Kelionės po Lietuvą
Lankytinos vietos Lietuvoje
Turistinės vietos, gražūs gamtos objektai, piliakalniai, kopos, dvarai, pilys, pažintiniai takai, muziejai ir įdomios vietos, kurias verta aprašyti atskirais gidais.
Lankytinų vietų gidas kelionėms po Lietuvą
Čia rasite gamtos objektus, piliakalnius, dvarus, pilis, muziejus, apžvalgos bokštus ir pažintinius takus. Rinkitės vietą pagal regioną, maršruto tipą ar kelionės nuotaiką ir planuokite sustojimus taip, kad viena išvyka turėtų aiškią temą.
Parnidžio kopa
Parnidžio kopa yra viena stipriausių Nidos vietų: 52 metrų aukščio regykla, baltųjų kopų kraštovaizdis, Kuršių marių ir Baltijos jūros kryptys bei granitinis Saulės laikrodis ant kopos keteros.
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas
Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas veda per vieną jautriausių Kuršių nerijos kraštovaizdžių: pilkąsias ir baltąsias kopas, saugomų rūšių buveines ir smėlio užpustytų kaimų atmintį.
Vecekrugo kopa
Vecekrugo kopa prie Preilos yra viena aukščiausių Kuršių nerijos kopų: 67,2 m geomorfologinis gamtos paminklas, iš kurio atsiveria mišku, smėliu ir Kuršių mariomis perskirtas nerijos kraštovaizdis.
Sklandytojų kopa
Sklandytojų kopa, dar vadinama Didžiąja kopa, yra Nidos pietų pusėje esanti vėjo formuojama kopa, svarbi ne tik kraštovaizdžiui, bet ir 1933-1939 m. Nidos sklandymo mokyklos istorijai.
Raganų kalnas
Raganų kalnas Juodkrantėje yra medinių skulptūrų takas pušyne, kuriame lietuvių pasakų, sakmių, raganų ir velnių pasaulis paverstas daugiau kaip 80 ąžuolinių skulptūrų ekspozicija.
Juodkrantės kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija
Juodkrantės kormoranų ir pilkųjų garnių kolonija Garnių kalno apylinkėse yra viena ryškiausių Kuršių nerijos gamtos vietų, kur lankytojas mato ne tik paukščius, bet ir jų poveikį miškui.
Olandų kepurė
Olandų kepurė yra aukščiausias Lietuvos pajūrio skardis: apie 24 m virš jūros iškilęs moreninis gūbrys, kur bangų ardomas krantas atveria vieną stipriausių Baltijos pakrantės vaizdų.
Ventės ragas
Ventės ragas yra viena stipriausių Lietuvos paukščių migracijos vietų: siauras Kuršių marių pusiasalis su ornitologine stotimi, paukščių gaudyklėmis, muziejumi ir technikos paminklu laikomu švyturiu.
Palangos tiltas
Palangos tiltas yra klasikinis kurorto simbolis: 470 m ilgio pėsčiųjų tiltas į Baltijos jūrą, kurio istorija prasidėjo nuo Tiškevičių statytos laivų prieplaukos.
Birutės kalnas
Birutės kalnas Palangoje yra 21 m aukščio pušimis apaugusi kalva Birutės parke, kur susitinka pajūrio kraštovaizdis, kuršių archeologija, alkavietės atmintis ir Birutės legenda.
Palangos gintaro muziejus
Palangos gintaro muziejus veikia grafų Tiškevičių rūmuose Birutės parko centre ir saugo vieną svarbiausių Lietuvos gintaro rinkinių - nuo inkliuzų iki archeologinių radinių ir Saulės akmens.
Kernavės archeologinė vietovė
Kernavės archeologinė vietovė yra UNESCO saugomas Neries slėnio, Pajautos slėnio ir penkių piliakalnių kraštovaizdis, kuriame matomi vieni svarbiausių ankstyvosios Lietuvos valstybės sluoksnių.
Merkinės piliakalnis
Merkinės piliakalnis stovi prie Nemuno ir Merkio santakos, ant stačiašlaitės kalvos, kuri XIV-XV a. buvo viena svarbių Lietuvos medinių pilių Nemuno gynybinėje sistemoje.
Punios piliakalnis
Punios piliakalnis, dar vadinamas Margio kalnu, iškilęs prie Nemuno ir Punelės santakos; jis jungia vieną gražiausių Nemuno kilpų panoramų, XIV-XV a. pilies sluoksnius ir gyvą Margirio bei Pilėnų atmintį.
Seredžiaus piliakalnis
Seredžiaus piliakalnis, vadinamas Palemono kalnu, yra vienas ryškiausių Panemunės istorinių taškų: čia stovėjo XIV a. Pieštvės pilis, o nuo kalno atsiveria Nemuno ir Dubysos santakos kraštovaizdis.
Rambyno kalnas
Rambyno kalnas yra Mažosios Lietuvos kultūrinė ir kraštovaizdinė vieta Nemuno dešiniajame krante, svarbi dėl šventvietės tradicijų, Rambyno akmens atminties ir plačių Nemuno žemupio vaizdų.
Medvėgalio piliakalnis
Medvėgalio piliakalnis yra žemesniojoje Medvėgalio kalvos viršūnėje, Pilies kalne; čia stovėjo 1316 m. minima Medvėgalio pilis, svarbi Žemaitijos gynybinei sistemai.
Šatrijos kalnas
Šatrijos kalnas yra vienas ryškiausių Žemaitijos piliakalnių ir panoraminių taškų, garsus archeologiniais radiniais, senojo tikėjimo tradicijomis ir raganų padavimais.
Sprūdės kalnas
Sprūdės kalnas yra aukštas Žemaitijos piliakalnis su plačia Varnių duburio panorama, iš kurios matomi Biržulio ir Lūksto ežerai, Varniai, Luokė ir kiti regiono piliakalniai.
Apuolės piliakalnis
Apuolės piliakalnis yra viena ankstyviausiai rašytiniuose šaltiniuose minima Lietuvos vietų: kuršių Apulia siejama su Rimberto aprašytu švedų karaliaus Olafo žygiu apie 853-854 m.
Ukmergės piliakalnis
Ukmergės piliakalnis yra miesto centre stovinti Vilkmergės pilies vieta prie Ukmergėlės ir Šventosios santakos, datuojama XIV a.-XV a. viduriu.
Taurapilio piliakalnis
Taurapilio piliakalnis stovi ant pietinio Tauragno ežero kranto: čia susitinka ežero panorama, Tauragnų pilies istorija ir vienas turtingiausių pirmo tūkstantmečio vidurio pilkapyno kapų.
Trakų salos pilis
Trakų salos pilis Galvės ežere yra raudonų plytų gotikinė pilis, pradėta Kęstučio ir užbaigta Vytauto, šiandien veikianti kaip Trakų istorijos muziejaus branduolys.
Gedimino pilies bokštas
Gedimino pilies bokštas ant Pilies kalno yra paskutinis ryškus Vilniaus Aukštutinės pilies ženklas ir viena geriausių sostinės panoramos vietų.
Kauno pilis
Kauno pilis prie Nemuno ir Neries santakos yra viena seniausių Lietuvos mūrinių pilių ir ryškiausias Kauno viduramžių gynybos ženklas.
Raudondvario dvaras
Raudondvario dvaras prie Nevėžio yra vienas ryškiausių Lietuvos renesanso dvarų ansamblių, šiandien veikiantis kaip kultūros, renginių ir paveldo erdvė.
Raudonės pilis
Raudonės pilis ant stataus Nemuno dešiniojo šlaito yra viena ryškiausių Panemunės kelio rezidencinių pilių, išsiskirianti raudonų plytų bokštais ir parku.
Panemunės pilis
Panemunės pilis yra viena geriausiai išlikusių Lietuvos renesansinių rezidencinių pilių, įsikūrusi prie Nemuno kelio su parku, tvenkiniais ir muziejine veikla.
Biržų pilis
Biržų pilis yra Radvilų bastioninės tvirtovės kompleksas prie Širvėnos ežero, kuriame atstatyti rūmai, veikia muziejus ir matoma gynybinių pylimų sistema.
Pakruojo dvaras
Pakruojo dvaras yra didžiausias išlikęs dvaro pastatų kompleksas Lietuvoje, jungiantis vėlyvojo klasicizmo rūmus, ūkinį ansamblį, parką, Kruojos tiltą ir gyvosios istorijos programas.
Taujėnų dvaras
Taujėnų dvaras yra vienas ryškiausių Ukmergės krašto dvarų: klasicistiniai rūmai su šešių kolonų portiku, Radvilų ir Morikonių istorija, 15 ha parkas, senasis medinis svirnas ir šiandien lankytojams pritaikyta dvaro teritorija.
Užutrakio dvaras
Užutrakio dvaras yra viena gražiausių Trakų istorinio nacionalinio parko vietų: Tiškevičių rūmai, Édouard'o François André parkas, Galvės ežero pakrantė ir vaizdas į Trakų salos pilį.
Plungės Oginskių dvaras
Plungės Oginskių dvaras yra vienas stipriausių Žemaitijos dvarų ansamblių: neorenesansiniai rūmai, dvi oficinos, neogotikinis žirgynas, laikrodinė-oranžerija, 58,3 ha parkas ir Mykolo Oginskio kultūrinė istorija.
Stelmužės ąžuolas
Stelmužės ąžuolas yra seniausiu Lietuvos ąžuolu laikomas paprastasis ąžuolas, saugomas kaip gamtos paminklas ir botaninis gamtos paveldo objektas Stelmužės kaime.
Barstyčių akmuo
Barstyčių, arba Puokės, akmuo yra didžiausias Lietuvos riedulys: apie 680 tonų masės ledynmečio atneštas granitas Puokės kaime, Skuodo rajone.
Puntuko akmuo
Puntuko akmuo yra vienas garsiausių Lietuvos riedulių: ledyno atneštas rapakivio granitas prie Anykščių, išgarsėjęs Dariaus ir Girėno bareljefu bei padavimais.
Velnio duobė
Velnio duobė yra viena įspūdingiausių Lietuvos daubų Aukštadvario regioniniame parke: apie 40-42 m gylio piltuvo formos gamtos paminklas su pelkėtu dugnu.
Ūlos akis
Ūlos akis yra Dzūkijos nacionalinio parko šaltinis, kuriame vanduo kyla iš giluminių sluoksnių ir nuolat kunkuliuodamas judina smėlį mažame sufoziniame duburyje.
Škėvonių atodanga
Škėvonių atodanga yra 31 m aukščio ir daugiau kaip pusės kilometro ilgio Nemuno skardis prie Birštono, atveriantis ledynmečių sluoksnius ir Nemuno kilpų kraštovaizdį.
Mikierių atodanga
Mikierių atodanga, dar pristatoma kaip apžvalgos aikštelė Skardis, yra viena vaizdingiausių Šventosios upės slėnio vietų Anykščių regioniniame parke.
Karvės ola
Karvės ola yra garsiausia Biržų krašto karstinė smegduobė: beveik apskrita gipso ir dolomito sluoksniuose susidariusi įgriuva su požemine ertme ir urvais.
Mokas ir Moko Sūnus
Mokas ir Moko Sūnus yra du dideli rieduliai Šaltupės miške prie Sukinių, siejami su padavimais apie Mokų šeimą, senąja atmintimi ir archeologiniais tyrimais.
Vištyčio akmuo
Vištyčio akmuo yra vienas didžiausių Lietuvos riedulių ir svarbus Vištyčio regioninio parko mitologinis objektas su viršuje esančiu dubeniu, vadinamu Velnio pėda.
Skališkių uola
Skališkių uola yra reta konglomerato uola ir olos tipo niša prie dešiniojo Neries kranto netoli Liucionų, žinoma dėl lašančių „olos ašarų“ ir sakralinės vietos tradicijos.
Anykščių lajų takas
Anykščių lajų takas yra 300 m ilgio maršrutas Anykščių šilelyje, kylantis iki 21 m virš miško paklotės ir užsibaigiantis 34 m apžvalgos aikštele.
Kirkilų apžvalgos bokštas
Kirkilų apžvalgos bokštas yra beveik 32 m aukščio kanoją ar skęstančią valtį primenantis bokštas prie karstinių Kirkilų ežerėlių Biržų regioniniame parke.
Merkinės apžvalgos bokštas
Merkinės apžvalgos bokštas, dar vadinamas Pušų gojeliu, yra 26 m aukščio regykla virš Nemuno kraštovaizdžio Dzūkijos nacionaliniame parke.
Mindūnų apžvalgos bokštas
Mindūnų apžvalgos bokštas yra 36 m aukščio Labanoro regioninio parko regykla, nuo kurios atsiveria Siesarties ežero, Lakajų ir Labanoro girios panorama.
Birštono apžvalgos bokštas
Birštono apžvalgos bokštas yra 51 m aukščio Nemuno kilpų regioninio parko regykla ant Škėvonių gūbrio, su 45 m aukštyje įrengta apžvalgos aikštele.
Metelių apžvalgos bokštas
Metelių apžvalgos bokštas yra 15 m aukščio regykla Metelių regioniniame parke, nuo kurios matyti Metelis, Kimsinės pieva, Metelių kaimas, Papėčių piliakalnis ir Dusios juosta.
Sartų apžvalgos bokštas
Sartų apžvalgos bokštas, oficialiai Baršėnų bokštas, yra 33 m aukščio regykla Sartų regioniniame parke virš vieno įspūdingiausių Aukštaitijos ežerų.
Bijeikių apžvalgos bokštas
Bijeikių apžvalgos bokštas stovi ant 163 m aukščio kalvos Anykščių regioniniame parke ir atveria Rubikių bei Dusyno ežerų panoramą.
Ladakalnis
Ladakalnis yra viena ryškiausių Aukštaitijos nacionalinio parko regyklų: 176 m aukščio kalva ant Šiliniškių gūbrio, nuo kurios atsiveria ežerų grandinė.
Trijų Kryžių kalnas
Trijų Kryžių kalnas Vilniuje jungia vieną geriausių miesto panoramų su legenda, 1916 m. paminklu, sovietiniu sunaikinimu ir 1989 m. atstatymo istorija.
Pūčkorių atodanga
Pūčkorių atodanga yra aukščiausia Lietuvos atodanga Vilnios slėnyje: 65,2 m aukščio geologinis gamtos paminklas ir viena stipriausių Pavilnių regioninio parko regyklų.
Žuvinto biosferos rezervatas
Žuvinto biosferos rezervatas yra seniausiai saugoma Lietuvos teritorija ir vienintelė šalies UNESCO biosferos rezervato vieta, kur ežeras, nendrynai, pelkės ir pievos saugo paukščių migracijos pasaulį.
Čepkelių raistas
Čepkelių raistas yra didžiausia Lietuvos aukštapelkė ir griežtai saugomas gamtinis rezervatas, kuriame lankytojai pažįsta pelkę tik pažymėtu taku ir pagal sezonines taisykles.
Nemuno delta
Nemuno delta yra Pamario kraštovaizdis, kuriame upių šakos, pavasario potvyniai, polderiai, Rusnės sala ir paukščių migracija sukuria vieną savičiausių Lietuvos kelionių patirčių.
Aukštumalos aukštapelkė
Aukštumalos aukštapelkė Pamaryje išsiskiria mediniu taku per pelkę, senos kūlgrindos atmintimi, pelkių atkūrimo darbais ir tarptautine reikšme ankstyvajam durpynų mokslui.
Raigardo slėnis
Raigardo slėnis prie Druskininkų yra didžiausias Lietuvos sufozinis cirkas, saugomas kraštovaizdis ir viena stipriausių Dzūkijos panoramų, siejama su legendomis bei M. K. Čiurlionio kūryba.
Pajautos slėnis
Pajautos slėnis Kernavėje yra UNESCO saugomo kultūrinio kraštovaizdžio dalis, kur piliakalniai, žemutinis miestas, Neries slėnis ir archeologija susijungia į vieną Lietuvos valstybės pradžios pasakojimą.
Platelių ežeras
Platelių ežeras yra didžiausias Žemaitijos ežeras, Žemaitijos nacionalinio parko centras su salomis, Pilies salos istorija, apžvalgos aikštele, takais ir vandens poilsio maršrutais.
Asvejos ežeras
Asvejos ežeras, dar vadinamas Dubingių ežeru, yra ilgiausias Lietuvos ežeras: siauras, gilus, vingiuotas vandens kelias su Dubingių tiltu, piliaviete ir miškingais šlaitais.
Tauragno ežeras
Tauragno ežeras Aukštaitijos nacionaliniame parke yra giliausias Lietuvos ežeras, ilgas ir siauras vandens telkinys tarp miškingų krantų, Tauragnų ir Taurapilio kraštovaizdžio.
Dusios ežeras
Dusios ežeras Metelių regioniniame parke yra vienas didžiausių Lietuvos ežerų ir pagrindinis Pietų Lietuvos vandens kraštovaizdis, svarbus poilsiui, paukščiams ir Dzūkijos maršrutams.
Kauno marios
Kauno marios yra didžiausias dirbtinis Lietuvos vandens telkinys, sukurtas užtvenkus Nemuną, šiandien jungiantis regioninio parko takus, atodangas, vienuolyno ir užlietų gyvenviečių istoriją.
Pūčkorių pažintinis takas
Pūčkorių pažintinis takas Pavilnių regioniniame parke jungia Vilnios slėnį, Belmontą, Pūčkorių atodangą, šlaitus ir istorinius objektus į vieną patogų Vilniaus gamtos maršrutą.
Dūkštos pažintinis takas
Dūkštos pažintinis takas Neries regioniniame parke yra apie 5 km ilgio fiziškai reiklesnis maršrutas palei sraunų upelį, stačius šlaitus, piliakalnius ir miško slėnį.
Jurkiškio upelio pažintinis takas
Jurkiškio upelio pažintinis takas Asvejos regioniniame parke yra trumpas, bet raiškus miško slėnio maršrutas su akmenuota upelio vaga, rieduliais ir drėgnu ravos kraštovaizdžiu.
Varnikų pažintinis takas
Varnikų pažintinis takas prie Trakų veda per mišką, Ilgelio pelkę ir lentinį taką, todėl tai patogus gamtos maršrutas šalia Trakų salos pilies ir ežerų.
Kadagių slėnio pažintinis takas
Kadagių slėnio pažintinis takas Arlaviškėse veda per kadagiais apaugusį Kauno marių šlaitą ir atveria vieną gražiausių marių panoramų į Dabintos salą bei vandens vingį.
Mūšos tyrelio pažintinis takas
Mūšos tyrelio pažintinis takas yra vienas įspūdingiausių Lietuvos pelkių maršrutų: ilgas lentų takas per aukštapelkę, Miknaičių ežerą, Mūšos ištakas ir šiaurės Lietuvos tyrelio kraštovaizdį.
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas
Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas prie Kauno leidžia pamatyti seną, mažai žmogaus veiklos paliestą mišką ir aukštapelkę, kur daugiau nei 60 metų tvarkosi pati gamta.
Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas
Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas Neries regioniniame parke veda per vieną didžiausių ir seniausių Lietuvos natūralių ąžuolynų, kuriame saugomi seni ąžuolai, retos rūšys ir miško buveinės.
Šilėnų pažintinis takas
Šilėnų pažintinis takas, oficialiai Šilėnų - Naujosios Rėvos maršrutas, jungia Neries regioninio parko kaimo aplinką, miško kelius, piliakalnį ir ramesnį žygį šalia Vilniaus.
Šventosios pažintinis takas Anykščiuose
Šventosios pažintinis takas Anykščiuose veda per Anykščių šilelį, upės slėnio temas, 17 edukacinių stotelių ir natūraliai jungiasi su Puntuku bei Medžių lajų taku.
Zackagirio pažintinis takas
Zackagirio pažintinis takas nuo Marcinkonių yra ilgas Dzūkijos nacionalinio parko maršrutas per smėlėtus pušynus, kopas, pelkinius ruožus, Grūdos slėnį ir vietos kultūros kraštovaizdį.
Aušros vartai
Aušros vartai yra vieninteliai išlikę Vilniaus gynybinės sienos vartai ir viena svarbiausių Lietuvos piligrimystės vietų, kurioje gerbiamas Gailestingumo Motinos paveikslas.
Vilniaus katedra ir varpinė
Vilniaus katedra ir varpinė yra centrinis sostinės sakralinis bei valstybinės atminties ansamblis: neoklasicistinis fasadas, požemiai, Šv. Kazimiero koplyčia, atskira varpinė ir Katedros aikštės istorija.
Šv. Onos bažnyčia
Šv. Onos bažnyčia yra vienas ryškiausių Vilniaus vėlyvosios gotikos simbolių: kompaktiška raudonų plytų fasado architektūra, beveik nepakitusi per šimtmečius ir glaudžiai susijusi su Bernardinų ansambliu.
Vilniaus universiteto ansamblis
Vilniaus universiteto ansamblis senamiestyje jungia 1579 m. įkurto universiteto kiemus, Šv. Jonų bažnyčią, varpinę ir kelių epochų architektūrą į vieną tankiausių Vilniaus istorinių erdvių.
Užupio Respublika
Užupio Respublika yra Vilniaus meninis rajonas už Vilnelės, žinomas dėl 1997 m. paskelbtos simbolinės nepriklausomybės, Konstitucijos sienos, Užupio angelo ir lėto pėsčiųjų maršruto.
Pažaislio vienuolynas
Pažaislio vienuolynas prie Kauno marių yra svarbiausias Lietuvos baroko ansamblis, siejamas su Pacų fundacija, kamalduliais, itališka architektūra, freskomis ir šiandien veikiančia sakraline bei kultūrine erdve.
Kauno IX fortas
Kauno IX fortas yra Kauno tvirtovės dalis, vėliau tapusi kalėjimu, NKVD perdavimo punktu ir nacių masinių žudynių vieta; šiandien tai muziejus ir viena svarbiausių Lietuvos atminties erdvių.
Kristaus Prisikėlimo bazilika
Kristaus Prisikėlimo bazilika Žaliakalnyje yra Kauno modernizmo ir valstybingumo simbolis: tarpukario nepriklausomybės paminklo idėja, sovietmečio pertrauka, balta vertikali architektūra ir miesto panorama nuo terasos.
Kryžių kalnas
Kryžių kalnas prie Šiaulių yra viena stipriausių Lietuvos piligrimystės ir atminties vietų: ant Jurgaičių piliakalnio stovi šimtai tūkstančių kryžių, o jo istorijoje susilieja tikėjimas, pasipriešinimas ir kryždirbystės tradicija.
Šiluvos šventovė
Šiluvos šventovė yra vienas svarbiausių Lietuvos piligrimystės centrų: čia susitinka 1608 m. Marijos apsireiškimo tradicija, vėlyvojo baroko bazilika, balta Apsireiškimo koplyčia ir gyva Šilinių atlaidų tradicija.
Žemaičių Kalvarijos bazilika
Žemaičių Kalvarijos bazilika yra vienas svarbiausių Žemaitijos piligrimystės centrų: čia susilieja XVII a. dominikonų tradicija, stebuklingu laikomas Dievo Motinos paveikslas ir 19 koplyčių Kalvarijos kalnai.
Lietuvos jūrų muziejus
Lietuvos jūrų muziejus Smiltynėje jungia XIX a. Nerijos fortą, akvariumą, jūrinės istorijos ekspozicijas, lauko laivus ir delfinariumą - tai vienas stipriausių šeimos ir kultūrinio turizmo objektų Klaipėdoje.
Lietuvos etnokosmologijos muziejus
Lietuvos etnokosmologijos muziejus Kulionyse yra unikalus mokslo ir kultūros objektas, kuris pasakoja apie žmogaus ryšį su kosmosu per mitologiją, kalendorių, astronomiją, technologijas ir naktinius dangaus stebėjimus.
Rumšiškių liaudies buities muziejus
Rumšiškių liaudies buities muziejus, dabar Lietuvos etnografijos muziejus, yra didžiulis atviras muziejus prie Kauno marių, kuriame per perkeltas sodybas, miestelį, amatus ir regionų architektūrą galima pamatyti Lietuvos kaimo gyvenimo mastelį.
Europos parkas
Europos parkas prie Vilniaus yra atviras šiuolaikinio meno muziejus gamtoje: 55 ha kraštovaizdyje išdėstyti daugiau kaip 100 kūrinių, o parko idėja susieta su Europos geografinio centro paieškomis.
Orvidų sodyba
Orvidų sodyba Gargždelėje yra viena neįprasčiausių Lietuvos muziejinių erdvių: Viliaus Orvido ir Orvidų šeimos sukurtoje aplinkoje susipina akmenys, medžio kryžiai, religiniai ženklai, sovietmečio nonkonformizmas ir žemaitiškas šiurkštus kūrybiškumas.
Šaltojo karo muziejus Plokštinėje
Šaltojo karo muziejus Plokštinėje veikia buvusioje slaptoje sovietinėje požeminėje balistinių raketų bazėje prie Platelių - tai vienas stipriausių XX a. karinės istorijos objektų Lietuvoje.
Molėtų astronomijos observatorija
Molėtų astronomijos observatorija yra Lietuvos profesionaliosios astronomijos vieta Kulionyse: miško kalvoje veikia teleskopų kupolai, moksliniai stebėjimai ir šalia esantis viešesnis etnokosmologijos maršrutas.
Dionizo Poškos Baubliai
Dionizo Poškos Baubliai Bijotuose yra mažas, bet nacionaliniu mastu svarbus objektas: iš tuščiavidurių ąžuolų kamienų sukurta senienų erdvė laikoma vienu ankstyviausių Lietuvos muziejų ir svarbiu lietuvių literatūros istorijos ženklu.
Mosėdžio akmenų muziejus
Mosėdžio akmenų muziejus, oficialiai Respublikinis Vaclovo Into akmenų muziejus, yra unikali geologijos ir kraštovaizdžio vieta, kur gydytojo Vaclovo Into surinkti rieduliai pavertė miestelį akmenų parku.
Anykščių siaurasis geležinkelis
Anykščių siaurasis geležinkelis, populiariai vadinamas Siauruku, yra gyvas Aukštaitijos technikos paveldo objektas: istorine 750 mm vėže organizuojamos reguliarios, trumposios, edukacinės, pramoginės ir šventinės kelionės.
Europos geografinis centras
Europos geografinis centras prie Vilniaus yra simbolinis geografijos objektas, žymintis 1989 m. Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto apskaičiuotą Europos centro tašką ir atskiriantis geodezinį faktą nuo šalia esančio Europos parko meno idėjos.
Temų rodyklė
Greitas kelias planuojant kelionę pagal vietos tipą, regioną ir maršruto nuotaiką.
Pajūris ir Kuršių nerija
Pamarys ir Nemuno delta
Piliakalniai ir istoriniai kraštovaizdžiai
Pilys, rūmai ir dvarai
Gamtos paminklai ir geologija
Apžvalgos bokštai ir panoramos
Vandenys ir saugomos teritorijos
Pažintiniai takai
- Pūčkorių pažintinis takas
- Dūkštos pažintinis takas
- Jurkiškio upelio pažintinis takas
- Varnikų pažintinis takas
- Kadagių slėnio pažintinis takas
- Mūšos tyrelio pažintinis takas
- Dubravos rezervatinės apyrubės pažintinis takas
- Dūkštų ąžuolyno pažintinis takas
- Šilėnų pažintinis takas
- Šventosios pažintinis takas Anykščiuose
- Zackagirio pažintinis takas