- Vieta
- Ukmergės rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- 55 ha atviras memorialinis parkas su kryžių keliu ir keliasdešimčia skirtingų laikotarpių atminimo ženklų
- Adresas
- Kadrėnų k., Vidiškių sen., Ukmergės r.
- Koordinatės
- 55.29477, 24.84282
- Kiek skirti laiko
- 1-2 val. pagrindiniams kryžiams ir memorialams; ilgiau norint apeiti didesnę 55 ha teritorijos dalį arba dalyvauti ekskursijoje
- Geriausias metas
- šviesus ir sausas pusdienis; po lietaus žolėti šlaitai ir miško takai gali būti slidūs
Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas, Mūšios parkas, Mūšios (mons. Alfonso Svarinsko) parkas, Svarinsko parkas, Atminties ir Ramybės parkas
Vienas parkas, keli vardai ir ne viena lankymo vieta
Oficialus dabartinis pavadinimas yra Didžiosios Kovos apygardos partizanų parkas. Šaltiniuose tas pats objektas dar vadinamas Mūšios parku, Mūšios Didžiosios Kovos apygardos partizanų parku, Mūšios (monsinjoro Alfonso Svarinsko) parku, Svarinsko parku ir Atminties ir Ramybės parku. Visi šie vardai veda į memorialinį kraštovaizdį prie Kadrėnų kaimo, o ne į kelias skirtingas vietas.
Savivaldybė ir muziejus nurodo 55 ha plotą. Tai apytikris lankomos atminties erdvės mastas, o ne šiame puslapyje atkurtas kadastrinis kontūras: kryžiai ir akmens paminklai pasklidę šlaituose, pievose bei miško aikštelėse. Greta esanti platesnė Mūšios slėnio rekreacinė aplinka ir vandens telkiniai neturėtų būti automatiškai laikomi kiekvieno memorialo dalimi.
Koordinatė 55.294770, 24.842817 žymi pagrindinio memorialų lauko vietą parko viduje. Ji nėra patvirtintas vartų, automobilių aikštelės ar vienintelės maršruto pradžios taškas. Atvykus reikia vadovautis nuorodomis nuo A6 ir Mūšios gatvės, o transportą palikti tik vietoje, kur tai leidžiama.
Alfonso Svarinsko sumanymas pradėtas 1993 metais
Parką inicijavo Kadrėnuose gimęs monsinjoras Alfonsas Svarinskas (1925-2014). LGGRTC jo biografijoje dokumentuoja ryšį su Didžiosios Kovos apygardos partizanais, suėmimą, kalinimą lageriuose ir vėlesnę veiklą ginant tikinčiųjų teises. Todėl parkas buvo ne atsitiktinis paminklų rinkinys, o jo asmeninės pasipriešinimo, kalėjimų ir dvasininko tarnystės patirties tęsinys.
Oficialus muziejaus aprašas parko pradžia laiko 1993 m. Kadrėnų kapinių kalnelyje pastatytą pirmąjį ornamentuotą kryžių. Nuo 1993 iki 2003 m. suformuotas keturiolikos ąžuolinių kryžių Kryžiaus kelias, skirtas Didžiosios Kovos apygardos batalionams ir jų vadams. Pirmąjį kryžių sukūrė tautodailininkas Algirdas Jurkėnas, o kitus muziejus sieja su kryždirbiu Pranu Kaziūnu.
Datos svarbios vietos pobūdžiui suprasti. Parkas pradėtas kurti praėjus beveik pusei amžiaus po pokario partizaninio karo ir jau atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tai vėlesnė sąmoningai sukurta atminties vieta, o ne išlikusi Didžiosios Kovos apygardos vadavietė, bunkeris ar įrodyta viso 55 ha ploto mūšio vieta.
Keturiolika kryžių veikia kaip kelias, ne viena skulptūra
Pagrindinį ansamblio karkasą sudaro aukšti ornamentuoti ąžuoliniai kryžiai, išdėstyti reljefiškame kraštovaizdyje. Juos verta skaityti nuosekliai: atskiri ženklai susieja Didžiosios Kovos apygardos struktūrą, batalionus ir vadus, o visas maršrutas pasitelkia katalikiško Kryžiaus kelio formą laisvės kovų atminimui.
Tai nėra keturiolikos identiškų objektų eilė. Kryžiai skiriasi drožyba, proporcijomis, įrašais ir aplinka, o tarp jų atsiveria pušimis apaugę šlaitai bei pievos. Oficialiose nuotraukose matyti, kad kai kurios stotelės stovi gana toli viena nuo kitos, todėl vien pažvelgus nuo kelio viso ansamblio neįmanoma suprasti.
Dabartinis muziejaus inventorius numeruoja ženklus iki 40 ir atskirai pažymi ministrų memorialą raide M. Numeracija padeda orientuotis, bet nereiškia, kad parke yra lygiai keturiasdešimt vienodų paminklų: sąraše yra kryžių, stogastulpių, akmens kompozicijų ir skirtingoms asmenų grupėms skirtų memorialų.
Vėlesni ženklai išplėtė pasakojimą už vienos apygardos ribų
Nuo 2004 m. parko šiaurės vakarinėje dalyje pradėti statyti akmens paminklai. Oficialus sąrašas mini generolą Povilą Plechavičių, Kadrėnų ir Katliorių laisvės kovotojus, Taujėnų mokytojus, partizanų motinas, iš Sibiro negrįžusius žmones ir Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio 1949 m. deklaracijos signatarus. Šie ženklai iš skirtingų datų sudaro sluoksniuotą, o ne vienu metu suprojektuotą ansamblį.
Atskiri kryžiai skirti popiežiui Jonui Pauliui II, Jungtinių Valstijų prezidentui Ronaldui Reaganui ir Lietuvos kariuomenės generolui Jonui Juodišiui. Dvasininkų atminimo dalyje įamžinti Alfonsas Svarinskas, Bronislovas Laurinavičius, Juozas Zdebskis, Alfonsas Lipniūnas, Mečislovas Reinys ir kiti sovietų persekioti Bažnyčios žmonės.
2018 m. parke atidengtas memorialas okupantų nužudytiems Pirmosios Lietuvos Respublikos ministrams. Oficialiuose skirtingų metų pranešimuose pasitaiko nevienodas įamžintųjų skaičius, todėl patikimiausia kalbėti apie patį memorialą ir jo dedikaciją. Jis rodo, kad dabartinis parkas pasakoja ne tik vienos partizanų apygardos, bet ir platesnę valstybės praradimo, represijų bei pasipriešinimo istoriją.
Memorialinis kraštovaizdis, kurį interpretuoja muziejus
Ukmergės kraštotyros muziejus parko puslapį pateikia tarp savo skyrių, sudaro ženklų inventorių ir nuo 2026 m. priima registracijas į vedamą ekskursiją. Vis dėlto savivaldybė parką tiesiogiai vadina atvira erdve. Patikrinti šaltiniai nepatvirtina, kad Kadrėnuose veiktų įprastas vidaus muziejaus pastatas, kasa ar ekspozicijos salė, kuriai galiotų bendras centrinio muziejaus darbo laikas.
Muziejaus istoriniame apraše aiškiai nurodyta, kad parko paminklai nėra įtraukti į Kultūros vertybių registrą. Tai nereiškia, kad jie neturi istorinės ar bendruomeninės vertės, tačiau puslapio negalima pristatyti kaip registruoto KVR komplekso. Savivaldybės kelių ir infrastruktūros darbai, muziejaus interpretacija bei atskirų ženklų priežiūra taip pat nėra pakankamas pagrindas vienai institucijai priskirti visos žemės ar visų paminklų nuosavybę.
Lankant verta skirti istorinį faktą nuo įamžinimo sprendimo. Užrašas ar dedikacija parodo, ką norėta pagerbti, bet pats paminklas nėra įrodymas, kad konkrečioje jo vietoje vyko aprašomas įvykis. Išsamiau apie asmenis ir organizacijas reikia skaityti muziejaus inventoriuje, LGGRTC dokumentuose ir kituose istoriniuose šaltiniuose.
Privažiavimas ir lankymas be nepatvirtintų pažadų
2025 m. Ukmergės rajono savivaldybė paskelbė, kad nuo A6 kelio į Kadrėnų parką vedantis ruožas kapitališkai sutvarkytas, išasfaltuotas ir paženklintas. Tai patvirtina pagrindinę privažiavimo kryptį, bet ne konkrečią automobilio statymo vietą ar jos talpą. Navigacijos smeigtuką naudokite vietai rasti, o paskutiniame ruože vadovaukitės vietos ženklais.
Savivaldybė parką pristato kaip atvirą erdvę, tačiau 2026 m. liepos 19 d. nerasta atskirai paskelbtų nuolatinių darbo valandų, bendro bilieto, tualetų, geriamojo vandens, apšvietimo ar visos teritorijos lankytojų infrastruktūros sąrašo. Ukmergės kraštotyros muziejaus vedama ekskursija yra užsakoma iš anksto; jos sąlygas ir laiką prieš kelionę reikia tikrinti muziejuje.
Oficialiose nuotraukose matyti žolėti šlaitai, miško paklotė ir nevienodo paviršiaus takai. Viešo viso 55 ha maršruto nuolydžių, dangų ar pritaikymo judėjimo negalią turintiems žmonėms audito rasti nepavyko. Sausą dieną pagrindiniams memorialams skirkite 1-2 valandas, avėkite nelygiam reljefui tinkamą avalynę, nelipkite ant paminklų ir nejudinkite akmenų ar kryžių.
