- Vieta
- Biržų rajono savivaldybė
- Regionas
- Aukštaitija
- Tipas
- istorinė miesto aikštė, valstybingumo memorialo ir karo palaidojimų erdvė
- Adresas
- Nepriklausomybės a., prie Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios, Biržai
- Koordinatės
- 56.20443, 24.75842
- Kiek skirti laiko
- 20-40 min.; 1,5-2,5 val. su Biržų pilimi, senamiesčiu ir artimiausiomis kultūros vietomis
- Geriausias metas
- dienos metu visus metus; valstybinių švenčių dienomis tik patikrinus renginių programą ir laikinus eismo ribojimus
Nepriklausomybės aikštė Biržuose, Bažnyčios aikštė
Tiksli vieta ir kuo ji skiriasi nuo kitų Biržų aikščių
Nepriklausomybės aikštė yra Biržų centre, prie Vytauto gatvės ir Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios. Puslapyje pažymėta koordinatė 56.204425, 24.758421 rodo reprezentatyvų tašką prie pagrindinio Lietuvos nepriklausomybės memorialo. Tai nėra vienintelis įėjimas, visos aikštės geometrinis centras ar automobilių stovėjimo vieta.
Šios erdvės nereikėtų painioti su J. Janonio aikštės parku. Pastarasis yra atskira Biržų centro vieta, susijusi su kita istorine turgaus erdve ir 1976 m. pastatytu J. Janonio paminklu. Rotušės gatvė bei istoriniuose planuose aptariamos Turgaus ir Rotušės aikščių vietos taip pat nėra Nepriklausomybės aikštės sinonimai.
Aikštės aplinką formuoja bažnyčia, brandūs medžiai, geometriniai takai, Lietuvos nepriklausomybės memorialas ir karo palaidojimų teritorija. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra greta stovinti veikianti šventovė, o ne aikštės įrenginys, todėl jos vidaus lankymas priklauso nuo atskiro bažnyčios režimo.
Nuo Bažnyčios aikštės iki 1931 m. memorialo
Iki 1931 m. ši nedidelė erdvė prie katalikų bažnyčios vadinta Bažnyčios aikšte. Jos rytinį kraštą palei Vytauto gatvę anksčiau formavo namai, o dabartinis atviras vaizdas susidarė per kelis miesto pertvarkymų ir karo nuostolių etapus. Todėl šiandienė aikštė nėra nepakitęs vieno laikotarpio urbanistinis ansamblis.
KVR nurodo, kad 1931 m. rugsėjo 13 d. Lietuvos šaulių sąjungos Biržų XVIII rinktinės valdybos iniciatyva čia pastatytas skulptoriaus Roberto Antinio vyresniojo paminklas Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę. 6,49 m aukščio kompozicijoje prie kryžiaus stovi tautiniais drabužiais apsirengusi moteris, rankose laikanti vainiką.
Po atidengimo aikštė tapo iškilmių ir paradų vieta. Biržiečiai paminklą praminė Birute, tačiau KVR šį žodį pateikia kaip vietinę pravardę, o skulptūrą apibūdina tiesiog kaip tautiniais drabužiais vilkinčią moterį. Todėl jos nereikėtų užtikrintai pristatyti kaip istorinės kunigaikštienės Birutės atvaizdo.
1946 m. sunaikinimas, 1988 m. radinys ir 1990 m. kopija
1946 m. paminklas buvo susprogdintas ir užkastas ten, kur stovėjo. Toje pačioje erdvėje jau buvo kuriama Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta. Dabartinis memorialas stovi netoli pirminio taško, bet ne tiksliai jame, todėl frazė atstatytas toje pačioje vietoje būtų klaidinanti.
1988 m. vietos gyventojai iškasė sunaikinto paminklo liekanas. 1990 m. sukurta tiksli pirminio monumento kopija, kurios autorius buvo Roberto Antinio vyresniojo sūnus skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis; KVR taip pat mini prie atkūrimo dirbusius dailininkus Vygintą Ivošką ir Algirdą Povilaitį.
2006-2007 m. kopija restauruota ir jos postamente įrengta granitinė plokštė su 60 savanorių, karių, partizanų bei šaulių pavardžių. 2011 m. prie bažnyčios pradėti eksponuoti originalūs fragmentai, o 2017 m. greta atkurto paminklo atidengta lenta 1919-1920 m. Nepriklausomybės kovų Biržų valsčiaus Vyčio Kryžiaus kavalieriams ir savanoriams.
Karo palaidojimų sluoksnis ir 2023 m. pašalintas obeliskas
Aikštėje esanti Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta KVR pažymėta atskiru kodu 10817. Atnaujintame registro įraše nurodyta, kad 1944-1945 m. čia laidoti Biržų krašto mūšiuose žuvę sovietų kariai. Ten pat tikėtina laikomi ir dalies NKVD, MVD ar MGB dalinių karių, žuvusių 1945-1954 m. kovose su Biržų krašto partizanais, palaikai, tačiau registras šį teiginį žymi kaip tikimybę, ne galutinai nustatytą faktą.
Ant likusio susprogdinto Nepriklausomybės paminklo pamato sovietmečiu buvo pastatytas karių obeliskas. Dabartiniame KVR įraše aiškiai pažymėta, kad jis pašalintas 2023 m. Dėl to senesnės nuotraukos, turistiniai aprašymai ir žemėlapių vaizdai, kuriuose obeliskas teberodomas, nebeatitinka dabartinio aikštės vaizdo.
2025 m. KPD vertinimo taryba patikslino šios laidojimo vietos vertingąsias savybes, akcentuodama palaikus ir reljefą. Buvusio paminklo, vadinamo Birute, pamatų, paminklinių plokščių ir tvoros ji nenustatė vertingosiomis savybėmis. Lankantis vis tiek svarbu suvokti, kad dalis viešosios erdvės yra kapavietė: eikite takais, nelipkite ant atminimo ženklų ir renginių metu laikykitės organizatorių nurodymų.
2005-2010 m. dangų piešinys ir paveldo statusas
Per 2005-2010 m. rekonstrukciją aikštės paviršius suformuotas kaip istorijos interpretacija. Siauros įstrižos dangos linijos semantiškai sieja aikštę su Biržų pilimi ir primena iš tvirtovės sklindančias šūvių trajektorijas, o platesnės juostos apytikriai atliepia vėliau čia buvusių miestiečių sklypų ribas. Tai šiuolaikinis pasakojimo būdas, o ne pažodžiui atidengtos archeologinės sienos.
Nepriklausomybės aikštės vardas rašytiniuose šaltiniuose ir visuomenėje vartotas nuo 1931 m., tačiau teisinė pavadinimo data yra kita. Biržų rajono savivaldybės taryba aikštės pavadinimą ir geografines charakteristikas oficialiai patvirtino 2021 m. balandžio 29 d. Abi datos svarbios, nes viena žymi atminties tradicijos pradžią, kita - administracinį įteisinimą.
Pati vardu pavadinta aikštė nėra atskiras KVR objektas su savarankišku kodu. Jos teritorijoje yra du atskirai registruoti vietinio reikšmingumo objektai: paminklas Žuvusiems už Lietuvos Nepriklausomybę, kodas 42599, ir Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta, kodas 10817. Be to, vieta patenka į Biržų istorinės dalies, kodas 17073, ir Biržų senojo miesto archeologinės vietos, kodas 3219, teritorijas.
Lankymas, renginiai ir atsargus judėjimas
Nepriklausomybės aikštė yra atvira vieša lauko erdvė be vartų, kasos ar bendro lankymo bilieto. Pagrindiniam ratui, paminklui ir dangų piešiniui apžiūrėti pakanka 20-40 min. Su bažnyčios išore, Biržų pilimi, Rotušės gatve ir regioninio parko lankytojų centru verta planuoti ilgesnį pasivaikščiojimą.
Aikštė tebenaudojama pilietinėms ceremonijoms: 2026 m. Lietuvos valstybės atkūrimo dienos programoje čia numatytas gėlių padėjimas prie paminklo. Mugės, bėgimai, minėjimai ir sezoninės dekoracijos priklauso nuo konkrečios programos, todėl scena, aptvarai, prekybos vietos ar eismo ribojimai nėra nuolatinė aikštės būklė.
Pagrindiniai takai yra kietos dangos, tačiau memorialo aikštelėje yra pakopų, o nepriklausomo naujo visos teritorijos prieinamumo audito rasti nepavyko. Koordinatė nežymi parkavimo vietos. Automobilį palikite tik ženklais leidžiamose aplinkinių gatvių vietose, prieš didesnį renginį patikrinkite laikinus draudimus ir neskerskite palaidojimų teritorijos nepažymėtais trumpiniais.
