Šeteniai, Kėdainių rajono savivaldybė
Kėdainių rajonas
Nobelio premijos laureato Czesławo Milošo gimtinė ir kultūros centras
55.39470, 24.03280
1-2 val. su parku ir Nevėžio slėniu
pavasaris-ruduo; Milošo festivalio metai (kas dveji metai)
Šetenių dvaras, Czesławo Milošo gimtinė, Cz. Miłoszo kultūros centras, Baltasis svirnas
Šeteniai: Nobelio laureato Czesławo Milošo gimtinė
Šeteniai yra nedidelis kaimas Kėdainių rajone, Nevėžio kairiajame krante, maždaug 13 km į šiaurės rytus nuo Kėdainių. VLE nurodo, kad būtent čia 1911 m. gimė poetas, eseistas ir romanistas Czesławas Milošas (Czeslaw Milosz), 1980 m. Nobelio literatūros premijos laureatas. Todėl Šeteniai svarbūs ne kaip architektūros objektas, o kaip vieta, su kuria prasidėjo vieno didžiausių 20 amžiaus Vidurio Europos rašytojų kelias.
Šeteniai įdomūs ir kraštovaizdžiu: kaimas yra Šventybrasčio kraštovaizdžio draustinyje, o aplink plyti ramus Nevėžio slėnis. Šis slėnis dažnai siejamas su Milošo vaikystės atsiminimais, todėl vieta veikia ir kaip literatūrinė, ir kaip gamtinė atmintis.
Czesławas Milošas ir jo ryšys su Lietuva
VLE nurodo, kad Czesławas Milošas buvo lenkų rašytojas, kuris save kildino iš paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų kartos. Jis 1929-1934 m. studijavo teisę Vilniaus universitete, priklausė avangardistų grupei „Żagary“, o jo kūryboje žymią vietą užima Lietuvos gamta, žmonės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija.
Milošas išgarsėjo pasaulyje ir buvo glaudžiai susijęs su atsikuriančia Lietuva: 1992 m. jam suteikta Lietuvos garbės piliečio teisė ir Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, o 2011-uosius UNESCO paskelbė Czesławo Milošo metais. Todėl Šeteniai yra ne tik lokali gimtinė, bet ir tarptautinės kultūros atminties taškas.
Dvaras, kuris išnyko, ir Baltasis svirnas
VLE nurodo, kad Šetenių dvaras, manoma, įkurtas 19 amžiaus pirmoje pusėje ir priklausė Siručiams; 1911 m. jame gimė Czesławas Milošas, tačiau dvaro pastatai 20 amžiaus 6-ajame dešimtmetyje buvo nugriauti. Todėl senojo dvaro lankytojas vietoje neberas - vieta svarbi atmintimi, ne išlikusiais rūmais.
Buvusio dvaro svirne įsikūrė Czesławo Milošo kultūros centras, dažnai vadinamas „Baltuoju svirnu“; jis atstatytas ir atvertas 1999 m. kaip kultūros ir konferencijų erdvė. Įdomi vietos detalė: Šeteniuose 1896 m. gimė ir paskutinis tarpukario Lietuvos užsienio reikalų ministras Jonas Urbšys, todėl kaimas sieja kelias svarbias 20 amžiaus biografijas.
Milošo atmintis: festivalis ir kūryba
Czesławo Milošo atmintis Šeteniuose ir Kėdainių krašte palaikoma gyvai. Kėdainių krašto muziejus nuo 2014 m. rengia Czesławo Miłoszo festivalį, skirtą rašytojui; jis vyksta kas dveji metai. Todėl apsilankymą verta planuoti pagal renginių programą, jei norisi pamatyti gyvą literatūrinį gyvenimą, o ne tik vietą.
Skaitant apie Šetenius svarbu atskirti dokumentuotus faktus nuo literatūros. Milošo kūriniai, tokie kaip romanas „Isos slėnis“ ar autobiografinė „Gimtoji Europa“, dažnai siejami su Nevėžio krašto vaikyste, tačiau tai meninė atmintis, o ne tiksli vietovės istorija. Geriausia Šetenius skaityti dvejopai: kaip realią gimtinę ir kaip rašytojo vaizduotės kraštą.
Lankymas: kaip patekti ir ką pamatyti
Šeteniuose pagrindinis lankymo akcentas yra „Baltasis svirnas“ ir aplinkinis Nevėžio slėnio kraštovaizdis. Centras veikia kaip kultūros ir konferencijų erdvė, todėl lankymą ir ekskursijas geriausia derinti iš anksto; tyrimų metu galiojusią informaciją apie darbo laiką ir renginius verta tikrinti Kėdainių krašto muziejaus puslapyje.
Apsilankymui dažniausiai pakanka 1-2 valandų, įskaitant pasivaikščiojimą po aplinką ir Nevėžio slėnio apžvalgą. Šetenius patogu derinti su Kėdainių senamiesčiu ir kitomis krašto atminties vietomis, sudarant vieną literatūros ir istorijos maršrutą.
