- Vieta
- Jonavos rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 60,86 m ilgio vieno tarpatramio plieninis pėsčiųjų ir dviračių viadukas
- Adresas
- Virš Žeimių g., ties Jonavos sporto arena, Jonava
- Koordinatės
- 55.07694, 24.27523
- Kiek skirti laiko
- 15-30 min.; apie 1-2 val. kartu su Joninių slėniu ir Jonavos tvenkiniais
- Geriausias metas
- šviesus rytas konstrukcijai apžiūrėti arba mėlynoji valanda ir vakaras RGB apšvietimui pamatyti
Jonavos pėsčiųjų tiltas, Žeimių gatvės tiltas, Pėsčiųjų-dviratininkų viadukas Jonavoje
60,86 m miesto jungtis virš Žeimių gatvės
Tiltas kerta Žeimių gatvę ties Jonavos sporto arena ir sujungia Kosmonautų gyvenamąjį rajoną su kitoje gatvės pusėje sutelktais sporto bei poilsio objektais. Juo pasiekiama arena, miesto stadionas, baseinas ir Joninių slėnis. Tai nėra vien dekoratyvus apžvalgos taškas: statinys pašalina poreikį šiame maršrute kirsti judrią važiuojamąją dalį tame pačiame lygyje.
Jonavos rajono savivaldybės veiklos plano ataskaitoje už 2021 m. įrašyta, kad pastatytas 60,86 m pėsčiųjų ir dviračių tiltas. Projekto autorių, rangovo ir atidarymo aprašuose dažniausiai pateikiama 61 m reikšmė. Skirtumo nėra: 61 m yra iki sveiko metro suapvalintas oficialus 60,86 m ilgis.
Šio puslapio koordinatė 55.076936, 24.275235 žymi apytikrį tilto perdangos vidurį virš gatvės. Tai nėra laiptų pradžia, panduso įvažiavimas ar automobilių stovėjimo vieta. Planuojant bebarjerį patekimą reikia pasirinkti vieną iš šoninių prieigų, o ne bandyti naviguoti tiesiai į žemėlapio smeigtuką.
Nuo 2016 m. idėjos iki 2021 m. atidarymo
Naujos jungties koncepcija pradėta kurti 2016 m., kai buvo vertinama vieta, augantys pėsčiųjų srautai ir ryšys su naująja sporto arena. Parengti keli formos variantai, o galutinio sprendimo paieškoje dalyvavo ir miestiečiai. Tiltas atidarytas 2021 m. rugpjūčio 7 d., per Jonavos miesto 271-ojo gimtadienio renginius.
Koncepcijos autorius yra architektas Gintaras Čaikauskas, projektą rengė Arūnas Lapinskas ir bendrovė „Šiltas namas“, konstrukcijų sprendiniuose dirbo inžinierius Jevgenijus Gintovas. Rangos darbus atliko „Kauno tiltai“, o sudėtinga plieninė perdanga pagaminta Kretingoje ir dalimis naktį atgabenta į Jonavą.
Tilto forma sąmoningai siejama su greta esančios arenos šiuolaikine architektūra. Iš šono matoma tamsiai pilka erdvinė santvara nėra taisyklinga dėžė: jos juostos vingiuoja dvigubu kreivumu, kartojasi ovalios kilpos, o abu galai išsiskleidžia į aukštesnes smailes. Skirtingu kampu konstrukcija atrodo vis kitaip, todėl geriausią vaizdą suteikia trumpas ratas abiem gatvės pusėmis.
Ką atskleidžia viešojo pirkimo skaičiai
2020 m. CVP IS skelbime statyba aprašyta kaip vienas darbų kompleksas: sklypo tvarkymas, atramos ir poliniai pamatai, plieninė perdanga, elektrotechnika, šilumos tinklų perkėlimas, darbo projektas, geodezinė nuotrauka ir kadastrinė byla. Šie duomenys paaiškina, kodėl nedidelio miesto pėsčiųjų tiltas buvo gerokai sudėtingesnis už paprastą gamyklinę perėją.
Pirkime numatyta apie 170,4 t S420 klasės plieno perdangai ir sijoms, maždaug 375 kub. m betono bei 56,59 t armatūros atramoms. Tai buvo preliminarūs pirkimo kiekiai, o ne po statybos pasverta galutinė viso objekto masė. Todėl jų nereikėtų tiesiogiai tapatinti su atidarymo aprašuose pateikiamais apvalintais visos konstrukcijos svorio skaičiais.
Dokumentuose taip pat įrašyta apie 132 m nerūdijančio plieno turėklų ir apie 340 kv. m penkių milimetrų poliuretaninės eismo zonos dangos. Plieninės dalys turėjo būti apsaugotos aukštos atsparumo klasės antikorozine sistema. Lankytojui šios detalės matomos kaip sidabro spalvos horizontalūs turėklai, raudonas takas ir tamsi, nuo aplinkos aiškiai atsiskirianti santvara.
Raudona danga ir valdomas RGB apšvietimas
Ryškiausias spalvinis kontrastas dieną yra ne santvaros, o tako danga. Plieninė erdvinė konstrukcija išlieka grafito pilkumo, o pėsčiųjų ir dviračių judėjimo juosta yra raudona. Daugiasluoksnė poliuretaninė sistema projektuota patvarumui ir geresniam sukibimui, tačiau tai nepanaikina lietaus, lapų, sniego ar plikledžio keliamo slydimo pavojaus.
CVP IS apraše buvo numatyti į taką ir turėklus integruoti RGB šviestuvai bei prieigų apšvietimo atramos. Sutemus šviesa išryškina pasikartojančias santvaros kilpas ir pakeičia tilto siluetą, todėl mėlynoji valanda tinka geriau nei visiškai tamsi naktis: dar matoma gatvė, arena ir šlaitai, bet jau veikia spalvinis apšvietimas.
2026 m. liepos 18 d. adresu tiltas.jnv.lt veikė viešas spalvos parinkimo puslapis su geltonos, žalios, raudonos, mėlynos ir violetinės spalvų pasirinkimais bei 30 sekundžių pauze tarp pakeitimų. Sąsaja buvo patikrinta neatliekant spalvos keitimo, todėl jos ryšys su fiziniais šviestuvais tą dieną nebuvo išbandytas. Jei spalva svarbi fotografijai, valdiklį verta tikrinti vietoje ir nepasikliauti vien iš anksto sudarytu planu.
Trumpas maršrutas į Joninių slėnį
Vien tiltui pakanka 15-30 minučių: pereikite į kitą pusę, pažvelkite į santvarą iš šlaito ir grįžkite kitu prieigos kraštu. Tai leidžia pamatyti ne tik konstrukcijos kilpas, bet ir jos santykį su arena bei gatve. Ant tako ilgai nestovėkite fotografuodami, nes tiltas pirmiausia yra kasdienio judėjimo trasa.
Prasmingiausias tęsinys yra Joninių slėnis. Nuo sporto arenos pusės galima leistis į renginių ir rekreacijos erdves, o toliau takais pasiekti Jonavos tvenkinius. Tokiam jungtiniam pasivaikščiojimui arba ramiam važiavimui dviračiu skirkite apie 1-2 valandas, neskaičiuodami renginio, maudymosi ar ilgesnio poilsio.
Ilgesnį miesto maršrutą galima pratęsti iki istorinio centro ir Kauno gatvės arba dviračiu rinktis Taurostos parko kryptį. Atstumai tarp šių vietų didesni nei trumpame tilto ir slėnio rate, todėl prieš vykstant verta įvertinti dienos orą, renginius prie arenos ir savo pasirinktą grįžimo kelią.
Prieigos ir saugus bendras judėjimas
Prie tilto įrengti laiptai ir nuožulnios prieigos, todėl jį galima pasiekti ne tik pėsčiomis, bet ir dviračiu, vežimėliu ar su vaikišku vežimėliu. Vis dėlto viešai paskelbto nepriklausomo dabartinės prieigos audito rasti nepavyko. Žmonėms, kuriems svarbus tikslus nuolydis, poilsio aikštelės ar bortelių būklė, verta prieš kelionę įvertinti prieigą vietoje.
Takas skirtas pėstiesiems ir dviratininkams, todėl greitį derinkite prie žmonių srauto, laikykitės nuspėjamos trajektorijos ir lenkite tik palikdami saugų tarpą. Ypač lėtai judėkite ties pandusų posūkiais ir išėjimais, kur matomumą riboja turėklai bei santvaros elementai. Po lietaus, rudenį nukritus lapams ir per šalnas danga gali būti slidi nepaisant jos techninės sistemos.
Tai vieša miesto susisiekimo infrastruktūra be lankymo bilieto. Renginių dienomis prie arenos ir Joninių slėnyje gali padaugėti žmonių, o įprasta prieiga ar eismo organizavimas gali laikinai keistis. Dviratį ar vežimėlį patogiausia vesti arba važiuoti pandusu, o automobilį palikti tik teisėtai pažymėtoje vietoje, neužstatant takų ir avarinių prieigų.
