinkas kontrastuoja su baltais piliastrais, karnizais ir langų apvadais. Centrinį trikampį frontoną iš abiejų pusių rėmina du vienodo ritmo bokštai.

Tai nuosekli, bet santūri neobaroko architektūra. Pusapskritės angos, išryškintas centrinis rizalitas ir laužyti karnizai primena baroką, o simetrija ir aiškus fasado skaidymas rodo neoklasicizmo įtaką. Bažnyčia yra bazilikinė, artimo stačiakampiui lotyniškojo kryžiaus plano, su nedaug išsikišusiu transeptu.

Šventovė iš pradžių statyta tuometiniame miestelio pakraštyje ir yra apsupta senųjų kapinių. Dabar miesto audinys ją pasiekė, tačiau šventoriaus ir kapų kaimynystė išliko. Fotografuodami nevaikščiokite per kapus ir nekelkite įrangos ant paminklų.

Nuo 1522 m. minimos parapijos iki dabartinės bažnyčios

Molėtų bažnyčia rašytiniuose šaltiniuose minima 1522 m. Pirmoji šventovė greičiausiai buvo medinė. XVIII a. pradžioje, per Šiaurės karą, ji buvo sunaikinta, o apie 1720 m. pastatyta mūrinė bažnyčia.

XX a. pradžioje senoji šventovė augančiai parapijai tapo per maža. Klebono Kazimiero Bandzevičiaus iniciatyva ir parapijiečių lėšomis dabartinis pastatas iškilo 1905-1907 m. Šaltiniuose taip pat minimas statybą prižiūrėjęs inžinierius Stepanas Sestržencevičius.

Nauja bažnyčia nebuvo pastatyta per vieną 1905 m. sezoną, nors trumpuose aprašuose dažnai nurodomi vien tik šie metai. Tiksliau kalbėti apie 1905-1907 m. statybos laikotarpį: jis paaiškina ir skirtingas datas kataloguose, ir 1906 m. dokumentuotą ankstesnio pastato nugriovimą.

1944 m. sugriauti ir du kartus perkurti bokštai

1944 m. karo veiksmų metu bažnyčia smarkiai nukentėjo. Buvo susprogdinti abu bokštai, apgadintas stogas ir langai, sunaikinti vargonai. Pokario miesto panoramoje ilgą laiką stovėjo pažemintas, pradinį vertikalumą praradęs fasadas.

Bokštai atstatyti 1977 m., nors tuometinės valdžios aplinka sakralinio pastato atkūrimui nebuvo palanki. Šis etapas sugrąžino dvibokštę kompoziciją, tačiau viršutinės dalys neatkartojo prieškarinių proporcijų visiškai tiksliai.

2022 m. baigti nauji išorės tvarkybos darbai, per kuriuos bokštų viršūnės atkurtos pagal istorinę ikonografiją. Todėl senesnėse nuotraukose matomas siluetas gali skirtis nuo dabartinio. Lankytojas šiandien mato restauruotą istorinės formos interpretaciją, o ne originalias 1907 m. medžiagas bokštų viršuje.

Šviesus interjeras ir dvylika dailės vertybių

Tris navas skiria pilioriai ir piliastrai, laikantys dekoruotas arkas bei skliautus. Šviesūs paviršiai ir aukšti langai sukuria erdvų interjerą, o altorių bei vargonų prospekto neoklasicistinė tvarka ramina ekspresyvesnes neobaroko formas.

Savivaldybės paveldo studijoje nurodoma dvylika reikšmingų dailės vertybių. Tarp svarbiausių minimi paveikslai „Marija tarp angeliukų“, „Šv. Laurynas“ ir „Šv. Petro ir Šv. Pauliaus atsisveikinimas“, taip pat penki liturginiai arnotai. Tai nėra viena vientisa muziejinė paroda, todėl dalis kūrinių gali būti liturginėse ar saugomose erdvėse.

2016 m. Kultūros paveldo departamento ataskaitoje fiksuotas Švč. Marijos altoriaus konservavimo ir restauravimo darbų priėmimas. Restauravimas nereiškia, kad prie kūrinio galima prieiti arčiau: altorius tebėra sakralios erdvės dalis, jo nelieskite ir nefotografuokite su blykste.

Pamaldos, patekimas ir prieinamumas

2026 m. parapijos pranešimai patvirtino įprastas sekmadienio Mišias 9.00 ir 11.00, šeštadienio vakaro Mišias 18.00 ir vakarines pamaldas dalį darbo dienų. Per atlaidus ir didžiąsias šventes grafikas keičiamas, kartais lieka tik vienos iškilmingos Mišios. Visada tikrinkite naujausią parapijos kalendorių.

Turistinio bilieto ar nuolatinio kasdienio lankymo laiko nėra. Patikimiausia interjerą pamatyti atvykus prieš viešai skelbiamas pamaldas ir netrukdant pasiruošimui. Dėl grupės, ekskursijos ar specialaus apsilankymo skambinkite parapijai +370 672 53515.

Pagrindiniame priėjime yra ilgi laiptai, tačiau Google Maps kortelėje pažymėti neįgaliojo vežimėliui pritaikyti įėjimas ir parkavimas. Kadangi prieinamumo maršrutas gali būti kitoje pastato pusėje ar priklausyti nuo atrakintų durų, prieš kelionę jį patvirtinkite parapijoje.

Molėtų Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios šaltiniai