Kaunas, Kauno miesto savivaldybė
Kaunas
Nacionalinis dramos teatras su penkiomis scenomis
Laisvės al. 71, Kaunas
54.89700, 23.91060
spektaklis 1,5-3 val.; fasado apžiūra 10-15 min.
teatro sezonas trunka maždaug nuo rugsėjo iki birželio; Laisvės alėja maloni ištisus metus
Kauno valstybinis dramos teatras, NKDT
Pirmasis profesionalus lietuvių dramos teatras
Nacionalinis Kauno dramos teatras stovi Laisvės alėjoje, pačiame Kauno centre. Tai pirmasis profesionalus stacionarus lietuvių dramos teatras, įsteigtas 1920 m. gruodžio 19 d. Lietuvių meno kūrėjų draugijos. Į pirmąją teatro valdybą įėjo žymūs kultūros žmonės, tarp jų Maironis, Balys Sruoga ir Paulius Galaunė.
Pirmasis spektaklis - H. Zudermano „Joninės“, kurį režisavo Juozas Vaičkus - parodytas 1920 m. tame pačiame mieste, bet kitame pastate, tuometiniuose Miesto teatro rūmuose (dabar - Kauno muzikinis teatras). Į dabartinį pastatą Laisvės alėjoje teatras persikėlė tik 1959 m., todėl pirmuosius dešimtmečius jis vaidino kitose Kauno salėse.
Tarpukario scena ir modernios režisūros pradžia
Tarpukariu, kai Kaunas buvo laikinoji sostinė, teatras tapo svarbiausia šalies drama scena ir modernios lietuvių režisūros lopšiu. Borisas Dauguvietis 1927 m. pastatė C. Gozzi „Princesę Turandot“ ir K. Čapeko „R. U. R.“, kurie laikomi šiuolaikinės lietuvių režisūros pradžia.
1929-1933 m. teatrui vadovavęs Andrius Oleka-Žilinskas pirmasis Lietuvoje taikė Stanislavskio sistemą, o 1932 m. pakviestas garsus aktorius ir režisierius Michailas Čechovas pastatė „Hamletą“. 1924-1933 m. prie teatro veikė ir vaidybos mokykla, ugdžiusi naują aktorių kartą.
Sovietmečio teatras: Jurašas ir Vaitkus
Sovietmečiu, nepaisant ideologinio spaudimo, Kauno dramos teatras garsėjo drąsiais spektakliais. 1967-1972 m. vyriausiuoju režisieriumi dirbęs Jonas Jurašas kūrė pilietiškai aštrius spektaklius; jo 1972 m. „Barbora Radvilaitė“ ir kiti darbai buvo cenzūruojami ar uždraudžiami, o pats režisierius vėliau emigravo.
1977-1988 m. teatrui vadovavęs Jonas Vaitkus kūrė ekspresyvų, metaforišką teatrą - nuo „Karaliaus Ūbo“ iki „Kaligulos“. Čia ankstyvuosius darbus statė ir Eimuntas Nekrošius. Šios kartos kūryba teatrą pavertė vienu reikšmingiausių vėlyvojo sovietmečio meninio pasipriešinimo židinių.
Pastatas Laisvės alėjoje ir penkios scenos
Dabartinis teatro pastatas - sudėtinis. 1928 m. kieme pastatytas kino teatras „Metropolitain“ (architektai Vladimiras Dubeneckis ir Klaudijus Dušauskas-Dūž), 1929 m. iškilo gatvės korpusas, o 1953-1956 m. pagal architekto Kazimiero Bučo projektą pastatas pritaikytas dramos teatrui; darbai baigti 1959 m. Fasadą puošia keturios socialistinio realizmo skulptūros. XXI a. pradžioje pagal Algimanto Kančo studijos projektą teatras iš esmės rekonstruotas - įrengtos naujos salės.
Šiandien teatre veikia penkios erdvės: Didžioji salė, Rūtos salė, Ilgoji salė, Mažoji scena ir Didžiosios scenos fojė. 2012 m. teatrui suteiktas nacionalinio statusas, o pavadinimas pakeistas į Nacionalinį Kauno dramos teatrą. Svarbu nesupainioti: garsusis Romo Kalantos memorialas „Aukos laukas“ yra ne prie šio teatro, o Kauno miesto sode prie Muzikinio teatro.
Kaip aplankyti teatrą
Lengviausias būdas pažinti teatrą - aplankyti spektaklį; sezonas trunka maždaug nuo rugsėjo iki birželio. Pastato fasadą su skulptūromis galima apžiūrėti bet kada, einant Laisvės alėja, kuri pati yra pagrindinė Kauno pasivaikščiojimų erdvė.
Repertuaras, spektaklių laikas ir bilietų kainos nuolat keičiasi, todėl juos tyrimų metu rekomenduojama tikrinti oficialiame teatro puslapyje. Bilietus patogiausia įsigyti iš anksto, ypač į populiariausius pastatymus.
