Lankytinos vietos Lietuvoje

Kėdainių minaretas - osmaniško stiliaus minaretas dvaro parke

Kėdainių minaretas - retas osmaniško stiliaus mūrinis bokštas buvusio dvaro parke, apie 1880 m. pastatytas generolo Eduardo Totlebeno Rusijos ir Turkijos karui atminti. Tai vienintelis atskirai stovintis minaretas Lietuvoje; svarbu žinoti, kad jis niekada nebuvo religinis pastatas, o parko puošmena ir apžvalgos bokštas.

Vieta

Kėdainiai, Kėdainių rajono savivaldybė

Regionas

Aukštaitija

Tipas

Osmaniško stiliaus mūrinis minaretas dvaro parke

Adresas

S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai

Koordinatės

55.30810, 23.97640

Kiek skirti laiko

20-40 min.

Geriausias metas

nuo vėlyvo pavasario iki rudens, giedru oru, kai nuo balkono atsiveria parko vaizdas

Vardai ir variantai

Dvaro parko minaretas

Kėdainių minaretas: rytietiškas bokštas dvaro parke

Kėdainių minaretas stūkso buvusio Kėdainių dvaro parke, dabar tapusiame miesto parku. Tai netikėtas reginys Vidurio Lietuvoje - rytietiško, osmaniško stiliaus mūrinis bokštas su pusmėnuliu viršūnėje. Būtent dėl savo neįprastumo minaretas yra vienas labiausiai įsimenančių miesto objektų.

Svarbu žinoti, kad tai nėra religinis pastatas. Minaretas niekada nebuvo naudojamas pamaldoms; jis pastatytas kaip dvaro parko puošmena ir apžvalgos bokštas. Todėl jį teisingiausia suprasti kaip romantiškos epochos parko architektūros kūrinį.

Kodėl Kėdainiuose stovi minaretas

Dvarą XIX a. valdė carinės Rusijos kariuomenės generolas grafas Eduardas Totlebenas. Apie 1880 m. jis parke pastatė tris rytietiško stiliaus statinius - aivaną, mečetę ir minaretą - karams su Turkija (1877-1878 m. Rusijos ir Turkijos karui) atminti ir parkui papuošti. Iki šių dienų iš jų išliko tik minaretas.

Su minaretu siejama ir legenda, esą panašus bokštas stovėjęs prie mečetės Plevnoje, kur Totlebenas kariavo. Generolas buvo statybos užsakovas, o ne architektas, todėl bokšto autorystę verta sieti su jo iniciatyva, o ne projektavimu.

Architektūra ir užrašai

Minaretas mūrytas iš plytų ir aptinkuotas. Jo aukštis šaltiniuose nurodomas skirtingai - apie 25-28 m. Smailėjantį osmaniško stiliaus liemenį juosia vienas balkonas (galerija), į kurį kopiama vidiniais sraigtiniais laiptais; viršūnę vainikuoja dekoratyvi smailė su islamišku pusmėnuliu.

Ant fasado yra arabiškų užrašų, tarp jų laikomi Korano citatomis; istoriškai buvo dvi marmurinės lentos su arabišku raštu. Minaretas priklauso valstybės saugomam Kėdainių dvaro sodybos kompleksui.

Vienintelis atskiras minaretas Lietuvoje

Lietuvoje yra tik du minaretai: Kėdainių ir Kauno mečetės. Kėdainių minaretas yra vienintelis atskirai, be mečetės, stovintis minaretas šalyje - tuo jis ypatingas. Kauno minaretas yra prie veikiančios totorių mečetės ir pastatytas tarpukariu.

Dėl šios retos formos Kėdainių minaretas tapo svarbiu miesto simboliu ir mėgstamu lankytojų objektu. Jis primena tiek dvaro istoriją, tiek platesnį XIX a. domėjimąsi rytietiška architektūra.

Kaip aplankyti Kėdainių minaretą

Minaretą patogu apžiūrėti kartu su Kėdainių senamiesčiu ir miesto parku, kuriame jis stovi. Apžiūrai dažniausiai pakanka 20-40 min., o ilgesnis pasivaikščiojimas po parką su tvenkiniais ir senaisiais akmenimis verta papildomo laiko.

Po restauracijos minaretas buvo pritaikytas lankymui ir kopimui į viršų, tačiau darbo laikas bei lankymo sąlygos gali keistis ir būti sezoniniai. Tikslią informaciją tyrimų metu rekomenduojama pasitikrinti oficialiame Kėdainių turizmo centro puslapyje.

Kėdainių minareto šaltiniai